„Kitą savaitę „Registrų centras“ startuoja su pasobusais. Jie kursuos tose savivaldybėse, kur nėra „Registrų centro“. Taip pat kalbame su „Lietuvos paštu“ ir Sveikatos apsaugos ministerija, kad vaistinių ir gydymo įstaigų tinklas taip pat būtų atviras norintiems gauti galimybių pasą.
Jau 850 tūkst. žmonių turi išsiėmę galimybių pasą, artėjame prie milijono. O 20 tūkst. gyventojų „Registrų centro“ duomenimis, turi išsiėmę popierinį jo variantą. Tačiau apie skiepijimo faktą pažymi ne tik galimybių pasas, bet ir gydytojo pažyma apie skiepą. Turimas dokumentas taip pat funkcionuoja kaip galimybių pasas. Taip pat galimybių pase dalyvauja ir antikūnų turintys žmonės“, – teigė ministrė.
Už galimybių paso klastojimą baus
Kalbėdama apie galimybių pasų klastojimus, ji sakė, kad apskritai visų dokumentų klastojimas, yra ar nėra pandemijos, yra nelegali veika.
„Pavyzdžiui, Danijoje jau buvo vienas asmuo nubaustas už klastojimą. Taip pat ir Lietuvoje asmenys, kurie klastoja dokumentus, už tai atsakys.
Kalbant apie patikrinimus, ši savaitė yra pirmoji, kai verslai gali pasirinkti aptarnauti klientus su galimybių pasais. Todėl norime verslams suteikti visą informaciją kaip saugiai startuoti su šia sistema, o ne bausti“, – komentavo A. Armonaitė.
Anot jos, skiepai yra prieinami ir nemokami.
„Žmonės gali pasirinkti kokio gamintojo vakcina nori skiepytis. O galimybių pasas leidžia neuždaryti ūkinių ir kitų veiklų. Turime sąlygas valdyti pandemiją neuždarant verslų ir jų griežtai neribojant. Tačiau sąlyga yra ta, kad skiepijimo tempai turi būti dar greitesni ir jeigu pasieksime 70 proc. pasiskiepijusių žmonių galėtume kalbėti apie daugiau laisvių“, – teigė ministrė.
Siekiama trijų tikslų
Paklausta, ar pasiekus reikiamą pasiskiepijusių skaičių rugsėjo 13 d. bus panaikintas galimybių pasas, A. Armonaitės teigė, kad rodiklis, į kurį remiasi Vyriausybė – užimtų lovų skaičius.
„Matome, kad žmonės serga ir vis dar miršta. Turime problemą, kad kai COVID-19 atsigula į ligoninę, jis užima tarsi kito žmogaus vietą, kuriam taip pat reikalingas gydymas, bet ne kovidinis. Galimybių pasas nėra tikslas. Siekiame trijų pagrindinių tikslų. Norime, kad vaikai galėtų eiti į mokyklas ir mokytis gyvai, verslai liktų neuždaryti ir žmonės galėtų naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir nereikėtų laukti jų eilėse“, – vardijo ministrė.
Portalas tv3.lt primena, kad šalies verslo įmonės nuo rugpjūčio 16 d. gali pasirinkti, ar aptarnauti visus, ar tik galimybių pasą turinčius klientus, ir nelaukti rugsėjo 13 d., kai šis reikalavimas taps privalomas.
Tokia galimybė atsirado Vyriausybei nutarus nuo rugpjūčio 16 d. taikyti papildomus saugumo reikalavimus kontaktinių paslaugų teikimui. Verslams, kurie apsispręs aptarnauti tik galimybių pasą turinčius klientus, nauji apribojimai negalioja.
Įmonės, nutarusios pradėti aptarnauti tik galimybių pasą turinčius klientus, apie tai privalo pranešti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
