Premjerė Ingrida Šimonytė posėdyje kartojo, kad toks sprendimas pasiūlytas dėl išskirtinių aplinkybių ir yra laikinas. Ji taip pat teigė, jog šalies saugumas yra vienintelė „universali viešoji gėrybė, kurios negalima nusipirkti rinkoje ir vienintelė, kurią gali užtikrinti tik valstybė“.
„Visada yra gal naratyvas, kad kažkas specifiškai pyksta ant bankų, mano, kad jie per daug uždirba ar dar juos labai lengva barti, bet tiek kaip žmogus, dirbęs centriniame banke anksčiau, tiek ir Finansų ministerijoje ir turinti nemažą patirtį, pasakyčiau, kad to daryti negalima ir nereikia – tai verslas, kaip ir kiti verslai, bet tam tikros aplinkybės yra išskirtinės ir jos diktuoja tam tikrus sprendimus“, – posėdyje sakė I. Šimonytė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad viešos kalbos, jog tokiu būdu bus apribotas bankų stabilumas ar likvidumas, nepasiteisino – matoma, kad bankų pelnas toliau auga ir jų pajamos bus gerokai didesnės nei praėjusiais laikotarpiais.
„Visgi tai, kas jau yra nenormalu, tai, kas vadinama ekonomine renta, siūloma vadovautis energetikos sektoriuje įvestu solidarumo įnašo analogu ir apmokestinti tai, kas nutikę ne dėl bankų aktyvių pastangų ar verslo planavimo, bet tai, kas susiję su išskirtinių aplinkybių susiformavimu“, – trečiadienį posėdyje sakė G. Skaistė.
Ministrė pastebėjo, kad bankų pelnai šiemet yra rekordiniai – įprastai jie siekdavo apie 300-400 mln. eurų, tačiau Europos Centriniam Bankui pernai pradėjus didinti palūkanų normas, tai turėjo poveikį ir bankų pelnams, kuris pernai siekė 468 mln. eurų. Anot G. Skaistės, 2023 metais jis gali viršyti ir 1 mlrd. eurų.
Už surinktus pinigus remontuotų kelius, permainų sulauktų ir oro uostai
G. Skaistė taip pat įvardijo, kad iš mokesčio tikimasi surinkti apie 410 mln. eurų: 2023 metais – apie 130 mln. eurų, 2024 metais – apie 230 mln. eurų, o 2025 metais – apie 50 mln. eurų.
Pasak jos, surinktos lėšos galėtų būti panaudojamos dvigubos paskirties objektams, tarp jų – „Via Baltica“ kelias iš Lenkijos, Kauno, taip pat Lenkijos ir Vilniaus.
Be to, surinkti pinigai galėtų būti panaudojami oro uostų sustiprinimui tam, kad būtų galima priimti didesnius orlaivius, Rūdninkų ir Pabradės kelių, autostradoje esančių viadukų ir tiltų rekonstrukcijai užtikrinant sunkiosios karinės technikos judėjimą be papildomų trikdžių, pinigus numatoma skirti ir jūros terminalo papildomos infrastruktūros įgyvendinimui.
Balsuojant susilaikiusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė atkreipė dėmesį, kad šis sprendimas investicinės aplinkos požiūriu turi rizikų.
„Svarbu turėti omenyje investicinės aplinkos prognozuojamumą ir to negalime pasakyti šiuo atveju, nes prieš metus ar dvejus įsivedėme papildomą pelno mokestį bankų sektoriuje, dabar vėl naujas mokestis. Tą svarbu pagarsinti, kai turime tokią mažą konkurenciją pačiame bankiniame sektoriuje ir stengiamės pritraukti naujus rinkos žaidėjus, ypač investuodami į fintech, po to kai kurios institucijos sėkmingai tampa bankais“, – posėdyje teigė A. Armonaitė.
Iš įnašo surinktos lėšos bus skirtos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo – civilinės ir karinės – transporto infrastruktūros, taip pat karinės infrastruktūros projektams finansuoti, nes šis poreikis padidėjo dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
Tokiu būdu atsižvelgta į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymą šias lėšas panaudoti ne tik karinio mobilumo projektams, bet ir karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektams finansuoti.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, kad prie valstybės gynybos stiprinimo turėtų prisidėti visi ūkio subjektai, ne tik bankai. Pasak jos, Vyriausybė, išskirdama bankus, taiko neteisėtą valstybės pagalbą kitam verslui, kurio pelnas taip pat augo.
„Tokių sektorių yra ne vienas, neįskaitant energetikos. Reiškia, valstybė atsisakys savo pajamų iš tų kitų sektorių, gaunančių daugiau pelno, ir tai yra valstybės pagalba. Dėl tos priežasties pateiktas skundas Europos Komisijai“, – posėdyje sakė E. Čipkutė.
Seimo bus prašoma projektą svarstyti skubos tvarka.
Patikslinus Solidarumo įnašo įstatymo projektą, įtraukta išlyga, kad įnašas nebus taikomas nuo šių metų pradžios sudaromoms paskolų sutartims. Tokiu būdu tikimasi, kad jis nedarys įtakos įprastai bankų veiklai ir jų sprendimams.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pirmadienį taip pat sakė, kad naujas įnašas neturėtų paveikti bankų skolinimo politikos.
Praėjusią savaitę pakoregavus įstatymo projektą nebus taikoma mokesčio skaičiavimo riba, viršijanti 400 mln. eurų (1 proc. visų rezidentų indėlių) – tai reiškia, kad mokestis galiotų visiems bankams, bet įnašas priklausys nuo to, kiek bankas veikia Lietuvoje, – rezidentų indėlių ir jiems suteiktų paskolų suma bus padalinta iš visų banko indėlių ir paskolų sumos ir taip apskaičiuojamas koeficientas. Padauginus jį ir banko grynųjų palūkanų pajamas, bus gaunama solidarumo įnašo suma.
