Kinijos greito augimo dienos gali būti suskaičiuotos. Dešimtmečius vadinamoji Drakono ekonomika augo tokiais tempais, kurie padėjo milijonams gyventojų persikelti iš kaimų į megamiestus.
Tačiau dėl augančios skolų krizės Europoje ir vis dar trapaus JAV atsigavimo Kinijos eksporto modelis gali daugiau taip gerai nebeveikti.
Kinijos vyriausybė ir daugelis ekonomistų dabar spėja, kad šiemet ekonomikos augimas bus mažesnis nei 8 proc., o kai kas prognozuoja net didelį ekonomikos kritimą.
Tad kokios yra Kinijos ekonomikos perspektyvos? BBC pateikia dviejų analitikų išsiskiriančius požiūrius.
Miestai vaiduokliai ir tiltai į niekur
Kinija ne tik yra antra didžiausia pasaulio ekonomika ir pirmaujanti eksportuotoja, ji taip pat yra didžiausia pasaulio statybų aikštelė, aiškina Edwardas Chancelloras, pasaulinis strategas iš investicijų valdymo firmos GMO.
Sakoma, kad per paskutinius dešimt metų Kinija kas du metus pastatė po Romą. To rezultatas – miestai vaiduokliai, išsimėtę po visą šalį.
Niekas tiksliai nežino, koks yra perteklinių statybų mastas. Bet manoma, kad vien Pekine yra keturi milijonai tuščių butų.
Statybos pradėjo dominuoti Kinijos ekonomikoje, jos sudaro 25 proc. visos veiklos ir 15 proc. visų darbo vietų.
Dėl to neturėtų stebinti, kad Kinijos nekilnojamojo turto rinka pastaruosius metus lėtėjo, o žemės pardavimai smuko. Kinijos ekonomikos augimo variklis užstrigo.
Liaudies respublika taip pat per pastaruosius metus susikrovė didelę skolą.
Daugumą analitikų ramina faktas, kad Kinijoje nėra rizikingų būsto paskolų ar sudėtinių finansinių instrumentų. Tačiau būtų klaida ignoruoti greitą kreditų plėtrą, prasidėjusią po 2008 m. finansų krizės.
Dėl skatinamųjų išlaidų Kinijos neapmokėta skola išaugo iki 50 proc. jos BVP. O jau porą metų lėtėjant paskolų rinkai, Kinijos ekonomikos trapumas tapo akivaizdus.
Taip yra todėl, kad kreditai veikią ekonomiką kaip steroidai veikia atleto kūną: tam, kad matytųsi efektas, reikia vis didesnių injekcijų.
Nuo 2009 m. valstybės kontroliuojami bankai paskolino trilijonus Kinijos renminbi pinigų vietinėms vyriausybės remiamoms infrastruktūros kompanijos tam, kad jos finansuotų kvestionuotinus projektus. Dauguma šių paskolų tikriausiai taps blogomis.
Premjero Weno Jiabo žodžiais, Kinijos ekonomikos vystymasis yra “nesublanasuotas, nesukoordinuotas ir netvarus.”
Problema ta, kad premjeras tą patį pastebi jau metų metus, o Kinijos ekonomiką per tą laiką tapo dar labiau nesubalansuota.
Lėtėjant Kinijos augimui, kalbama apie dar vieno skatinimo poreikį.
Jei šių kalbų bus paisoma, Kinijoje gali atsirasti dar didesnis industrinis perteklius, dar daugiau tiltų į niekur, tuščių oro uostų ir šimtai mylių absurdiškai neekonomiškų greitųjų traukinių bėgių.
Yra vilčių, kad Kinijos vartotojai perims estafetę.
Nuo šio amžiaus pradžios, eksportas ir fiksuotos turtinės investicijos augo sparčiau nei vartojimas. Jei Kinijos ekonomika nori susibalansuoti, vartojimas turi pakilti iš dabartinio lygio, siekiančio šiek tiek daugiau nei trečdalį BVP.
Bėda ta, kad Pekino ekonominio valdymo sistema priklauso nuo vartotojų slopinimo.
