„Žmonės per referendumą išsakė savo pageidavimus ir aš vykdysiu žmonių valią. Artimiausiu metu Seime turės būti paruoštas teisės aktas, kuriam mes pritarsime, kad atominė elektrinė Lietuvoje nebūtų statoma. Visagino AE. Po kurio laiko gali būti licencijuoti reaktoriai JAV, jie gali būti statomi ir Elektrėnuose, ten, kur elektros tinklų infrastruktūra išplėtota. Mes nesame prieš atominę energetiką“, – portalo 15min.lt konferencijoje sakė jis. Reikia aiškios strategijos Vėliau išplatintame Energetikos ministerijos pranešime spaudai energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigė, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) numatomas elektros kainos didinimas – signalas greičiau apsispręsti, kaip Lietuva ateityje apsirūpins elektros energija.
„Elektra brangsta pirmiausia dėl sunkiai prognozuojamos gamtinių dujų kainos ir smarkiai didėjančių subsidijų žaliajai energetikai. Jeigu priklausomybė nuo vienintelio dujų tiekėjo ir toliau išliks, jeigu žaliosios energetikos nepapildys kitas pigus gamybos šaltinis, elektros kaina vartotojams augs ir ateityje“, – sakė jis.
Anot ministro, alternatyva šiam scenarijui – atominė energetika ir suskystintųjų dujų terminalas: „Tačiau kol kas tokiai strategijai aiškaus pritarimo nėra. Nestatant atominės elektrinės reikia įvardyti alternatyvas – kiek elektros gaminsime iš dujų ar anglies ir kiek vystysime žaliąją energetiką.“
Derėsis su „Gazprom“
Kalbėdamas apie dujas A. Butkevičius teigė, kad viena pirmųjų naujosios vyriausybės užduočių – derybos su „Gazprom“. Pasak jo, argumentais mažesnei dujų kainai gali būti geležinkelių tarifų politika, leidimai į trečias šalis automobilių vežėjams.
Ar tęstų bylinėjimasi su „Gazpom“, A. Butkevičius teigė nuspręsiąs, kai pasitars su ekspertais.
„Pirmiausiai turėčiau susipažinti su visa medžiaga, kuri pateikta arbitražui. Sukviesčiau tarptautinės teisės specialistus ir paprašyčiau, kad jie pateiktų per kuo trumpesnį laiką savo išvadą, ar Lietuva kreipėsi dėl to, kad šaliai tikrai padaryta žala, ar dėl to, kad toliau būtų kovojama su „Gazprom„, kas blogina Lietuvos gyventojų situaciją, naudojant šilumą. Kitas variantas galimas yra ieškoti kompromisų vardan Lietuvos, nepatiriant nuostolių. Taip, kad ir viena, ir kita pusė nusileistų“, – 15min.lt konferencijoje sakė jis.
Primename, kad Lietuva spalio 3 d. Lietuva inicijavo ieškinį prieš Rusijos kompaniją „Gazprom“ Stokholmo arbitraže. Ginčas susijęs su 5 mlrd. litų permoka už „Gazprom“ dujas, tiektas Lietuvai pagal atitinkamas sutartis.
Pagal viešas privatizavimo sąlygas ir 2004 metų AB „Lietuvos dujos“ privatizavimo sutartį, „Gazprom“ įsipareigojo tiekti gamtines dujas į Lietuvą teisingomis kainomis ir pagal dujų kainų formulę, nurodytą tuo metu galiojusioje dujų tiekimo sutartyje, sudarytoje tarp bendrovės „Lietuvos dujos“ ir „Gazprom“.
2004-2012 m. „Gazprom“ tiekiamų dujų kaina gerokai padidėjo dėl kainos formulės pakeitimų, kurie buvo padaryti pažeidžiant privatizavimo sutarties sąlygas. Šiuos dujų kainų formulių pakeitimus taip pat tvirtino „Lietuvos dujų“ valdybos nariai, kuriuos paskyrė „Gazprom“ ir kurie, balsuodami dėl dujų tiekimo sutarties pakeitimų, galimai veikė ne „Lietuvos dujų“, o „Gazprom“ naudai.
Šis Lietuvos reikalavimas yra naujas, tačiau anksčiau „Gazprom“ du kartus buvo kreipęsis į Stokholmo arbitražą dėl bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimo ir susijusių laikinųjų apsaugos priemonių.
Šių metų liepą arbitražo tribunolas atmetė visus „Gazprom“ reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
Kartu tribunolas konstatavo, kad dujų kainos taikymo aspektai negali būti nagrinėjami nacionaliniame teisme, todėl šie reikalavimai šiuo metu yra reiškiami tame pačiame Stokholmo arbitraže.
