Iš visų košmariškų Europos scenarijų šis gali pasirodyti pats baisiausias: Graikija palieka eurą, o tuo pačiu metu Ispanijos bankų sistema sugriūna, rašo „New York Times“.
Rinkos konvulsijos pastarosiomis savaitėmis buvo lyg šių krizių bandomasis testas. Susidūrė politinė aklavietė Graikijoje bei kylanti baimė dėl vieno didžiausių Ispanijos bankų – „Bankia“. Kredito reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ praėjusią savaitę sumažino viso Ispanijos bankų sektoriaus reitingus.
Dar vienai sunkiai savaitei besiruošiantys investuotojai tikisi, kad Europos lyderiai Briuselyje, ar Frankfurte, kur įsikūręs Europos centrinis bankas (ECB), pagaliau pradės ruošti veiksmų planą. Tačiau dar neaišku, ar politikai turi daug gerų pasirinkimų.
Pinigų, prieinamų Europai iš jos pagrindinio fondo, apie 780 mlrd. eurų, nepakaks tam, kad vienu metu būtų sušvelnintas tiek Graikijos išėjimas iš euro zonos, tiek Ispanijos bankų griūtis.
Nepaisant paskutinių Vokietijos ir G8 lyderių pasisakymų skatinti ekonominį euro zonos augimą, Europos mokesčių mokėtojai gali būti nelinkę ir toliau finansuoti skolų prislėgtas šalis.
„Kai Graikija ir Ispanija vyksta vienu metu, problema proporcingai didėja ir tampa labai labai pavojinga, – sako Stephenas Jenas, buvęs Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekonomistas. – Kol kas vykdoma politika bandė surasti daugiau laiko ir statė užkardas, tačiau tai tiesiog padidino kainą. Nėra jokios geros išeities iš čia.“
Skaičiai išties atrodo baisūs.
Stephane'as Deo, UBS ekonomistas, skaičiuoja, kad Graikijos išėjimas iš euro zonos Europos mokesčių mokėtojams atsieis 225 mlrd. eurų., su sąlyga, kad Graikija nesugebės grąžinti pinigų, kuriuos ji yra dabar skolinga Europos viešosioms institucijoms.
Bet jis sako, kad baisiausia, jog kol tai vyks, iš lėtai griūnančių Ispanijos bankų gyventojai staiga gali pradėti atsiiminėti indėlius.
Ispanijos bankai dabar turi 2,3 trln. eurų indėlių. Pasitikėjimo praradimas gali būti pražūtingas Ispanijai bei glaudžiai tarpusavy susijusiai bankų sistemai. Finansų pasaulis tikėjo, kad yra pakankamai pasiruošęs Graikijos išėjimui iš euro zonos. Tačiau įskaičiavus Ispanijos bankų griūtį, Europos ilgai bijotas „Lehman Brothers momentas“ pagaliau gali įvykti.
„Mastas labai padidėja, kai pradedame kalbėti apie Ispaniją“, - sako S. Deo.
Briuselio technokratai, paklausti, kas jiems naktį neleidžia užmigti, jums iškart atsakys – Ispanija. Jie stengiasi ieškoti kitų priemonių nei kol kas krizę stabdę įrankiai (du raundai pigių paskolų komerciniams bankams iš ECB bei 780 mlrd. eurų gelbėjimo fondas).
Vienas naujas galimas įrankis, pasak S. Deo, būtų Europai garantuoti bankų indėlius tokiose rizikingose šalyse kaip Ispanija. Tai būtų panašu į tada, kai JAV vyriausybė padidino indėlių draudimą 2008 metų krizės metų tam, kad užkirstų kelią indėlių atsiėmimui iš bankų. Tai būtų brangus būdas, kurį pagrinde turėtų finansuoti šykšti Vokietija.
Tačiau toks drastiškas žingsnis gali galutinai ištampyti geležinius Ispanijos indėlininkų nervus.
Pernai šį žingsnį trumpai svarstė Europos politikos vykdytojai. Tačiau jis buvo atmestas, nusprendus, kad Šiaurės Europos ar kitų sveikstančių ekonomikų mokesčių mokėtojai nebus linkę remti Ispanijos ir Italijos bankų sistemos, kai jų pačių bankai dar tvirtai neatsistojo ant kojų.
O be naujų pinigų, negali būti ir naujų garantijų indėlininkams. Bendra indėlių suma Ispanijos, Italijos, Portugalijos ir Airijos bankuose yra 5,5 trln. eurų arba 7 kartus didesnė nei pagrindinis Europos gelbėjimo variklis – Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF).
Kita problema, kad indėlių garantijos atneš mažai naudos, jei šalies piliečiai tikės, kad valstybė paliks eurą. Panašus atvejis dabar vyksta Graikijoje, kur daugiau nei 60 mlrd. eurų indėlių paliko bankus prasidėjus krizei. Sąskaitų eurais savininkai bijos, kad jų indėliai per naktį gali būti paversti į drachmas, vertas dvigubai mažiau.
Tuo tarpu Ispanijoje kol kas nepastebima masinio indėlių atsiiminėjimo, galbūt iš dalies todėl, kad niekas dar rimtai nešneka apie Ispanijos išėjimą iš euro zonos. Tačiau, pasak Ispanijos bankininkų, indėliai juda iš rizikingesnių bankų, tokių kaip „Bankia“, į saugesnius – tokius kaip „Santander“ ir BBVA, kurie abu pelnosi iš tarptautinių operacijų. „Bankia“ yra taip arti prarajos krašto, kad Ispanijos vyriausybė perėmė jo kontrolę.
Tačiau nekyla klausimų, ar Ispanijos problema dėl blogų paskolų kas mėnesį blogėja. Praeitą savaitę, paaiškėjo, kad neveiksnių paskolų lygis kovo mėnesį buvo 8,37 proc. visų paskolų – tai aukščiausias lygis nuo 1994 metų, ilgai prieš įsivedant eurą.
Tai ne tik susiję su problemomis dėl komercinių nekilnojamojo turto paskolų. Paskutinė „Moody's“ ataskaita rodo, kad maži Ispanijos verslai – daugeliu atveju ekonomikos stuburas – taip pat nesugeba įvykdyti įsiskolinimų. Tai yra ženklas, kad Ispanijos recesija pradėjo maitintis pati savimi.
Šį mėnesį vyriausybė įsakė Ispanijos bankams padidinti savo rezervus dėl neveiksnių paskolų iki 84 mlrd. eurų.
Kol šias paskolas išdavusių bankų sveikata prastės, tol didės pavojus, kad indėlininkai ieškos saugesnių vietų užsienyje, tikriausiai, Vokietijos bankuose.
Ir jeigu šis saugumo ieškojimas prasidės tuo pat metu, kai Europa susidurs su Graikijos išėjimo iš euro zonos (kalbant krizės žargonu, „Grexito“) galimybe, baimė dėl dviejų įvykių sutapimo gali pabloginti rinkos reakciją.
„Po tam tikros ribos, yra kritinė riba“, - sako S. Jenas. Investuotojai dabar svarsto, ar ta riba jau pasiekta.
