Kai bendra ekonominė padėtis atrodo vis dar pakankamai sudėtinga, nepaprastai išauga novatoriškų verslo idėjų reikšmė. Idėjų, kurios gali išjudinti ir netgi pakeisti rinkų veikimo principus.
Nuosavo verslo kūrimas daugeliui jaunų ir novatoriškų žmonių tampa vienu iš nedaugelio šansų rasti savo nišą sudėtingoje darbo rinkos aplinkoje. Ir panašu, kad žmonės stengiasi išnaudoti šią galimybę – vien 2010 metais JAV buvo įgyvendinta 565 tūkst. naujų verslo iniciatyvų.
Be abejo, tam, kad tokios iniciatyvos pasiteisintų, reikia deramai įvertinti kuriamo verslo aplinką ir verslo sėkmės įtakos veiksnius. Internetinis puslapis „Entrepreneur.com“ išskiria aktualiausias ateinančių metų tendencijas, į kurias savo dėmesį turėtų atkreipti novatoriški verslininkai:
Tendencija Nr.1 – Apsisprendimo sąlygojimas
„Jei jums tai patiko, vadinasi...“.
Internete kasdien yra pasidalinama daugiau nei 27 milijonais naujų skirtingo turinio pranešimų. Tai yra ženklas, jog kolektyvinės žinios tampa pagrindiniu veiksniu, lemiančiu internetinių vartotojų sprendimo priėmimo logiką. Kaip skelbia šiais metais atliktos psichologinės studijos, nagrinėjusios informacijos sklaidos internete poveikį, duomenys, 85 procentai respondentų patvirtino, jog kitų interneto vartotojų pateikti atsakymai ir reakcijos padeda jiems tinkamiau sisteminti ir suprasti informaciją bei priimti sprendimą. 73 procentai apklaustųjų teigė, kad internetinis informacijos dalinimasis padeda giliau įsisavinti pačią informaciją.
73 procentai pažymėjo, kad informacijos dalinimasis jiems padeda atsirinkti interneto vartotojus, turinčius tokius pačius interesus. Štai kodėl informacijos dalinimosi erdvė tampa tokia svarbia rinka, o rekomendacijų ir patarimų (pradedant muzikos, baigiant valgių receptų rekomendacijomis) erdvė internete yra itin populiari.
Anot agentūros „Bashki Generation“ atstovo Jonathano Hillso, žmonės visuomet ieško patikimų filtrų, kurie interneto erdvėje galėtų atsijoti vertus dėmesio pasiūlymus, gerus produktus ir naudingo turinio informaciją. Hillso teigimu, kai kurie prekiniai ženklai iš to nemažai išlošia – viena prekės ženklo rekomendacija interneto erdvėje vidutiniškai pritraukia penkis naujus unikalius vartotojus.
Kitos apklausos duomenimis, 62 procentai internetu perkančių vartotojų teigė, jog internetinė produkto rekomendacija yra labai naudingas dalykas, o 15 procentų tokių žmonių pirkimus atliko atsižvelgdami būtent į rekomendacijas. Rekomendavimo sistemos padeda internetiniams pirkėjams atsirinkti ir individualiai pagal savo poreikius bei norus prisitaikyti teikiamus pasiūlymus. Kol kas tokios rekomendavimo sistemos yra labiau paplitusios tarp mažmenine internetine prekyba užsiimančių kompanijų. Kita vertus, į tai dėmesį pradeda kreipti ir didžiosios internete veikiančios prekių ir paslaugų tiekėjos.
Kol kas geriausiai šią tendenciją išnaudojančių verslo iniciatyvų pavyzdžiai: „Spotify“, „Ness“, „Hunch“.
Tendencija Nr.2 – Komerciniai santykiai, grįsti bendradarbiavimu
„Dalintis yra malonu“.
Dalijimasis yra nuostabus dalykas – tai tampa vis labiau pastebima ir verslo pasaulyje. Paskutinieji keli metai žymėjo neįtikėtinai spartų ir plataus masto verslo iniciatyvų atsiradimą būtent bendradarbiavimu grįsto vartojimo erdvėje.
Anot knygos „What's Mine is Yours: The Rise of Collaborative Consumption“ bendraautorės Rachel Botsman, tokia tendencija yra nulemta to, jog vartotojai išmoksta vis geriau išnaudoti technologijas, kurios suteikia galimybę kurti dalinimosi, mainų, skolinimosi, nuomojimo ir dovanojimo platformas, skirtas prekių, paslaugų, įgūdžių ar pinigų transakcijoms. „Anksčiau tai buvo sunkiai suvokiama, bet dabar tai atveria daugiamilijardinės rinkos galimybes“, - paaiškina Botsman.
