verslai

Lietuvos verslininkams – neramios dienos. Augančios palūkanos, iš šalies besitraukiančios užsienio investicijos ir šalia esanti karo grėsmė verčia sukti galvą, kaip neprarasti verslų. Apie iššūkius Lietuvos verslams naujienų portalo tv3.lt diskusijų laidoje „33 min. su Artūru Anužiu” kalbėjo pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Norinčius pasiskolinti baugina ir dar kartą peržvelgti savo finansinę padėtį verčia vis augančios paskolų palūkanos.

Rusijoje vis dar veikia beveik pusantro šimto lietuviško kapitalo įmonių. Nors garsiausiai skamba Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pavardė ir jo verslas, sąraše netrūksta ir kitų Lietuvoje gerai žinomų bendrovių. Tiesa, nemaža dalis jų aiškina, kad veiklą sustabdė, tačiau parduoti verslų vis dar nepavyksta, tam trukdo ir rusų biurokratai.  Visvaldas Matijošaitis vis žadėjęs parduoti verslus Rusijoje, to nepadarė iki šiol.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo išmokėti 30 mln. eurų subsidijų įmonėms, naudojančioms daug energijos resursų. Vyriausybė tokį nutarimo projektą svarstys posėdyje penktadienį.  Anot projekto, subsidijos turėtų sušvelninti energijos kainų augimo padarinius ir padėti įmonėms atlaikyti staigų išlaidų padidėjimą.

Bendra Lietuvos oro uostuose veikiančių prekybos ir maitinimo paslaugų verslų apyvarta šiemet sausį-rugpjūtį siekė beveik 32 mln. eurų – keturis kartus daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu priešpandeminiais 2019 metais, šiemet apyvartos buvo beveik 4,5 mln. eurų didesnės, pranešė Lietuvos oro uostai.

Įvairių verslų atstovai ketvirtadienį Seime  pasakos, kokių problemų patiria dėl itin pabrangusių energijos išteklių, didelės infliacijos ir karo Ukrainoje pasekmių bei ko tikisi iš valdžios, kad būtų išsaugotas tiek verslas, tiek darbo vietos.    Parlamentinės opozicijos inicijuojamoje diskusijoje Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas Liutauras Čeprackas bandys įtikinti, kad bet koks mokesčių didinimas karo ir krizės akivaizdoje yra restoranų verslo žlugdymas.

Gyventojai skaičiuoja išaugusias elektros sąskaitas ir su nerimu laukia šildymo sezono. Tad jų atstovė net neabejoja, kad kitais metais būtina kelti mėnesinį minimalų atlyginimą (MMA). Tuo metu verslo atstovai irgi sutinka, kad MMA turi didėti, tačiau ją siūlo didinti pamažu. Taip pat siūlo, kad didėtų ne tik MMA, bet ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Tokiu būdu į rankas gyventojai gaus didesnes algas.

Didėjant gamtinių dujų kainai ir dėl to nevaldomai kylant trąšų savikainai, nuo praėjusio rudens ne visu pajėgumu dirbanti didžiausia Lietuvoje gamtinių dujų vartotoja, Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovė „Achema“ nuo rugsėjo 1 dienos laikinai stabdo veiklą. Įmonė planuoja atleisti 5 proc. darbuotojų. „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas sakė, kad šiuo metu sudaromi darbuotojų grafikai, dalis darbuotojų eis į prastovas ir jos bus apmokamos pagal darbo kodekso reikalavimus.

Planuojama, kad kitais minimalioji mėnesinė alga galėtų kilti iki 868 eurų ant popieriaus. Vieni verslininkai pritaria tokiam minimumo didinimui ir tikisi didesnių apyvartų, kiti – prognozuoja, kad išaugs bankrotų skaičius, taip pat augs prekių ir paslaugų kainos. Darbuotojų atstovė pažymi, kad žmonėms vis sunkiau išgyventi iš minimalios algos, o rudenį atėjus šildymo sezonui, jos gali ir nebeužtekti.

