Įdomu tai, kad daugeliu atvejų atstatyti su paskolą pasiimtą būstą padėtų draudimas. Vis tik karo metu draudimo bendrovės nuo atsakomybės būtų atleidžiamos, o gyventojai nuo paskolos – ne.
Kada draudimas atlygins už sugriautą NT?
Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) direktorius Andrius Romanovskis atkreipė dėmesį, kad draudimo išmokos už sugriautą ar kitaip sunaikintą nekilnojamąjį turtą (NT), įsigytą su paskola, mokamos tik tais atvejais, kai įvykis laikomas draudžiamuoju, o tai priklauso nuo draudimo sutarties sąlygų.
Jo aiškinimu, asmuo nuo turto sugadinimo ar sunaikinimo apsisaugo sudarydamas draudimo sutartį ir pasirinkęs rizikas. Pvz.: ugnis, vanduo, gamtos jėgos.
Taigi, jeigu asmuo yra apdraudęs savo turtą nuo ugnies, bet ne nuo gamtos jėgų, gasisro atveju jis draudimo išmoką gaus, o dėl audros apgadinto NT – ne.
Pasak A. Romanovskio, draudimo bendrovių praktikoje pasitaiko nemažai atvejų, kai po gaisro ar kito draudžiamojo įvykio, sunaikinusio apdraustą turtą, būna išmokamos draudimo išmokos.
„Dažniausiai visiško turto sunaikinimo žalos yra susijusios su gaisrais. Įprastai tokiais atvejais yra vykdomi turto atstatomieji darbai.
Yra pasitaikę atvejų, kai turto atstatymo išlaidos siekė ir 400 tūkst.–500 tūkst. eurų“, – atskleidė pašnekovas.
Karo žalos draudimas neatlygins?
LDA direktorius paminėjo, kad turto įsigijimas su paskola neturi įtakos draudimo išmokos mokėjimui. Skiriasi tik tai, kad išmoka gali būti išmokėta tiek bankui, tiek paskolos gavėjui (priklausomai nuo sutarties).
„Praktikoje bankai įprastai pageidauja atstatyti turtą į pradinę padėtį, draudimo bendrovė padengia jo atstatymo išlaidas ir piniginė išmoka nei bankui, nei paskolos gavėjui nėra mokama.
Papildomą apsaugą su paskola turtą įsigijusiam asmeniui galėtų suteikti ir kredito draudimo sutartys, pagal kurias draudimo bendrovės kompensuoja paskolos įmokas bankui tuo atveju, jeigu klientas pats jų negali mokėti dėl tam tikrų priežasčių“, – paminėjo A. Romanovskis.
Visgi jis pripažino, kad karai ir panašūs neramumai paprastai patenka į nedraudžiamųjų įvykių kategoriją tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.
„Svarbu suvokti, kad karas ir jam prilygstantys veiksmai (invazija, valstybės perversmas, masiniai neramumai, ypatingosios padėties įvedimas, išorės priešo veiksmai, teroristiniai aktai) yra įvykiai, kurių riziką yra labai sunku įvertinti.
Ir nėra įmanoma nustatyti logiškos draudimo įmokos tam, kad būtų kompensuoti potencialūs dėl jų patirti nuostoliai“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Ar karo metu reikėtų mokėti būsto paskolą?
Banko „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje Edvardas Arnatkevičius aiškino, kad karo atveju pareiga mokėti paskolą neišnyksta ir nėra atidedama, nepriklausomai nuo to, ar turtas yra sunaikintas, kadangi turtas atlieka užstato funkciją.
Anot pašnekovo, karas galėtų būti priskiriamas nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, jei dėl to objektyvai neišeitų vykdyti paskolos sutarties.
Vis tik tokiu atveju asmuo nebūtų atleidžiamas nuo paskolos ir palūkanų mokėjimo – jam už įmokų nemokėjimą tiesiog nebūtų taikoma atsakomybė (baudos, sankcijos, antstoliai) ir tik būtent nenugalimos jėgos aplinkybių laikotarpiu.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) Komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė antrino, kad šiuo metu Lietuvos teisės aktai nenumato galimybės ginkluoto konflikto ar karo atveju suteikti lengvatų paskolų turėtojams.
Jos aiškinimu, jei karas prasidėtų, bendrovės pirmiausia vadovautųsi galiojančiais teisės aktais ir sudarytų sutarčių sąlygomis. Jei įsigaliotų karo meto įstatymų paketas – tuomet kredito įstaigos laikytųsi jų.
E. Arnatkevičius paminėjo, kad, pvz., Ukrainoje dėl karo atsirado galimybė prašyti bankų paskolos grąžinimo sustabdymo ar skolos panaikinimo, jei turtas buvo sugadintas ar sunaikintas.
Tačiau tam yra nustatytos ir atitinkamos sąlygos, pvz., turtas turi būti vienintelė šeimos gyvenamoji vieta, turtas sunaikintas dėl rusijos agresijos ir pan.
Kas nutiktų nustojus mokėti būsto paskolą?
Jeigu turto neliktų dėl kitų aplinkybių (pvz., stichijų, cheminių avarijų, gaisrų, ant namo nukristų lėktuvas ar pan.), pareiga mokėti paskolą taip pat neišnyktų ir įmokos nebūtų atidedamos, pabrėžė „Bigbank“ atstovas.
LBA atstovė antrino, kad tokiais atvejais asmuo nebūtų atleidžiamas nuo atsakomybės, tačiau nestandartinių aplinkybių atveju bankai aktyviai bendrautų su klientais ir ieškotų konkrečiai situacijai tinkamiausių sprendimų.
Vis tik kas būtų, jei sugriuvus turtui, už kurį vis dar mokama paskola, asmuo tiesiog nustotų ją mokėti?
E. Arnatkevičius nurodė, kad įprastai, jei paskolos įmokos vėluoja 90 kalendorinių dienų ir daugiau, bankas, įspėjęs paskolos gavėją, gali nutraukti paskolos sutartį ir pradėti priverstinį išieškojimą.
„Tačiau, jei turtas yra visiškai sunaikintas ar sugadintas, jo realizavimas (pardavimas) yra arba neįmanomas, arba pilnai turimo įsiskolinimo nepadengs.
Tokiu atveju paskolos davėjas turėtų pareigą toliau vykdyti sutartį ir atstatyti turtą savo lėšomis arba pasiūlyti paskolos gavėjui kitą tinkamą užstatą“, – dėstė E. Arnatkevičius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
