Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininko Andriaus Janukonio teigimu, Energetikos ministro A. Sekmoko siūlymas uždrausti nuomoti šilumos įmones privačiam kapitalui niekaip nesprendžia pagrindinių šilumos ūkio problemų: aukštų šilumos kainų ir didelio suvartojimo.
„Jeigu valdžia bent pusę savo energijos, kuri yra švaistoma Vakarų kapitalo išstūmimui iš šilumos ūkio, skirtų biokuro diegimo projektams, šiluma visuose Lietuvos miestuose jau šiandien galėtų kainuoti bent 30 procentų mažiau“, - sakė A. Janukonis.
Anot jo, laikas skiriamas pseudo kovai su pseudo priešais, o sprendimai, kurie leistų realiai sumažinti gyventojų išlaidas šildymui, neįgyvendinami.
„Svarbiausia šiandien – sumažinti šilumos kainą ir vartojimą. Sprendimo būdai yra aiškūs, jokio dviračio politikams išrasti nereikia. Tai – brangių importinių dujų keitimas beveik trigubai pigesniu vietiniu biokuru ir daugiabučių renovacija. Ką energetikos ministerija ir Vyriausybė nuveikė per ketverius metus?“, - klausė A. Janukonis.
Anot jo, bendra centralizuoto šilumos generavimo įrenginių galia Lietuvoje šiuo metu siekia apie 9800 MW. Lietuvos šilumos ūkyje iki 2008 metų buvo įdiegta apie 390 MW galios biokuro įrenginių, didžiąja dalimi – Prancūzijos kompanijos „Dalkia“ įmonių investicijų dėka. 2009-2011 metais dabartinės Vyriausybės pastangomis Lietuvoje buvo įrengta vos apie 30 MW.
Nors Lietuvos gyventojai šilumai išleidžia daugiausia lėšų, 2004-2013 metais šilumos tiekimo įmonėms skirta vos 145 mln. litų valstybės ir ES paramos. Tuo tarpu atliekų rūšiavimui skirta 500 mln. litų, vandentvarkai – net 3 mlrd. litų.
„Dar mažiau dėmesio nei perėjimui prie biokuro skirta daugiabučių namų renovacijai. Pagal 2009-ųjų Vyriausybės veiklos programą buvo numatyta atnaujinti po 2 tūkstančius namų per metus, o realybėje iš viso renovuoti 4 namai. Katastrofiška statistika apibendrina visą šios kadencijos valdančiųjų energetinę veiklą: kalbų daug, užmojai platūs, o rezultatai – niekiniai“, - sakė A. Janukonis.