Tęsiantis karui Ukrainoje ir verslams Rusijoje susiduriant su sankcijomis, Lietuvos valdžia pamatė galimybę – siekiama į Lietuvą pritraukti tūkstančius informacinių technologijų specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos. Valdžios atstovų tikinimu, kvalifikuotų specialistų persikėlimas į Lietuvą ne tik sustiprins mūsų ekonomiką, bet ir susilpnins Kremliaus ir Minsko režimus.

Vyriausybė pritarė siūlymui minimalią mėnesio algą nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais (beveik 14 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų. Atskaičius mokesčius Minimalus valandinis atlygis MMA sieks 518 eurų „į rankas". MMA augs nuo 3,93 iki 4,47 euro. Tačiau verslininkai nerimauja dėl šio sprendimo, esą smulkieji gali nebeišlikti.

Subsidijų artimus ryšius su Baltarusija turintiems Lietuvos verslams, kuriems kyla rizika dėl politinės situacijos kaimyninėje šalyje bei paaštrėjusių santykių su Lietuva, nebus, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. Aušrinė Armonaitė teigia, kad Baltarusijoje veikiančiam verslui nebuvo naujiena, jog tai yra autokratinė valstybė, todėl įmonės pačios prisiėmė veikimo šioje šalyje riziką. „Tai yra rizika, kuri buvo prisiimta.

Kavinės, restoranai, barai, viešbučiai, grožio salonai ir kiti paslaugų teikėjai nusprendę jau dabar klientus aptarnauti tik su galimybių pasu savo sprendimą turi oficialiai deklaruoti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC). Tai padarę verslininkai savo sprendimo atšaukti nebegali. NVSC rugpjūčio 18 d. duomenimis aptarnauti savo klientus tik su galimybių pasu nusprendė ir tai deklaravo jau 449 įmonės.

Šiandien, rugpjūčio 19 d., po susitikimo su Prezidentu Gitanu Nausėda Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad buvo aptartas galimybių paso prieinamumas visiems gyventojams, kurie gyvena regionuose ar nesinaudoja internetu. „Kitą savaitę „Registrų centras“ startuoja su pasobusais.

Verslininkai paskelbę, kad jau nuo šios savaitės aptarnaus klientus tik su galimybių pasais, sulaukė neigiamų komentarų ir piktų žinučių. Jie baiminasi, kad supykę klientai specialiai gali padirbinėti galimybių pasus. Juk patikrinimo metu bauda tektų verslui. Vis tik NVSC įspėja, kad taisyklių privalo laikytis visi. O baudos nuo 500 eurų iki 6 tūkst. eurų gresia visiems.

Tik su galimybių pasu priimti lankytojus savanoriškai apsisprendę kavinių ir restoranų vadovai sako, kad pasipiktinimų dėl to sulaukia tik socialiniuose tinkluose, o veikla vyksta įprastai. Anot verslininkų, lankytojų srautai nesumažėjo, žmonės ir toliau noriai lankosi maitinimo įstaigose.

Aptarnauti tik turinčiuosius galimybių pasą jau apsisprendė 297 įmonės, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Dauguma įmonių, t. y. 245, teikia maitinimo paslaugas, 18 – apgyvendinimo, 14 – grožio paslaugas, dar 20 užsiima kitomis veiklomis. Daugiausiai įmonių, pranešusių, jog aptarnaus tik klientus su galimybių pasu, yra Vilniuje – 159, dar 33 tokios įmonės yra Kaune, 16 – Klaipėdoje, dar 89 – kitose savivaldybėse.

Nors naujų nustatytų Covid-19 susirgimų skaičius per parą pašoko iki beveik 1600 ir kai kur susirgimų ypač daug Lietuvoje toliau atsidarinėja verslai. Duris atvėrė ir pirmieji kino teatrai. Kol salės savaitgalį laukia gausių žiūrovų srautų, infektologai kartu su Vyriausybe prašo gyventojus elgtis atsakingai, be reikalo nesilankyti renginiuose uždarose patalpose, motinos dieną sutikti namuose bei nerizikuoti artimųjų sveikata.

