Šiandien pasibaigė Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas (PLEF), organizuotas Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva. Dvi dienas trukusiame renginyje, trijų sesijų metu, buvo pasikeista nuomonėmis, pasidalinta patirtimi, užmegzti abipusiai naudingi kontaktais.
Kaip rašoma pranešime spaudai, prie apskrito stalo surengtose diskusijose užsienio lietuviai išsakė, su kokiais sunkumai susiduria norėdami investuoti gimtinėje, išskyrė sritis, kuriose galimas sėkmingas bendradarbiavimas, siūlė ekonominės krizės Lietuvoje sprendimo variantus ir pateikė konkrečius pasiūlymus Lietuvos verslui. Diskusijose taip pat dalyvavo šalies Ministras pirmininkas Andrius Kubilius, užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, ūkio ministras Dainius Kreivys, ūkio viceministrai – Arnoldas Burkovskis ir Rimantas Žylius.
„Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva generalinio direktoriaus Algimanto Akstino teigimu, forumas viršijo organizatorių lūkesčius.
„Abi dienas konferencijų salė buvo pilna energingų, diskutuojančių žmonių, - sakė jis, - tai parodo nedirbtiną susidomėjimą renginiu, jo reikalingumą ir aktualumą“.
Anot A. Akstino, šis projektas yra sėkmingas privataus ir viešojo sektorių partnerystės pavyzdys, kuomet dalyviai pateikė daug vertingų pasiūlymų, o valdžios pareigūnai išreiškė norą bendradarbiauti ir įsiklausyti.
„Kad Lietuva pakiltų iš krizės, reikia motyvacijos individui, verslui, valdžiai, reikia lankstumo ir optimizmo bei skatinimo ir rėmimo politikos,“ – sakė buvęs JAV prezidentų Jimmo Carterio ir Billo Clintono Iždo departamento administracijos vadovas Rogeris Altmanas.
Jo nuomone, pasaulyje nėra globalinio judėjimo – per daug koncentruojamasi į šalies problemas, nematant savo šalies pasaulio kontekste. „Cicero Capital“ (Estija) vykdantysis direktorius Jamesas Outsas pastebėjo, kad krizės galėjo ir nebūti, jei nebūtų pavėluota su sprendimais. „Lietuvos prioritetas turi būti įeiti eurozoną“, – teigė jis.
Forumo dalyviai pateikė ir konkrečių siūlymų, kaip Lietuvai išbristi iš susidariusios ekonominės padėties. „Credit Suisse LLP“ (Kazachstanas) vykdantysis direktorius Antanas A. Petrošius įsitikinęs, kad valstybinio banko kūrimas galėtų skatinti ekonomikos kilimo procesus. Jo, kaip ir daugelio kitų dalyvių nuomone, Lietuvoje esanti švedų bankų monopolija daro per didelę neigiamą įtaką šalies rinkai.
Taip pat daugelis dalyvių sutarė, kad nepakankamai dirbama, jog atsirastų užsienio investuotojų. Jie akcentavo, jog dabartinė mokesčių politika nepritrauks į Lietuvą didelių investicijų, nes patraukli šalis tik ta, kuri pateikiama kaip konkurencinga kaštų rinka. „Ermgassen&Co” (JK) direktorius ir partneris Kasparas Jurgelionis atkreipė dėmesį, kad vis dėlto per paskutiniuosius metus į Lietuvą atėjo gana daug investicijų, tačiau pritraukti investicijas – yra viena, o jas išlaikyti – kita.
„Vyriausybes užduotis yra prižiūrėti, kad investicijos liktų ir būtų tinkamai panaudojamos. Čia matomas disbalansas ir tai yra pagrindinė problema“, – sakė jis.
Viceministras Arnoldas Burkovskis išsakė mintį, kad eksporto plėtra galėtų būti ilgalaikiu šalies ekonomikos varikliu.
„Lietuva yra sankirtoje tarp Europos Sąjungos ir NVS šalių, todėl mums reikia išeiti į naujas dideles rinkas, kuriose Lietuvos vardas iki šiol gerai žinomas – Italiją, Izraelį, Kazachstaną, Užkaukazės šalis ir t.t“, – siūlė jis.