Valstybės kontroliuojami bankai uždirba didelį pelną, o taupantieji kenčia nuo už infliaciją mažesnių indėlių palūkanų normų. Valstybės valdomi monopoliai užkelia per dideles kainas įkalintiems vartotojams. Be to, sunku prognozuoti didelį vartotojų augimą tuo metu, kai nekilnojamojo turto burbulas išsileidinėja, o statybose mažėja darbų.
Tačiau pats tamsiausias debesis, kabantis virš Kinijos, yra viešo sektoriaus korupcija. Valdančiosios Komunistų partijos nariai pasinaudojo greito augimo era tam, kad susikrautų dinastijų turtus.
Nesubalansuotas Kinijos augimas nėra tik atsitiktinis bet ir šios korumpuotos politikos rezultatas. Eilė skandalų atkreipė dėmesį į šia epideminę problemą, kuri kelia didžiausią grėsmę Kinijos ekonomikos ilgalaikėms perspektyvoms, užbaigia E. Chancelloras.
Kinijos „užmaskuotos stipriosios pusės“
Daugelis analitikų tikina, kad elektros galios sugeneravimo skaičiai yra geresnis Kinijos ekonominio aktyvumo rodiklis nei oficialūs augimo skaičiai.
Pastarieji duomenys buvo silpni, sako Shaunas Reinas, Kinijos rinkos tyrimų grupės vykdantysis direktorius.
Elektros augimas gegužės mėnesį išaugo menkus 5,2 proc., ir daugelis daro išvadą, kad Kinijos laukia skaudus kritimas.
Tačiau situacija toli gražu nėra tokia prasta, kaip daugelis galvoja.
Elektros galios skaičiai yra šiek tiek klaidinantys, nes jie neproporcingai atspindi sunkiosios pramonės sektorių.
Daug energijos vartojančios ir aplinką teršiančios pramonės, tokios kaip plieno gamyba, buvo stipriai paveiktos sumažėjusios paklausos iš Europos, kas turėjo didelės įtakos energijos suvartojimui. Gamybos centrai, pavyzdžiui, Guangdonas, nukentėjo, tačiau kitos mažiau nuo gamybos priklausančios provincijos ir toliau stipriai auga.
Ne tik vyriausybė riboja daug elektros suvartojančias industrijas tam, kad paskatintų augimą taupesniuose sektoriuose, pavyzdžiui, aukštos klasės gamyboje.
Šio poslinkio metu ekonomikoje natūraliai atsiras šiokia tokia trintis, tačiau to nebijoma, o laukiama.
Žinoma, sulėtėjimas vyksta. Tačiau ekonomika trečio ketvirčio pabaigoje augs sparčiau, kai finansų sistemoje padidės likvidumas.
Be to, Kinijos vartotojų optimizmas ir perkamoji galia yra vis dar stiprūs. Pasak Shauno Reino firmos tyrimo, vietiniai vis dar optimistiški ir pasiruošę leisti pinigus.
Taip pat egzistuoja ir slopinama automobilių ir NT paklausa.
Tačiau Kinijos vyriausybė, pavargusi nuo perkaitimo rizikos, įvedė apribojimus, kurie privertė vartotojus susilaikyti nuo išlaidavimo ir pereiti į „palaukime ir pažiūrėkime“ būseną.
Žvelgiant į ateitį, matyti keli viltį keliantys ženklai.
Visų pirma, Kinijos verslai ir individai gali lengviau skolintis. Geresnės indėlininkų palūkanų normos skatins vartotojus taupyti mažiau ir leisti daugiau.
Taip pat išlieka įtempta darbo rinka. Pirmieji absolventų atlyginimai 2012 m. turėtų kilti 13 proc. Palyginimui, 2008 m. 20 mln. gamyklų darbininkų neteko darbo.
Ateinantys trys-šeši mėnesiai gali būti duobėti, tačiau dauguma nerimą keliančių rodiklių yra nulemti išorinių jėgų, o Kinijos ekonomika turi slaptų galių.
Galų gale, Shaunas Reinas teigia, kad jis yra optimistiškas dėl Kinijos ilgalaikio augimo perspektyvų. Tačiau jei žlugs euro zona, niekas nežino, kas bus.
