Auditorių vertinimu, projektas stringa, auga rizikos, jog jis bus neįgyvendintas iki 2030-ųjų.
„Dabartinėmis rinkos sąlygomis projektas per daug rizikingas ir gali nesugeneruoti pakankamai pajamų padengti projekto kainą“, – pirmadienį pranešė Valstybės kontrolė.
„Projektas – vienas svarbiausių žingsnių Lietuvos energetinei nepriklausomybei, tačiau audito rezultatai rodo, kad planai stringa, projekto įgyvendinimo rizikos auga, o projekto sėkmingumo ateitis tampa vis labiau neaiški“, – pranešime sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Pasak kontrolierių, auditas parodė, kad nuo 2023 metų planuojama parko kaina brangus konstrukcijoms ir įrangai išaugo apie 27 proc. iki 2,8 mlrd. eurų.
Jie pabrėžė, kad projektą vystanti antrinė „Ignitis grupės“ bendrovė „Ignitis renewables“, 2023–2025 metais projektui jau išleidusi 60,3 mln. eurų, nepakankamai įvertino būsimus rinkos pokyčius.
„Auditas rodo, jog bendrovė nepakankamai įvertino būsimus rinkos pokyčius ir skaičiuojama projekto investicijų grąža sumažėjo apie 40 proc., palyginus su buvusia 2023 metais“, – teigė kontrolieriai.
Be to, pasak jų, nepaisant to, jog iki elektrinių statybos pradžios liko mažiau nei pusantrų metų, nei „Ignitis renewables“, nei projekto bendrovė „Offshore wind farm 1“ neturi ilgalaikių sutarčių su potencialiais elektros vartotojais, todėl nėra aišku, kas ir kiek jėgainių parke pagamintos elektros pirks.
„Dėl nesudarytų elektros pirkimo sutarčių ir jūrinio vėjo elektrinių komponentų kainų augimo iššūkių gali kilti sunkumų finansuojant projektą“, – skelbia auditoriai.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, jog šiemet nusprendus sumažinti projekto vystymo išlaidas iki minimalaus lygio ir sulėtinus jo įgyvendinimą buvo nukelta apie 60 proc. darbų, nors projekto grafike elektros gamybos pradžia vis vien numatyta 2030 metų vasario 12 diena. Pasak auditorių, tai rodo didėjančią riziką, kad parkas nebus pastatytas laiku.
Dar pastebėta, kad „Ignitis renewables“ neefektyviai panaudojo 4 mln. eurų dugno tyrimams – 2,9 mln. eurų šiemet išleido tyrimo laivų atvykimui, jie atliko tik 3 proc. tyrimų (likusius darbus nuspręsta perkelti į 2027 metus). Anot auditorių, tai reiškia, kad vykdant likusius tyrimus bendrovė turės darkart mokėti už laivų atvykimą.
Be kita ko, Valstybė kontrolė nustatė, jog parkas vystomas nesilaikant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir konkurso sąlygų, nes projektą įgyvendina „Ignitis renewables“, o ne jos valdoma „Offshore wind farm 1“, kuri ir gavo leidimą projektui.
Taip pat nustatyta, jog projektą finansuoja tiesiogiai „Ignitis renewables“, o ne tam įsteigta „Offshore wind farm 1“.
Projekto valstybinio audito siekė „Nemuno aušros“ narių vadovaujamas Seimo Audito komitetas bei Energetikos ir darnios plėtros komisija.
BNS rašė, kad „Ignitis grupė“ šiemet pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės jūrinį vėjo parką.
Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų.
Be valstybės pagalbos vystomo parko konkursą „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“, kuri neseniai iš projekto pasitraukė ir „Ignitis renewables“ perėmė visą jo kontrolę.
