Pašnekovai sako, kad tokį paklausos aktyvumą lėmė baimė, kad karas gali pasiekti ir Lietuvą – žmonės norėjo užsitikrinti, kad taurieji metalai jiems atstos valiutą kitose šalyse. Jų teigimu, auksas būtų pravertęs ir nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, nes būtų išvengta sudėtingo valiutos išsikeitimo.
Taip pat aukso luitai bei monetos gali būti puiki turto apsauga nuo nuvertėjimo ir infliacijos. Aukso ekspertai paaiškina, kuo investicija į auksą skiriasi nuo paprasto pinigų kaupimo ar laikymo bankuose.
Už auksą ir sidabrą per metus – 50 mln. eurų
„Nacionalinio aukso banko“ atstovė Jurgita Lunskutė sako, kad prasidėjus karui aukso rinka labai suaktyvėjo: paklausa išaugo tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Jos teigimu, lietuviai pirko tiek investicinį auksą, tiek įvairaus dydžių luitus, tiek monetas, tačiau tik vienetai auksą nešė parduoti.
Tą pažymi ir bendrovės „Florinus“ Vilniaus salono skyriaus vadovas Vytautas Snapkus. Jis prisimena, kad vien pirmąją karo dieną įmonėje aukso pardavimai išaugo 6 kartus.
Anot jo, paklausa buvo gerokai viršijusi pasiūlą – žmonės pirko prekes, kurios dar net nebuvo fiziškai gautos iš tiekėjų. Pašnekovas pabrėžia, kad tokia didelė paklausa yra jaučiama iki šiol.
V. Snapkus atskleidžia, kad vien praėjusiais metais „Florinus“ pardavė daugiau nei 1 tūkst. kg aukso, o sidabro – virš 10 tūkst. kg, kas yra daugiau nei 50 mln. eurų. Jis sako, kad palyginti su 2020 m., aukso paklausa Lietuvoje padidėjo 70 proc.
„Šiais metais šie skaičiai gerokai lenks praėjusius metus. Tam, žinoma, įtakos turi neramumai pasaulyje, ekonominės krizės, auganti infliacija. Šiuo metu aukso kaina nuo karo pradžios yra išaugusi 13 proc., o tai yra didelis šuolis per tokį trumpą laiką“, – komentuoja įmonės atstovas.
Auksu apsaugo turtą nuo infliacijos
Anot pašnekovų, aktyviu aukso pirkimu žmonės siekia apsaugoti santaupas nuo nuvertėjimo ir augančios infliacijos.
V. Snapkus teigia, kad infliacija Lietuvoje šiuo metu yra 16,8 proc., todėl laikoma valiuta praranda vertę. Pasak jo, žmonės tą mato ir reaguoja paskirdami savo santaupas investavimui į tauriuosius metalus, kurie yra lyg turto apsauga.
„Šiuo metu yra pasiekta didžiausia infliacija nuo 1980 m. Augant infliacijai, centriniai bankai taip pat pradės didinti palūkanas. Ekspertų teigimu, palūkanos už būsto paskolą, kurios įprastai svyruoja 2,5–3 proc., gali padvigubėti. Lietuviai jaučia, kad pinigai bankuose laikui bėgant praranda savo vertę, todėl auksą vertina kaip stiprią apsaugą“, – priduria „Florinus“ tarptautinio tinklo direktorius Žilvinas Leškevičius.
O „Nacionalinio aukso banko“ atstovė pastebi, kad lietuviai pradėjo ne tik aktyviau pirkti investicinį auksą, bet ir domėtis investavimu bendrai. Taip pat galvoti, kad tinkamai investuotos santaupos ne tik nenuvertės, bet ir atneš pelną.
J. Lunskutė pabrėžia, kad karo akivaizdoje žmonės tai daro norėdami jaustis saugiau, jei karas plėstųsi: „Didžiausia baime tapo tai, kad neramumams didėjant už turimą valiutą ar banke laikomus pinigus nepavyks nusipirkti būtiniausių daiktų, todėl žmonės pirko auksą ir sidabrą“.
Auksas būtų pravertęs ir ukrainiečiams
J. Lunskutė tikina, kad ekspertai rekomenduoja 5–25 proc. savo santaupų turėti luitų ar monetų pavidalu.
„O neramiais laikais tai tampa universalia valiuta, kurią galima pakeisti bet kurioje šalyje“, – priduria pašnekovė.
Tą pažymi ir Ž. Leškevičius. Jis pasakoja, kad tūkstančiai nuo karo bėgančių ukrainiečių, atvykstančių į Lietuvą, atsiveža savo valiutą – grivinas. Anot jo, pirmomis karo savaitėmis ukrainiečiams buvo itin sudėtinga rasti vietą, kur jas išsikeisti.
„Tai yra pavyzdys, kaip popieriniai pinigai staiga gali tapti beverčiais“, – įspėja pašnekovas.
Jis pateikia pavyzdį: prieš 12 metų į banką padėta 600 eurų suma su tokiomis nedidelėmis bankų palūkanomis šiuo metu būtų šiek tiek didesnė, nei 600 eurų. O prieš 12 metų už 600 eurų nupirktas auksas šiandien būtų vertas 1750 eurų.
Ž. Laškevičius primena, kad kaip pataria finansų ekspertai, investicinis portfelis turi būti paskirstytas taip: 3 mėnesių atlyginimo suma grynais pinigais, o kitas atliekamas lėšas verta investuoti tiek į tauriuosius metalus, tiek į vertybinius popierius.
V. Snapkus siūlė prisiminti ir ekonomines krizes, didžiąją depresiją, kuomet bankai bankrutuodavo per naktį. Taip pat pasaulinius karus, kai pinigai prarasdavo savo vertę.
„Iki šiol auksas yra laikomas gera investicija. Žmonės per daug metų yra įgavę ne vieną pamoką, kad investavimas į tauriuosius metalus yra laiko patikrintas ir saugiausias būdas norit išsaugoti savo turtą tiek šiuo metu, tiek ateityje“, – komentuoja pašnekovas.