Lietuvoje vėl veikti pradėjo lauko kavinės, barai, restoranai. Nors šaltas oras atbaido dalį klientų, ištikimiausi įstaigų lankytojai prie staliukų sėdo jau nuo ankstyvo ryto. Dirbti pradėjo ne visi verslininkai. Kol vieni atsidaro negalvodami apie pelną, kiti laukia geresnio oro ir švelnesnių karantino sąlygų, leidimo klientus aptarnauti ir patalpose. Lietuvoje nuo ketvirtadienio vėl pradeda veikti lauko kavinės, barai, restoranai.

Pernai lapkritį įvestas karantinas vis dar tęsiasi. Nors jo ribojimai ir laisvinami, tačiau pilnu pajėgumu dirbti gali dar ne visi, o kai kurie verslai išvis negali pradėti savo veiklos, yra ir tokių, kurie bankrutuoja.

Didieji prekybos centrai remia valdžią prie sienos ir prašo visoms viduje esančioms parduotuvėms leisti atsidaryti jau nuo pirmadienio. Asociacija tikina, kad verslas nebeturi resursų laukti dar ilgiau. Prekybos centrai demonstruoja, kokių saugumo priemonių imasi pirkėjų srautams reguliuoti – prie įėjimų žmonių kiekį skaičiuoja sensoriai, bendrose erdvėse pirkėjai turi judėti dviem kryptimis.

Karantinas nesustabdė algų augimo. Štai Neringoje vidutinė alga jau beveik siekia 2 tūkst. eurų, o Kalvarijoje ji perpus mažesnė. Tai rodo, kad karantinas dar labiau didina atotrūkį tarp turtingų ir vargingų savivaldybių. Tačiau ekonomistai ragina nenuleisti rankų ir išnaudoti nuotolinio darbo galimybes – gyventi ir dirbti kaime, o gauti sostinės algą. Kalvarijos miestelis yra netoli sienos su Lenkija, jame žmonės gauna mažiausias algas Lietuvoje.

Atsiveriant vis daugiau verslų, Vyriausybė jau siūlo pinigus, kad smulkūs ir vidutiniai verslininkai testuotųsi dėl koronaviruso. Už kiekvieną testą žada po 12 eurų. Tiesa, kompensacijų sulauks tik į nukentėjusių per antrąjį karantiną sąrašą patekę verslai. Be to, kompensacijos padengs ne visą testų kainą, tad daug verslininkų, ypač smulkiausių, į tokią paramą numoja ranka ir toliau neketina testuotis. Žemės ūkio technikos ir automobilių detalių prekybos įmonėje dirba 40 žmonių.

TV3 Žinių „Dienos komentaro“ metu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atviravo, kad po kovo 15 d. judėjimo ribojimų visoje šalyje neliks. Kartu jis vylėsi, kad prie jų daugiau nebeteks sugrįžti.  Žurnalistei Jolantai Svirnelytei A. Dulkys teigė, kad šio ribojimo bus vengiama imantis kitų priemonių.  Tai neseniai pasibaigė Vyriausybės posėdis ir girdime, kad esą jau kaukių lauke nereikės.

Po dviejų mėnesių pertraukos Lietuvoje atsidarė grožio salonai, kirpyklos, SPA centrai ir mažos parduotuvės. Žmonės į kai kurias jų tiesiog plūste plūsta, o pas grožio specialistus visos vietos jau užimtos mėnesiui į priekį. Atsidarė ir kai kurie didieji prekybos tinklai, atitvėrę po 300 kvadratinių metrų prekybai. Visgi atlaisvinimų euforiją lydi ir valdžios atstovų nerimas.

Kai kurios jų ką tik įkurtos, neturinčios darbuotojų ir netgi negeneruojančios apyvartos. Verslo atstovai piktinasi, kad milijonines sumas ministerija dalija bet kam, o kvietimai teikti paraiškas paramai gauti virsta farsu. Už paramos verslui skyrimą atsakinga Ekonomikos ir Inovacijų ministerija pradėjo vidinį auditą. Dvidešimt milijonų eurų – tokio dydžio europinę paramą bando gauti keliasdešimt įmonių, kurios žada investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas Lietuvoje.

