Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka tikino, kad visa atsakomybė dėl galimybių pasų padirbinėjimo gula ant verslo pečių.
„Jeigu įleisime žmogų, kuris galimybių pasą padirbo, galime gauti baudą, o klientas nuo atsakomybės išsisuks. Barai dabar turi prisiimti policijos vaidmenį, tikrinti galimybių pasus, juos skenuoti, kilus įtarimui prašyti žmonių asmens dokumentų. Už galimybių pasų padirbinėjimą turi būti baudžiami ir klientai“, – piktinosi R. Pranka.
Anot jo, pasipiktinę antivakseriai gali užpulti kokį nors restoraną ir specialiai ateiti su padirbtais galimybių pasais ir laukti tikrintojų, kad šie nubaustų restoraną.
„Mes jau dabar Facebooke matome, kad žmonės specialiai barams, kavinėms restoranams, numušinėja reitingus, rašo neigiamus komentarus. Jiems nepatinka, kad tam tikros įstaigoms priima klientus tik su galimybių pasais“, – pasakojo R. Pranka.
Patirties jau turi, bet atsakomybe nori dalintis
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad verslas jau turi patirties tikrindamas galimybių pasus.
„Maitinimo įstaigos galimybių pasus tikrina dar pavasarį. Žinoma, dalis darbuotojų jau pasikeitė. Gal ne visi turės patirties, kaip tikrinti, tačiau ir klientų srautai nėra jau tokie dideli. Tad problemų nematau.
Klientai rodo galimybių pasus, o su specialia programėle galima labai lengvai juos patikrinti. Tačiau mes negalime prisiimti atsakomybės, pavyzdžiui, ar tikrai prie vieno staliuko sėdi šeimos nariai“, – komentavo asociacijos prezidentė.
Jos teigimu, atsakomybę turi prisiimti ir asmuo, kuris pateikia dokumentus, ne tik įmonė.
„Yra dalykų, kuriuos gali užtikrinti įmonė. Pavyzdžiui, dezinfekcinį skystį, saugius atstumus tarp klientų, kaukes. Tačiau lįsti į asmeninius dalykus nelabai turi teisės.
Taip išeina, kad klientas gali apgaudinėti. Restorano darbuotojas nuskenuoja kliento galimybių pasą ir mano vardą ir pavardę, tačiau ant kaktos neparašyta, kad čia būtent tas žmogus. Tad reikalinga aiški komunikacija ir žmonės suvoktų, kad atsakomybė prisiima jie patys. Ir jeigu žmonės gudrauja baudos turėtų būti skiriamos jiems, o ne įmonėms“, – pastebėjo E. Šiškauskienė.
Baudos gresia ir verslams, ir jų klientams
Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad įmonių tikrinimus yra pavesta atlikti savivaldybių administracijų direktoriams, Policijos departamentui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, NVSC, Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atitinkamose veiklos srityse.
Tuo metu NVSC tikino, kad bus baudžiamos tiek įmonės, tiek klientai, kurie nesilaikys numatytų taisyklių.
„Verslas yra įpareigotas užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų teisės aktų, todėl už pažeidimus įmonėms gresia atsakomybė – bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, siekianti nuo 1500 eurų iki 6 tūkst. eurų.
Kalbant apie padirbinėjimo atvejus – žmonės yra atsakingi už tikslios informacijos teikimą. Nesilaikant to – žmogui gresia Administracinių nusižengimų kodekse numatytos sankcijos, t. y. bauda nuo 500 iki 1500 eurų“, – pažymėjo NVSC.
Galima rodyti ne tik galimybių pasą?
Tai pat NVSC priminė, kad klientai gali naudotis paslaugomis ne tik pateikę galimybių pasą, bet ir kitus dokumentus, kurie įrodo, kad jis yra paskiepytas, persirgęs ar atlikęs testą.
O Sveikatos apsaugos ministerija vardija net 5 dokumentus, kurie įrodo, kad žmogus yra vakcinuotas nuo COVID-19:
- Galimybių pasas, kurį galima atsisiųsti www.gpasas.lt pačiam arba atsiimti Registrų centro padalinyje. Šeimos gydytojas neturi galimybės jo išduoti.
- ES skaitmeninis COVID pažymėjimas, kurį galima atsisiųsti www.esveikata.lt pačiam arba kreiptis į šeimos gydytoją ar sveikatos priežiūros įstaigą, kuri išduos šį pažymėjimą.
- Kitas sveikatos priežiūros įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis žmogaus pasiskiepijimą vakcina nuo COVID-19. Toks dokumentas išduodamas sveikatos priežiūros įstaigoje.
- Esveikata.lt suformuota vakcinacijos pažyma, kurią galima naudoti atspausdintą, išsaugotą skaitmeniniu formatu arba tiesiogiai prisijungus esveikata.lt
- Kitas, ne ES šalies, skaitmeninis dokumentas, patvirtinantis žmogaus pasiskiepijimą nuo COVID-19 pagal Vyriausybės nutarime nurodytus kriterijus.