Skaičiai kalba patys už save. Produktų nuomos rinka (kompanijos „Rentcycle“, „AnyHire“) yra vertinama 85 milijardais JAV dolerių, transporto priemonių nuomojimo rinka („Zimride“, „liftshare“) vertinama 117 milijardų dolerių. Kompanijos „TaskRabbit“ vadovė Leah Busque teigia, kad 2011 metai žymėjo milžiniško šios srities plėtimosi tendencijas. Anot jos, įdomiausia tai, jog šis bendradarbiavimo reiškinys apima ne vien internetinę erdvę, bet turi tendenciją po truputį persikelti ir į kasdienių socialinių sąveikų erdvę, taip sukurdamas prasmingus socialinius ryšius tarp bendruomenės narių. „Dar visai neseniai daugelis į tokias bendradarbiavimu grįstas paslaugų ir prekių transakcijas žvelgė nepatikliai, bet dabar tai tapo nauja erdve, pritraukiančia milžiniškas investicijas“, - paaiškino Busque.
Kol kas geriausiai šią tendenciją išnaudojančių verslo iniciatyvų pavyzdžiai: „Getaround“, „Grubwithus“, „Rentcycle“.
Tendencija Nr.3 – Vartojimo individualizacija
„Turėk kokį, kokį tik nori“.
Henry Fordas kažkada yra pasakęs, jog „kiekvienas klientas gali įsigyti kokios nori spalvos automobilį, jeigu tik ta spalva bus juoda“. Šiandieniniame verslo pasaulyje toks požiūris vargu ar galėtų būti gyvybingas – vartotojams yra suteikiamos vis naujos galimybės savo vartojimą paversti išskirtiniu ir individualiu. Kita vertus, masinė vartojimo individualizacija nėra toks jau naujas reiškinys, mat apie tai buvo kalbama dar praėjusios šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje. Tuomet Josephas Pine'as savo viename veikale prognozavo, jog tai taps naująja verslo konkurencijos sankirta. Ir iš tiesų jau greitai tokios kompanijos kaip „Nike“ ar „Dell“ pradėjo vis labiau diversifikuoti savo produkciją, atsižvelgiant į skirtingus klientų poreikius ir įnorius.
Teigiama, kad daugiau nei 35 procentai internete prekes ir paslaugas įsigyjančių vartotojų išreiškia interesą pirkti produktą, turintį individualiai jų poreikius atitinkančias savybes. Maža to, šie klientai už tokį produktą sutiktų mokėti bent 25 procentais daugiau nei už standartinę, plačiajai auditorijai skirtą tokios pat paskirties prekę ar paslaugą.
Ekspertas Frankas Pilleris mano, kad rinkose yra vis dar pakankamai daug erdvės skleistis kompanijų iniciatyvoms individualizuoti klientų vartojamų produktų savybes. Anot jo, daugiausia galimybių turės tos kompanijos, kurios atsižvelgs ne tik į produktų estetinės vertės (prekės išvaizdos) individualizavimą, bet ir į produkto funkcionalumo individualizavimą.
Kol kas geriausiai šią tendenciją išnaudojančių verslo iniciatyvų pavyzdžiai: „Chocomize“, „Shoes of Prey“, „Gemvara“.
Tendencija Nr.4 – Tikrasis mobilumas
„Nesusaistytumas“.
Sąlygos išnaudoti kompiuterines technologijas, tinklaveikos sparta ir darbuotojų kvalifikacija – tai trys veiksniai, labiausiai varžantys tikrąjį kompanijų mobilumą. Bet 2012 metais situacija verslo aplinkoje gali kaip reikiant pasikeisti, mat bent jau pirmieji du veiksniai turėtų būti eliminuoti.
Analitikai skaičiuoja, jog vien 2011 metais buvo parduota apie 50 milijonų planšetinių kompiuterių, o kitais metais pardavimų skaičius turėtų pasiekti 100 milijonų. „Forrester Research“ tyrimo duomenimis, maždaug 25 procentai JAV kompanijų savo personalui jau yra parūpinusios planšetinius kompiuterius, arba ketina tai padaryti netolimoje ateityje. Be to, JAV telekomunikacijų rinka visai greitai išsiplės nuo 367 milijardų dolerių (2010 metų duomenimis) iki 2016 metais prognozuojamų 443 milijardų dolerių apimties. Kaip rodo statistika, jau dabar 35 procentai JAV žmonių naudojasi išmaniaisiais telefonais, o ketvirtadaliui jų šie telefonai yra pirminis prieigos prie interneto šaltinis.
Tad informacijos sklaidos mobilumas taps esminiu verslo santykius apibrėžiančiu faktoriumi, o bevielių tinklų panaudojimo galimybės, atsižvelgiant į išaugsiančią paklausą, turėtų taip pat padidėti. Savo ruožtu tai reiškia, jog vartotojams taps žymiai lengviau bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje pasiekti juos dominančią informaciją.
Kol kas geriausiai šią tendenciją išnaudojančių verslo iniciatyvų pavyzdžiai: „Apperian“, „Square“, „Salesforce“.
