swedbank markets

Kaip paskatinti bankus skolinti pinigus savo šalies vyriausybei, kai jie to daryti nenori? Šiandien dalis euro zonos išgyvena sudėtingą situaciją: valstybei reikia skolintis, tačiau rinkos ja nepasitiki, todėl jos leidžiamų skolos vertybinių popierių palūkanos šoka į rekordines aukštumas ir niekas jų nenori pirkti, o šalies bankai verčiau renkasi saugesnius užsienio valstybių skolos popierius. Nuo to šiandien kenčia periferinės euro zonos valstybės.

Keli neįvardijami strateginiai investuotojai domisi galimybe iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) įsigyti jo valdomą banko akcijų paketą, skelbia vz.lt.

Yra tikimybė, kad kitąmet Lietuva atitiks visus Mastrichto kriterijus, bet įsivesti eurą gali sutrukdyti visuomenės nuomonė, kuri pastaruoju metu yra gana neigiama, teigia „Swedbank Markets“ vadovas Tomas Andrejauskas. „Problemos kyla dėl skolų. Jas iš esmės matome visur, tame tarpe ir valstybės lygyje. Euras, toks, koks jis yra dabar, akivaizdu, kad ilgai gyvuoti negali“, - neabejojo analitikas, skaitydamas pranešimą Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje.

„Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad nedarbas Lietuvoje 2010 metais išaugs iki 16 proc. „Žiūrint į trumpalaikę perspektyvą, nedarbas ir šio proceso veikiamas darbo užmokesčio mažėjimas leidžia šalies verslui išlikti konkurencingam, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai gali sukelti didelių bėdų – mažėja mokesčių mokėtojų skaičius, o kartu auga gretos tų, kuriems reikalinga valstybės parama. Be to, bijodami dėl ateities, žmones mažina vartojimą.

„Laisvas kritimas“, į kurį 2009 metų pirmoje pusėje pateko Baltijos valstybių ekonomikos, baigėsi. Vis dėlto, Lietuvos, Latvijos ir Estijos laukia ilgas stabilizacijos ir atsigavimo procesas, sako „Swedbank“ analitikai. Jie prognozuoja, kad net ir sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, iki krizės buvusį gerovės lygį Baltijos šalys geriausiu atveju pasieks po penkerių metų. Skaičiuojama, kad per sunkmetį Lietuvos ir Estijos ekonomikos susitrauks apie penktadaliu, Latvijos – ketvirtadaliu.

Nors Baltijos šalių verslas prie pasikeitusių ekonomikos sąlygų prisitaiko daug greičiau ir geriau nei tikėtasi, Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių ūkių atsigavimo procesas bus lėtas, o augimo galima tikėtis 2010 metų antroje pusėje, prognozuoja „Swedbank“ analitikai.

Baltijos valstybėms 2009-ieji taps sunkiausio išbandymo metais, prognozuoja „Swedbank“ analitikai. Pirmo ketvirčio BVP smukimas 12,6% patvirtina blogiausias prognozes, tačiau pakankamai tiksliai atspindi pirmo ketvirčio įvykius Lietuvoje: drastišką valdžios išlaidų mažinimą, mokesčių reformą verslui, vietinio ir išorinio kapitalo trūkumą, mažėjantį vartojimą eksporto rinkose.