Nuo 2013 metų Europos Sąjunga (ES) griežtins prekybos taršos leidimais taisykles ir skirs vis mažiau nemokamų apyvartinių taršos leidimų verslui. Bus siekiama, kad verslas būtų priverstas pats investuoti į savo technologijas ir energetinį efektyvumą.
ES siekia, kad taršos leidimai būtų brangūs ir verslas apsvarstytų, kas jiems apsimoka labiau, – ar pirkti brangius taršos leidimus (ir teršti aplinką), ar investuoti į savo verslo technologijas.
Lietuvoje, įgyvendinant taršos leidimų prekybą, veikia Klimato kaitos specialioji programa.
„Į šią programą pritraukiamos lėšos iš parduotų leidimų arba šaliai skirtų leidimų pagal Kioto protokolą. Pagal dabartinį įstatymą yra padaryta, kad ne mažiau kaip 40 proc. lėšų turi būti skiriama energetiniam efektyvumui ir ne mažiau kaip 40 proc. atsinaujinantiems energijos ištekliams. Likusi dalis administravimui, studijoms, viešinimui ir pan.“, – „Litexpo“ surengtoje konferencijoje „Energetinio efektyvumo sprendimai – kelias verslo konkurencingumui“ sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys.
Jo teigimu, iš Klimato kaitos specialiosios programos investavus vieną litą, siekiama sumažinti bent pusę kilogramo į aplinką išskiriamo anglies dvideginio kiekio. Šiuo metu Valstybės fonde Klimato kaitos specialiajai programai jau yra sukaupta 227 mln. litų.
„50 mln. šių lėšų yra skiriama visuomeninės paskirties pastatų atnaujinimui ir modernizavimui, mažinant energijos sąnaudas, tai yra, iš esmės lėšos yra skiriamos mokykloms, taip pat biokuro katilams, mažai teršiantiems autobusams įsigyti. Kai atsiras daugiau lėšų, jos bus skiriamos ir kitoms sritims“, – kalbėjo V. Auglys.
Estijos pavyzdys
Estija, savo ruožtu, taršos leidimus dar praėjusiais metais sumaniai išsikeitė – įsigijo elektromobilių, kurie dabar naudojami valdžios reikmėms. Ar galėtų šiuo keliu pasekti ir Lietuva, Aplinkos ministerijos atstovas neatmetė tokios galimybės.
„Šalys ar įmonės, kurios nori pirkti kitų šalių taršos leidimus, kelia tam tikras sąlygas. Daugeliu atveju jos siūlo savo technologijas. Estijos atveju – Japonijos įmonė „Mitsubishi“, pirkdama Estijos taršos leidimus, pateikė savo technologinius sprendimus, t.y. 500 elektromobilių „i Miev“ viešajam sektoriui. Praktiškai tai buvo natūriniai mainai. Šiuo atveju Lietuva irgi galvotų apie tokius dalykus, galimi ne tik piniginiai, bet ir technologiniai mainai. Jau šiais metais turėtų būti priimta pataisa, kuri leistų priimti tokius sprendimus. Turim iš tiesų tam tikrų kontaktų su „Mitschubshi“ ir kitomis kompanijomis, kad tie taršos leidimai, kuriuos mes dar turime, galėtų būti išmainomi į technologijas“, – sakė V. Auglys.
ES ir Lietuvos iššūkiai
Nors Europa save poziciuonuoja kaip turinčią „žalesnę“ ekonomiką nei kiti pasaulio regionai, pirmieji ES „žalumo“ reikalavimai patvirtinti tik 2009 metais Energetikos ir klimato kaitos teisės aktų pakete.
„Iki 2020 m. ES 20 proc. turi sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, iki 20 proc. padidinti atsinaujinančių išteklių dalį energetikoje ir iki 20 proc. padidinti elektros energijos suvartojimo efektyvumą. Skirtinguose segmentuose šalims sekasi skirtingai“, - sakė V. Auglys.
Lietuvos siekis iki 2020 m. iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos elektros energijos dalį išauginti iki 21 proc., šildymo ir vėsinimo sektoriuje iki 36 proc., centralizuotai tiekiamos šilumos – iki 50 proc.
„Dėl elektros vartojimo Lietuvoje yra pakankamai prasti popieriai. Mūsų energetinis efektyvumas yra 2,5 karto mažesnis nei bendras ES rodiklis. Didžiausias potencialas slypi namų ūkių ir transporto, pramonės sektoriuose“, - sakė V. Auglys.
Iki 2050 m. Europos Sąjungos lygiu siekiama sumažinti į aplinką išskiriamo anglies dioksido kiekį 80 proc. Tai yra ambicingas tikslas, kurio griežtai laikytis žada Danija, Švedija. Rytų Europos šalims šį tikslą pasiekti gali būti labai sudėtinga.
Klimato kaitos tikslams pasiekti iki 2050 m. šalies privatus ir viešasis sektorius turėtų skirti investicijų iki 1 proc. šalies BVP.