Tendencija Nr.5 – Kūrybingumas
„Viduje slypintis menininkas“.
Panašu, kad šiais laikais kūrybinis įkvėpimas pagauna vis daugiau žmonių. Be to, sąlygos skleistis kūrybinėms idėjoms tampa vis parankesnės. Tą puikiai rodo sparčiai didėjantis socialinių medijų erdvėje besireiškiančių menininkų, rašytojų ir muzikantų skaičius. Menininkai nebėra vien tik senamiestyje besibūriuojantys, nuo kasdienio gyvenimo atitrūkę žmonės – dabar kūrėju gali būti bet kuris jūsų kaimynas.
Teigiama, kad šiuo metu JAV yra apie 6 milijonai kūrybinės veiklos darbo vietų. Šis skaičius apima įvairias veiklas: nuo architektų kontorų darbuotojų iki šokėjų. Daugiau nei milijonas šios kūrybine veikla užsiimančios žmonių grupės narių yra nepriklausomi menininkai – jų skaičius per ekonominės recesijos laikotarpį išaugo apie 15 procentų. Šiuo laikotarpiu labiausiai išaugo savarankiškai dirbančių fotografų, grafikos dizainerių, interjero dizainerių ir kino produkciją kuriančių žmonių skaičius. Panašu, kad praėjęs dešimtmetis iš tiesų reiškė augančio žmonių kūrybingumo laikmetį.
Svarbiausia yra tai, jog nepriklausoma veikla užsiimantys žmonės uždirba pakankamai gerus pinigus. Kaip rodo statistika, vidutinis nepriklausomų kūrėjų uždarbis siekia daugiau kaip 51 tūkst. dolerių. Ši veiklos niša neišvengiamai plečiasi. Visgi įsitraukimo į šią sritį mastą apibrėžiantys skaičiai yra sunkiai nuspėjami, mat nemažai žmonių kūrybine veikla užsiima tiesiog kaip antraeiliu darbu, o tikslus tokių laisvalaikiu kuriančių žmonių kiekis vargu ar gali būti išmatuotas.
Kol kas geriausiai šią tendenciją išnaudojančių verslo iniciatyvų pavyzdžiai: „Etsy“, „IndieCade“, „Skillshare“.
Tendencija Nr.6 – Miestietiškas ūkininkavimas
„Išaugintas mieste“.
Vieno atlikto tyrimo duomenimis, nuo 1980 iki 2001 metų atstumas, kuris apimdavo maisto produktų transportavimą nuo žemdirbystės ir gyvulininkystės ūkių iki vartotojo stalo, išaugo 25 procentais. Bet dabar verslo iniciatyvos, siekiančios sumažinti šį atstumą, gali susilaukti itin didelės sėkmės. Nes tendencijos po truputį keičiasi – valgymas lokaliai dabar reiškia savo kieme išaugintų produktų vartojimą.
„Didžiosios kompanijos turėtų pajausti, kad maisto produktų transportavimas iš tolimesnių vietovių atsieina pernelyg daug pinigų, be to, visiškai neprisideda prie vietinės bendruomenės paramos“, - aiškina Suzi McCoy, kompanijos „Garden Media Group“ prezidentė. Anot jos, mieste gyvenantys žmonės savo kiemus vis dažniau paverčia mažais sodais ir daržais, kuriuose užaugina būtiniausius maisto produktus. Tad miestietiškasis ūkininkavimas iš tiesų tampa nauja mada. Anot statistikos, beveik penktadalis viso pasaulio maisto atsargų yra užauginama miestuose esančiuose ūkiuose. Tokį reiškinį galima aiškinti tuo, jog vis daugiau žmonių iš kaimo vietovių keliasi į urbanizuotas gyvenvietes, tad miestietiška žemdirbystė išsaugo galimybes patenkinti maisto paklausos lygį. Be to, miestietiškasis ūkininkavimas palaiko iš kaimo į miesto vietoves migruojančių žmonių darbo užimtumą.
Maža to, miestietiškojo ūkininkavimo mada apima ne vien žemdirbystę. JAV pamažu daugėja žmonių, savo privačių namų kiemuose auginančių vištas. Daugelis jų tai išnaudoja kaip sėkmingą verslo kryptį – vietinės bendruomenės rinką aprūpina vištiena. Ta proga kai kur pradėtos įrenginėti netgi mobiliosios skerdyklos. Kur visa tai gali nuvesti? Panašu, kad miestietiškojo ūkininkavimo apimtys tik dar labiau plėsis – neseniai pradėtos įgyvendinti uždarų patalpų ūkininkavimo idėjos, tad privatūs amerikiečių namai greitu metu gali pavirsti į žaliuojančius daržus.
Kol kas geriausiai šią tendenciją išnaudojančių verslo iniciatyvų pavyzdžiai: „Food Sprout“, „Greenaid“, „Urbio“.
Antrąją straipsnio dalį „Balsas.lt“ skaitykite rytoj.