Pagal naująjį modelį solidarumo įnašą turėtų mokėti visi bankai bei kredito įstaigos, tačiau vienas didžiausių – „Revolut“ bankas mokesčio turėtų išvengti, nes 98 proc. jo indėlių yra ne Lietuvoje.
Šiemet Lietuvos komerciniams bankams, tikėtina, uždirbsiant apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, jiems siūloma įvesti laikiną, 2023-2024 metais galiosiantį solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Tačiau mažiau mokesčio bankai mokėtų tuo atveju, jeigu didintų indėlių ir mažintų paskolų palūkanas ir tokiu būdu gautų mažiau grynųjų palūkanų pajamų. Beveik visi bankai jau pradėjo didinti indėlių palūkanas.
Anot G. Skaistės, norint užtikrinti natūralų bankų augimą ir verslo prognozavimą, įnašas būtų mažinamas, jei grynosios palūkanų pajamos sumokėjus įnašą liktų mažesnės nei 2022 metų grynosios palūkanų pajamos, padidintos 15 procentų.
„Atsiranda tam tikros grindys“, – sakė ministrė.
Pasiūlė dalį lėšų skirti išaugusioms palūkanoms kompensuoti
Opozicijai siūlant dalį būsimo bankų solidarumo mokesčio lėšų skirti išaugusioms būsto paskolų palūkanoms kompensuoti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad tokia iniciatyva priešina visuomenę.
„Pats procesas primena šiokias tokias varžybas dėl to, kas nėra dar sumedžiota ir ko dar neturime. Dar net pats projektas nėra pasiekęs Vyriausybės ir Seimo, kokį solidarumo modelį pasirinks Vyriausybė ir kokį pateiks Seimui“, – žurnalistams antradienį Seime sakė M. Lingė.
„Neigiamas procesas vyksta, kai priešinami nacionalinio intereso ir saugumo poreikiai, projektuojami su tais lūkesčiais“, – kalbėjo jis.
Anot M. Lingės, solidarumo įnašas gali būti naudojamas tik ypatingoms reikmėms, o siūlymą dalį jo naudoti būsto paskolų palūkanoms kompensuoti jis vadino privilegija tik daliai žmonių – tiems, kurie turi būsto paskolas.
„Vyriausybės siūlomas kelias yra tai, kad ne bet kokioms priemonėms pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą galima naudoti tokia forma pateikiamą solidarumo įnašą. (...) Tai leistina tik ypatingoms reikmėms ir ypatingoms sąlygoms. Tos ypatingos sąlygos, atsiradusios dėl karo pasekmių ir jų šalinimo, tai, matyt, ir sprendimai turėtų būti labiau orientuoti, kas galėtų padėti įveikti tas grėsmes, dėl kurių ir turime tas ypatingas sąlygas“, – sakė M. Lingė.
Anot komiteto pirmininko, bankai ir kitos kredito įstaigos vertina rizikas ir žmonių galimybes mokėti didesnes palūkanas, tačiau tai, anot jo, ir pačių žmonių, imančių paskolas, atsakomybė.
„Negalime sukurti tokio lūkesčio, kad jeigu pakyla palūkanos, dėl to jų neutralizavimo arba amortizavimo turėtų prisidėti visi mokesčių mokėtojai“, – sakė M. Lingė.
Jo teigimu, iki 2009 metų galiojusi lengvata buvo panaikinta, nes nepateisino lūkesčių ,o iš to daugiausiai naudos gavo turtingesnė visuomenės dalis.
„Pirmiausia, būsto kainos augo, iš to labiausiai naudojosi turtingesnė visuomenės dalis, kuri ėmė didesnes paskolas ir jiems susigražino daugiau gyventojų pajamų mokesčio. Rinkos šitas nevėsino, infliacija nemažino, tai tų tikslų nebuvo pasiekta“, – sakė M. Lingė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad toks opozicijos siūlymas galėtų skatinti infliaciją, todėl pinigai bus skirti karinės infrastruktūros projektams, kaip ir planuota anksčiau.
Pasak jos, dėl aukštos infliacijos ir augančių būsto paskolų palūkanų mažėjančios Lietuvos gyventojų galimybės įpirkti būstą yra natūrali pinigų politikos pasekmė – jų išlaidos traukiasi Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir tokiu būdu bandant suvaldyti infliaciją.
„Natūralu, kad pinigų politika taip ir veikia – kai kyla palūkanų norma, tokiu atveju žmonių paskolų ėmimas ir išlaidos susitraukia ir natūralu, kad tik taip tą infliaciją galima nuslopinti ir tai yra pagrindinis Europos Centrinio banko uždavinys šiandien (...) Tikėtina, kad kuomet infliacijos lygis nuslops, visgi palūkanų normas Europos Centrinis Bankas bus linkęs mažinti“, – Seime antradienį kalbėjo ministrė.
ECB nuo praėjusių metų jau kelis kartus didino bazines palūkanų normas, o tai turėjo įtakos ir „Euribor“ palūkanų normai, nuo kurios priklauso būsto ir kitų paskolų įmokos. Kovo 31-ąją trijų mėnesių „Euribor“ siekė 3,038 proc., 6 mėnesių – 3,341 proc., o 12 mėnesių – 3,622 procento.
Lietuvos banko duomenimis, nenaujų būstų pardavimai 2022-ųjų pabaigoje, palyginti su 2021-ųjų tuo pat laiku, smuko ketvirtadaliu, arba iki 2016-2017 metų lygio.
Registrų centro duomenys rodo, jog pirmąjį šių metų ketvirtį įregistruota 19 proc. mažiau NT objektų nei pernai tuo pačiu metu.