Emocingai kalbėjusi „Food Deprt International“ (JAV) prezidentė Angela Kavak sakė, jog rinkodara turi būti neatsiejama eksporto dalimi ir pateikė pavyzdžių, kaip dėl rinkodaros planų nebuvimo kokybiški lietuviški produktai neturi galimybių išsikovoti savo nišą užsienio rinkose. Taip pat ji papasakojo apie sunkumus, su kuriais susidūrė panorusi atidaryti sąskaitą Lietuvos banke.
A. Kavak pritarė „Butenas Holzbauten” savininkas ir direktorius Remigijus Būtėnas, pabrėžęs, kad biurokratizmas kiša koją sėkmingoms investicijoms: „Vokietijoje savo įmonę įregistravau, galima sakyti, per penkias minutes – be stresų ir kyšių, taip pat pasinaudojau ES pinigais ir jokių vargų dėl paramos nepatyriau“.
Dr. Mažvydas Michalauskas – Prancūzijoje veikiančios „Mažvydo Michalausko advokatų kontoros“ advokatas – pasidalino šios šalies teisine patirtimi ir pabrėžė, kad lietuvių yra visur, jie kaip Lietuvos vadybininkai kitose šalyse, bet, jei jų niekas neskatina, jie visam laikui tampa išeiviai. „Reikia žengti ne vieną, o du žingsnius: plėstis ne tik į Europą, bet iškart į kelias šalis ir galvoti apie ten gyvenančius žmones“, – siūlė jis.
Forumo dalyviai turėjo ir labai konkrečių pasiūlymų. Pavyzdžiui, R. Būtėnas, turintis Vokietijoje medžio apdirbimo verslą, planuoja artimiausiu metu įkurti Lietuvoje analogišką įmonę. „Čia ieškosiu naujų verslo partnerių, įmonių, kurios gamins mums kokybiškas prekes ir gerų specialistų“, – su forumo dalyviais pasidalino verslo planais R. Būtėnas.
Lietuvos Respublikos garbės konsulatas Brazilijoje Francisco Ricardo Blagevitch, prieš daugiau nei dešimtmetį pradėjęs IT paslaugų verslą Brazilijoje, o vėliau atidaręs kompanijos padalinius Argentinoje, Čilėje ir Meksikoje, patikino, jog taip pat yra pasiruošęs artimiausiu metu investuoti Lietuvoje.
Londono Sičio lietuvių klubo Prezidentas Darius Daubaras pastebėjo, jog Didžiojoje Britanijoje krizės metu atleidžiama nemažai žinomose korporacijose dirbusių gabių žmonių, tarp jų – ir lietuvių. „Kodėl gi nepasinaudojus šia situacija ir nepakvietus specialistų grįžti į tėvynę?“, - svarstė jis.
Trečiajame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume dalyvavo 320 verslo atstovų iš 32 pasaulio šalių.
Iš jų – 32 garbės konsulai iš 21 užsienio šalies ir 4 šalyse reziduojantys komercijos atašė. Negalėjusiems atvykti, buvo sudaryta galimybė tiesiogiai stebėti forumo darbą „LTV World“ kanalą.
Forumo dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškė lūkesčius, jog Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas pats tęstiniu projektu ir pakvietė LR Vyriausybę ir jos įgaliotas institucijas aktyviai remti ir palaikyti Pasaulio lietuvių ekonomikos forumo idėją.
2009 m. Pasaulio lietuvių ekonomikos forumą organizavusi Lietuvos verslo konfederacija | ICC Lietuva, savo veiklą pradėjusi 1994 m. kaip nacionalinis pasaulinių Tarptautinių prekybos rūmų („International Chamber of Commerce“) komitetas.
Lietuvos verslo konfederacijos | ICC Lietuva atstovauja narių ir kitų suinteresuotų šalies ūkio subjektų teisėtiems interesams, kuria palankią teisinę bazę ir aplinką nacionalinio verslo plėtrai. Organizacija vienija 44 narius, iš kurių 14 – asocijuotų verslo struktūrų, 6 – advokatų profesinės bendrijos, 15 – uždarųjų akcinių bendrovių ir 9 – akcinės bendrovės. Šiuo metu esami konfederacijos nariai sukuria apie 19 proc. viso Lietuvos BVP, 10 proc. visų užimtų darbo vietų.
