Dėl to gyventojams yra pravartu žinoti, kur rudus centus į banknotus ar banko pervedimą galima išsikeisti nemokamai.
Kur ir kiek monetų iškeis nemokamai?
Monetas išsikeisti nemokamai galima Lietuvos banko (LB) kasose Vilniuje ir Kaune.
Pasak Grynųjų pinigų departamento atstovės Editos Lisinskaitės, monetos keičiamos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
Ji nurodė, kad tam registruotis iš anksto nereikia, tačiau reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, atsiskaitant grynaisiais pinigais kasoje iš karto, vienam asmeniui yra keičiama tiek lėšų, kiek telpa į 1 litro talpos metalinę dėžutę.
Maksimali suma, telpanti į 1 litro, dėžutę, yra apie 1,2 tūkst. eurų. Jei tai yra patys smulkiausi centai, tai apie 20–30 eurų, o vidutiniškai – apie 300–500 eurų“, – vardijo E. Lisinskaitė.
Jei vis tik asmuo turi didesnį kiekį (netelpantį į 1 l dėžutę), monetos yra priduodamos paketu, už kurį klientas jau negauna grynųjų pinigų iškart kasoje, o per 15 darbo dienų gauna pavedimą. LB atstovė pridūrė, kad, pagal praktiką, pinigus klientas gali gauti ir anksčiau.
Monetų keitimas – populiariausia paslauga
E. Lisinskaitė atkreipė dėmesį, kad monetų keitimas į banknotus yra pati populiariausia Lietuvos banko paslauga.
Anot jos, klientai monetų atneša įvairiausių – nuo 1 cento iki 2 eurų.
Pašnekovė skaičiavo, kad per 2024 m. buvo apie 29 tūkst. monetų keitimo į banknotus operacijų.
Ir vien per pirmąjį 2025 m. ketvirtį monetų keitimas į grynuosius pinigus buvo atliktas apie 7,2 tūkst. kartų.
Vis tik banko pervedimą renkasi nedidelė dalis klientų: per 2024 m. buvo apie 1,2 tūkst. operacijų, o per pirmąjį 2025 m. ketvirtį – tik apie 340 operacijų.
„Pastebime, kad dažnai iškeisti monetas atneša jas sutaupę vaikai. Suaugę mėgsta pasitaupyti atostogoms, svarbesniems pirkiniams.
Klientai dažnai mėgsta keisti monetas iš taupyklių prieš Naujuosius metus ar kitas šventes“, – komentavo LB atstovė.
Kaip parduotuvėse bus apvalinama grąža
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad jau nuo gegužės 1 d. visi prekybininkai ir paslaugų tiekėjai (parduotuvės, vaistinės, klinikos, bibliotekos, baseinai, pardavėjai turgavietėse ir t. t.) nebegalės atiduoti grąžos 1 ir 2 centų monetomis.
Nors klientai šiomis monetomis atsiskaityti galės, pardavėjai ne visada privalės jas priimti: „Prekybininkai (paslaugos teikėjai) negali atsisakyti priimti 1 ir 2 ct monetų, duodamų mokant suapvalintą sumą.
Tačiau jie neprivalo vieno mokėjimo metu priimti daugiau nei 50 vnt. monetų. Šios monetos liks teisėta atsiskaitymo priemonė, jomis galima bus atsiskaityti ir toliau, tačiau jų apyvartoje mažės natūraliai.“
Lietuvos banko aiškinimu, mokant grynaisiais pinigais galutinė pirkinių krepšelio suma būtų apvalinama iki artimiausių 5 centų pagal matematinę taisyklę į mažesnę arba į didesnę pusę, priklausomai nuo to, ar paskutinis skaitmuo yra arčiau 0, 5 ar 10.
Kaip aiškino prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė, jei galutinė mokėtina suma baigsis 1–2 ar 6–7 centais, suma bus apvalinama į mažesnę pusę (iki 0 arba 5 centų), t. y. pirkėjo naudai.
Jei suma baigsis 3–4 ar 8–9 centais, suma bus apvalinama į didesnę pusę (iki 5 arba 10 centų), t. y. prekybininko naudai.
Taigi, kaip anksčiau minėjo „Maxima“ komunikacijos ir korporatyvinių ryšių vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, ilgalaikėje perspektyvoje ši suma pirkėjams ir prekybininkams išsilygins.
Kodėl siekiama atsikratyti 1 ir 2 ct monetomis?
E. Lisinskaitė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu apyvartoje esančių smulkiausių euro centų monetų, išleistų Lietuvos banko, svoris siekia 880 tonų – tiek sveria 6 mėlynieji banginiai, didžiausi pasaulio gyvūnai.
Be to, grynųjų pinigų statistika rodo, kad apie 70 proc. 1 ir 2 euro centų monetų į Lietuvos banką negrįžta – didžioji dalis jų nėra naudojamos atsiskaitymams, gyventojai jas kaupia ar pameta.
Lietuvos banko vertinimu, kasmet prarandame apie trečdalį milijono eurų, o nuo euro įvedimo 2015 m. pamestų 1 ir 2 ct monetų vertė Lietuvoje sudaro apie 2,5 mln. eurų.
Kadangi 1 ir 2 ct monetų reikia grąžai, Lietuvos bankas turi jas nuolat leisti į apyvartą ir kasmet šių monetų kiekis apyvartoje padidėja iki 100 tonų.
Jų kaldinimas, įsigijimas, transportavimas, sandėliavimas, inkasavimas ir apskaita kasmet kainuoja apie pusę milijono eurų, susidaro metalo, CO2 ir plastiko tarša, atliekos.
„Tai nėra nei racionalu, nei tvaru. Apvalinimas prisidės prie efektyvesnio pinigų naudojimo ir aplinkos tausojimo. Ir svarbiausia – šiais centais nėra patogu atsiskaityti.
Pradėjus apvalinti ir sumažėjus 1 ir 2 euro centų monetų poreikiui, bus patogiau naudotis grynaisiais pinigais, ilgesnėje perspektyvoje verslui supaprastės grynųjų pinigų tvarkymas ir sumažės su tuo susijusios išlaidos“, – dėstė LB atstovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
