Štai vilnietė Diana (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) apsilankiusi pas manikiūristę išgirdo, kad rudenį yra daugiau laisvų vietų, kada galima pasidaryti manikiūrą su geliniu lakavimu.
„Manikiūristė užsiminė, kad pasibaigus vasarai kai kurios moterys teigė, kad nebesidarys gelinio lakavimo ir bandys auginti natūralius nagus.
Manau, kad tikrai norėtų toliau pasidaryti manikiūrą, bet artėjant rudeniui ir žiemai žmonės skaičiuoja savo pinigus ir nori pataupyti. Girdime, kad būsto paskolos brangsta, elektros ar dujos gali brangti, todėl žmonėms nelieka kito pasirinkimo, tik taupyti pinigus visur, kur įmanoma, kad susimokėtų už komunalines paslaugas ir kitas būtinąsias išlaidas“, – teigė vilnietė Diana.
Klientų įpročiai pasikeitė – ėmė taupyti
Nagų ir grožio namų „Shelmė“ įkūrėja Kristina Tendziagolskienė irgi pastebėjo, kad infliacija pakeitė klientų įpročius.
„Žmonės tikrai pradėjo skaičiuoti pinigus, ilginti laiką tarp procedūrų. Pavyzdžiui, pedikiūrą reikėtų daryti kas šešias savaites, o būna, kad klientės tempia apie aštuonias savaites
Pas kirpėjus situacija ta pati. Tarkime, kad jeigu reikia kirptis arba plaukų šaknis dažyti kas penkias ar šešias savaites, bandoma „ištempti’’ net iki dviejų mėnesių. Gan įdomus reiškinys vyksta ir su proginio makiažo bei šukuosenos paslauga. Moterys taupo, todėl nebesirenka abiejų grožio procedūrų. Renkasi tik vieną iš dviejų“, – klientų įpročius komentavo grožio specialistė.
Anot jos, šiuo metu žmonės visur stengiasi sutaupyti.
„Tai ypač matosi grožio srityje. Šį taupymą pajutome iš karto pasibaigus karantinui ir pradėjus kilti infliacijai“, – tvirtino K. Tendziagolskienė.
Grožio paslaugas atlieka pačios
Taip pat grožio salono vadovė vardijo, kokias paslaugas moterys atlieka grožio salonuose, o kokias pačios – namuose.
„Moterys negaili pinigų nagų estetikai, ypač manikiūrui. Sutvarkyti rankų nagai yra aktualūs visada, o štai pedikiūras yra labiau yra sezoninė paslauga. Nors moterys vertina estetiškus ir gražius kojų nagus, žiemos sezonu dažniau renkasi higieninį pedikiūrą be lakavimo. Todėl jį daro kas du ar tris mėnesius, nors reikėtų kartą per mėnesį.
Taip pat pastebėjau, kad mūsų grožio salone klientai labiausiai gaili pinigų ir laiko kosmetologo paslaugoms. Dažnai ši procedūra vizualiai nematoma ir žmonės galvoja, kad gali išsisukti ir be jos“, – pastebi grožio salono vadovė.
K. Tendziagolskienė siūlo grožio specialisto iškvietimo į namus paslaugą. Tačiau pastebi, kad šiuo metu ji mažiau populiari, nes yra brangesnė.
„Juk grožio salone yra pigiau. Grožio specialistui atvykti į namus reikia daugiau kaštų, juk kuras irgi kainuoja. Tačiau vyresni ar neįgalūs žmonės, kurie negali patys atvykti, kviečiasi grožio specialistus į namus. Dažniausiai šie žmonės prašo sutvarkyti kojų nagus, kurie įauga ir kelia ne tik estetinį, bet ir sveikatos diskomfortą“, – komentavo grožio specialistė.
Ji tikino, kad paslaugų daug nebrangino.
„Juk pakėlus kainas, žmonės visada ieškos, kur paslaugas gauti pigiau. Todėl nuskriaudžiau save, bet kainos didėjo nedaug. Nesinori prarasti klientų“, – sakė K. Tendziagolskienė.
Paslaugos toliau brangsta
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. rugpjūtį, palyginti su liepa, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 proc.
Daugiausia tam įtakos turėjo elektros energijos, daržovių, drabužių, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, avalynės kainų sumažėjimas bei degalų ir tepalų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas.
Vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,3 proc., paslaugų kainos beveik nepasikeitė.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 1,5 proc., rinkos kainos beveik nepasikeitė.
2023 m. rugpjūčio metinė (2023 m. rugpjūtį, palyginti su 2022 m. rugpjūčiu) infliacija sudarė 6,2 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo duonos ir grūdų produktų, mėsos ir jos produktų, automobilių, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų, farmacijos gaminių, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, alaus, kitų asmens priežiūros prietaisų, reikmenų ir priemonių, cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų, valgyklų viešojo maitinimo paslaugų, trumpalaikio naudojimo namų ūkio prekių kainų padidėjimas bei degalų ir tepalų, elektros energijos kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 4,5 proc., paslaugų – 10,4 proc.
Infliacija dvigubai sumažės tik 2014 metais?
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, dėl infliacijos slopinamos vidaus ir užsienio paklausos Lietuvos ekonomika šiemet šiek tiek trauksis.
Anot TVF, šiemet Lietuvos ekonomika gali trauktis 1,4 proc., tačiau kitais metais turėtų augti 2,9 proc. Tiesa, TVF prognozė parengta dar prieš pasirodant itin pozityviems 2023 m. antrojo ketvirčio BVP ir darbo rinkos duomenims.
Didžiausia rizika Lietuvos ekonomikai TVF įvardija scenarijų, jei infliacija šalyje išliktų reikšmingai didesnė nei euro zonos vidurkis ilgesnį laikotarpį, nes tai mažintų ne tik vidaus, bet ir užsienio paklausą dėl neigiamo poveikio konkurencingumui.
Tiesa, pastaruoju metu skirtumas tarp infliacijos Lietuvoje (6,4 proc. rugpjūtį) ir euro zonoje (5,3 % rugpjūtį) traukiasi, o kainos šalyje ketvirtą mėnesį iš eilės mažėja (-0,2 proc. rugpjūtį). Be to, kadangi mūsų šalies ekonomika vejasi kitų euro zonos šalių ekonomikas, šiek tiek didesnė infliacija Lietuvoje yra įprastas reiškinys.
TVF prognozuoja, kad 2023 m. metinė infliacija Lietuvoje turėtų sumažėti nuo 6,4 proc. rugpjūtį iki 4,1 proc. metų pabaigoje, o 2024 m. pabaigoje ji turėtų sudaryti 3 proc.
Manikiūra nuo paauglystės darau pati.
Pedikiūra irgi darau pati ir tvarka!