Šalyje auga nedarbas. Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis dabar yra didesnis 7 procentais, lyginant tą patį laikotarpį pernai. Ir skaičiai augs. Birštone ir Druskininkuose veikiančios „Eglės“ sanatorijos paskelbė atleidžiančios pusketvirto šimto darbuotojų. Sugriežtinus karantino sąlygas sanatorijos, SPA neteko gausybės klientų ir skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Birštono pašonėje stovintis SPA su viešbučiu jau daugiau kaip savaitę stovi tuščias.

Šalyje įsigaliojus griežtesniam karantinui vėl priversti užsidaryti SPA, masažo salonai, sanatorijų veikla irgi bus apribota iki lapkričio pabaigos. Verslininkai baiminasi, kad kai kurios įstaigos antros karantino bangos gali ir neatlaikyti. Ir net neabejojama, kad į užimtumo tarnybas pasipils bedarbiai. Živilė į Druskininkus, pasimėgauti SPA paslaugomis, suskubo iki karantino. „Iki Naujų metų, ko gero. Dabar gi nieko nebus galima, masažų. Nors ir labai gaila“, – sako poilsiautoja Živilė.

Naują karantino darbo savaitę pasitiko ir verslininkai. Klientų priimti negalinčios kavinės bei restoranai bando tiekti maistą išsinešimui, tačiau dalis verslininkų jau skundžiasi, kad jų maitinimo įstaigų dienos suskaičiuotos – veikiausiai teks užsidaryti. Keleivių drastiškai mažėja ir tarpmiestiniuose autobusuose, ir viešajame transporte. Klientai vis rečiau renkasi pavežėjų ar taksi paslaugas. Niūriomis nuotaikomis karantiną išgyventi bando ir sporto klubai.

Po karantino daliai dirbančiųjų neskubant grįžti į biurus ir dirbant nuotoliniu būdu, automobilių spūsčių sostinėje sumažinti vis tiek nepavyko. Skaičiuojama, kad transporto priemonių gatvėse net šiek tiek padaugėjo, nors dalis įmonių teigia, kad būtent dėl laiko sugaištamo kelyje dalis darbuotojų ir nusprendžia nevykti į darbovietes.

Koronaviruso atvejų skaičius pasaulyje sparčiai artėja prie šešių milijonų keturių šimtų tūkstančių, tačiau nepaisant to kuo toliau, tuo vis labiau valstybės švelnina karantino suvaržymus. Bet gyventojų saugumą užtikrinti vis tiek reikia, tad viena Nyderlandų kavinė sugalvojo įdarbinti neeilinius padavėjus. Naujoji Mastrichto restorano „Dadawan“ padavėja lėtai keliauja prie klientų su jų gėrimais. Pasiimti užsakymą nuo specialiai robotui sukonstruoto padėklo klientai turi 20 sekundžių.

Anarchija grožio salonuose. Epidemiologai pašiurpę – dažniausiai taisyklių nesilaikoma būtent ten. Stilistai atkerta – padoriai apkirpti su apsauginėmis pirštinėmis, deja, įmanoma, toli gražu ne visada. Be to, tampa akivaizdu, kad karantino taisyklės tautiečiams neberūpi.  Vis daugiau žmonių po viešas vietas slampinėja su kaukėmis pasmakrėse ar iš jų laisvai kyšančiomis nosimis lyg tarp kitko prisidengus tik burną.

Antrą dieną po leidimo, miestuose vis daugiau kavinių ir restoranų neša stalus į lauką. Jų kasdien vis daugiau Palangoje, taip pat Kaune. O štai Vilniuje jau kyla konfliktas tarp verslininkų, valgytojų ir praeivių dėl teritorijos. Verslininkai prašo kuo daugiau erdvės sau, o praeivius eiti šalin ir nelipti ant stalų.

Nuspręsta – karantina pratęsiams dar dviem savaitėm, bet duris leista atverti daugybei verslų, ribojimai švelnės. Galima lankytis didžiausiuose prekybos centruose, visose parduotuvėse, o pirmadienį jau veiks lauko kavinės, vėl bus leista kirptis grožio salonuose, atsidarys sportui ir laisvalaikiui skirti aikštynai, atgis planinės operacijos. Visgi atsipalaiduoti nepavyks – elgtis naudojantis tokiomis pramogomis ir paslaugomis turėsime kitaip nei anksčiau.

