Seimui patvirtinus Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą, Lietuva pasirinko gamtinių dujų valstybės kelią, kuris įjungia raudoną šviesą tolimesnei biokuro plėtrai šilumos ūkyje.
„Šiandien tampa aišku, kad biokuro plėtra šilumos ūkyje, kuri sukuria pagrindą mažesnėms šilumos kainoms, yra oficialiai stabdoma. Kodėl valstybės lėšos yra nukreipiamos į pigesnių dujų paieškas užsienyje, o ne vietinio, lietuviško kuro, kuris yra beveik tris kartus pigesnis už dujas, vartojimą? Nėra jokio ekonominio paaiškinimo. Tokie veiksmai – neatsakinga politika“, - teigė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.
Motyvas, jog terminalas yra reikalingas siekiant užtikrinti nepriklausomą dujų tiekimą šilumos ūkiui, yra paremtas neteisinga prielaida. „Šilumos tiekimo įmonės siekia atsisakyti brangių dujų vartojimo ir taip mažinti šilumos tarifus. Tuo metu valstybė vietoje pigesnio biokuro plėtros skatinimo investuoja į dujų terminalą“, - sakė A. Janukonis.
Jo vertinimu, Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas yra energetinių klaidų grandinės pasekmė. „Visų pirma 1,5 mlrd. litų buvo investuota į brangiomis dujomis varomą elektrinę Elektrėnuose. Tuomet priimamas politinis sprendimas šiai elektrinei pastatyti suskystintų dujų terminalą. Jį pastačius, valstybė bus priversta užtikrinti terminalo veiklą – dėti pastangas, kad dujų vartojimas nemažėtų“, - teigė A. Janukonis.
Anot jo, mažėjant dujų vartojimui, augtų per terminalą tiekiamų gamtinių dujų kaina, nes terminalo išlaikymo kaštai tektų mažesniam parduodamų dujų kiekiui. „Todėl biokuro plėtra, mažinanti dujų vartojimą, tampa nepageidaujama“, - įsitikinęs A. Janukonis.
Jis prognozavo, kad patvirtinus Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymą, biokuras kaip žalioji alternatyva gamtinėms dujoms, bus imtas diskredituoti pasitelkiant pačius įvairiausius metodus.