Nors šalyje karantinas ir daugelis verslų priversti nedirbti ir skaičiuoti nuostolius, panašu, kai kas įsigudrina rizikuoti savo ir kitų sveika ir darbo nenutraukia. Kalbama, kad dalis privačių odontologų kabinetų šiuo laikotarpiu rizikuoja ir patyliukais teikia plombavimo, dantų taisymo paslaugas tautiečiams, nors leidžiama tik skubi medicininė pagalba.

Vyriausybė švelnina karantiną verslui. Klientus vėl galės priimti daugybė prekybininkų ir paslaugų teikėjų. Draudimai toliau galios tik maitinimo įstaigoms, dideliems prekybos centrams, grožio salonams, sveikatos įstaigoms. Po mėnesio pertraukos pardavėjai ir remonto bei kitų buities paslaugų teikėjai klientus jau ketvirtadienį galės aptarnauti nebe lauke, o pasikviesti į vidų. Tiesa, dirbti galės tik tie, kurių durys atsiveria tiesiai į lauką.

Ekonomistai prognozuoja, kad koronavirusui ir karantinui užsitęsus, net trečdalis šalies įmonių gali ir bankrutuoti. Tačiau ne visi verslai šiuo sunkiu metu išgyvena nuopuolį. Yra tokių, kuriems pastarosios savaitės – tiesiog aukso amžius.  Į Šiaulių oro uostą leidžiasi „GetJet" kompanijos lėktuvas. Šiauliečiai jau įpratę prie karinių lėktuvų garso virš savo galvų, tačiau keleiviniai ar krovininiai lėktuvai – retenybė.

Į Vilniaus miesto savivaldybės mero inicijuotą akciją, kurios metu buvo siekiama išspręsti „Dainų šventės” dalyvių maitinimo krizę, skubiai sureagavo verslas – vos per pusdienį surinkta 31470 įvairaus maisto porcijų. Prie akcijos prisijungė daugiau nei 25 įmonės bei restoranai.

Jau kitą penktadienį, gegužės 25-ąją, visoje Europos Sąjungoje pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. Teisingumo ministerija primena, kad visos organizacijos, net mažiausi verslai, turi peržiūrėti tvarkomus asmens duomenis ir užtikrinti jų apsaugą pagal naują tvarką.

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas neima. Savivaldybės galuojasi abstinencijos agonijoje, valdžia svarsto, ar padėti joms „pasveikti“, ar apskritai paleisti vadžias. Savivaldybių priklausomybė pasireiškia nežabojamu noru užsiimti verslu.

Lietuvos nefinansinės bendrovės pernai uždirbo 5,5 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, jų pajamos siekė 79,9 mlrd. eurų. Pernai buvo pakeista tyrimo metodika, todėl dauguma duomenų nėra lyginami su ankstesniais laikotarpiais, pranešė Statistikos departamentas. Ketvirtąjį ketvirtį šalies nefinansinių įmonių pajamos už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas siekė 21,9 mlrd. eurų (7,1 proc. daugiau nei trečiąjį ketvirtį), jų ikimokestinis pelnas buvo 1,1 mlrd. eurų – beveik 23,7 proc.

Labai smulkios Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės per ateinančius trejus metus galės pasinaudoti 123 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansine parama. Tai numatantį mikrofinansavimo priemonės susitarimą pasirašė Europos investicijų fondas (EIF) ir „Swedbank“, lėšos bus skirtos pagal ES užimtumo ir socialinių inovacijų programą („EaSI“), teigiama „Swedbank“ pranešime spaudai.

Kontrolieriams nustačius alkoholio reklamos pažeidimų, alkoholiu prekiaujančios įmonės kol kas yra įspėjamos, o baudos bus skiriamos vėliau, sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD). Šiemet taip pat nustatyta atvejų, kai alkoholiniai gėrimai buvo parduodami jaunesniems nei 20 metų jaunuoliams ar išsinešami iš prekybos vietų, pasibaigus prekybos laikui. Už šiuos pažeidimus jau yra skirtos baudos.

Būsimo jungtinio DNB ir „Nordea“ banko Baltijos šalyse vadovas Erkkis Raasuke pareiškė, jog pagrindiniai jo klientai bus vietinės įmonės ir verslininkai. E.Raasuke pabrėžė, kad būtent nuo vietinių įmonių ir verslininkų priklauso ekonomikos augimas, todėl bankas nori tapti geru jų partneriu. Pasak jo, jungtinio banko, kuris gali kontroliuoti apie penktadalį rinkos, tikslai bus būti pastebimu Baltijos šalių rinkoje, užtikrinti puikią aptarnavimo kokybę.

Lėšos rinkiminei kampanijai – itin svarbios kiekvienai partijai. Tiesa, ne visada didžiausias biudžetas atneša pergalę. O uždraudus verslams finansuoti partijas, tenka suktis menkesnėmis sumomis. 2008 metais didžiausią biudžetą turėjo Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai apie 1 mln. Eur surinktų lėšų. Tiek ši partija, tiek kitos didžiąją dalį lėšų nurodė turintys iš pačios partijos pervedimų.

Europos strateginių investicijų fondo (EFSI) lėšomis naudojasi 25 iš 28 ES valstybių. Nors kalbama apie verslų plėtrą Lietuvoje, tačiau atsiduriame tarp 3 valstybių, kurios nesinaudoja galimybe tiek valstybinių projektų, tiek verslų finansuoti EFSI lėšomis. Šiuos pastebėjimus pateikė Europos Parlamento narys Antanas Guoga. Anot jo, sudėtinga iš 300 mlrd. eurų paimti nulį, tačiau mes tai sugebėjome. „Čia grynai Ūkio ministerija kalta, kad jie šita veikla neužsiėmė.

Manėte, kad jūsų mėgstamiausias aktorius ir dainininkas uždirba tik dėl to, kad reguliariai lankotės kino teatruose ir perkate kompaktines plokšteles? Ne visuomet... Kai kurios garsenybes netrunka pasinaudoti savo populiarumu ir sumąsto kur kas pelningesnių verslų. Tomas Selleckas Manėte, kad Tomas Selleckas pinigų maišais mėgavosi tik aštuntajame dešimtmetyje, kuomet buvo populiarus? Tikrai ne. Didžiausius turtus jis susikrovė iš... Savo avokadų verslo.

 2014-ieji Lietuvos startuoliams buvo rekordiniai metai, iš Lietuvos ir užsienio rizikos kapitalo fondų jie pritraukė 46 mln. eurų investicijų. Tai leido startuoliams įkurti beveik pusantro šimto naujų darbo vietų, o per metus į valstybės biudžetą jie sumokėjo per 2 mln. eurų mokesčių. Specialistai pastebi, kad startuolių sėkmę lemia ne tik tai, kad turime pasaulines tendencijas atitinkančių idėjų ir talentingų specialistų, tačiau ir mūsų investicinė bei verslo aplinka.

Saulėtekio verslumo mokykla „adVenture“ parodė, kad ir studentiškos idėjos gali būti išplėtotos iki realaus verslo. Sėkmingam idėjos keliui iki verslo reikalingi ne tik idėją turintys ir ja tikintys žmonės, bet ir ekspertai, kurie gali pasidalinti patirtimi ir pasukti teisinga linkme. 12 komandų pusę metų dirbo pažangiausiose šalies įmonėse – „Omnitel“, „Alna Group“, „New Vision Baltija“, „Arginta“, „Siemens OY Lietuvos filialas“ ir kt.

Pirmojo 2012 metų pusmečio statistiniai duomenys rodo, kad verslo aktyvumas Lietuvoje didėjo – ženkliai išaugo naujai įsteigtų įmonių skaičius, gerėjo darbo našumo rodikliai. Tam nesutrukdė nei stingstančios Vakarų rinkos, nei viešojoje erdvėje pasigirstantys nuogąstavimai apie antrąją sunkmečio bangą. Per pirmąjį metų pusmetį naujų įmonių įsteigta 18,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.