Žmonės daugiau pinigų išleidžia prekėms ir paslaugoms, kelionėms, tad mažiau jų lieka taupymui. Ekonomistai pažymi, kad rekordinio indėlių augimo, kokį turėjome pandemijos laikotarpiu, nebebus.
Elgesį paveikė karas
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresniojo ekonomistas Vaidotas Šumskis skaičiavo, kad nuo 2022 metų pradžios gyventojų indėlių bankuose sumažėjo vidutiniškai maždaug 87 eurais skaičiuojant kiekvienam iš 2,8 mln. Lietuvos gyventojų.
„Nors sausio mėnesį gyventojų laikomų indėlių apimtis bankuose tradiciškai sumenksta, vasario mėnesį gyventojų turimų indėlių suma mažėjo jau antrą mėnesį iš eilės. Vasarį gyventojai turėjo 20,1 mlrd. eurų indėlių, o per mėnesį ši suma sumažėjo 1,2 proc. (244 mln. eurų, arba vienam gyventojui – 87,14 eurų). Metinis gyventojų indėlių augimo tempas vasarį taip pat toliau mažėjo ir sudarė 9,1 proc., nors dar 2021 m. viduryje siekė apie 20 proc.
Pagrindine priežastimi dėl gyventojų indėlių, laikomų bankuose, sumažėjimo, galima laikyti prasidėjusią karinę invaziją Ukrainoje, kai pirmosiomis karo dienomis Lietuvoje buvo stebimas padidėjęs grynųjų pinigų išėmimo iš bankomatų srautas. Be to, iš dalies indėlių portfelio mažėjimą galėjo lemti ir Lietuvos gyventojų neabejingumas ukrainiečius ištikusiai tragedijai – gyventojų per vasarį–kovą paaukotų lėšų suma galėjo siekti kelias dešimtis mln. eurų“, – komentavo Lietuvos banko ekonomistas.
Turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė irgi sakė, kad šių metų indėlių mažėjimas yra susijęs su karu Ukrainoje.
„Gyventojai jautė nerimą ir paniką, prisiminkime vasario mėnesio pabaigą. Tuo metu gyventojai suskubo gryninti pinigus, nes buvo didelis neapibrėžtumas. Turėdami grynųjų gyventojai jautėsi saugesni. Todėl sąskaitose tų pinigų ir sumažėjo. Be to, gyventojai dėl neapibrėžtumo atsargiai planuoja savo išlaidas.
Tačiau kai situacija normalizuosis ir karas pasibaigs, indėliai vėl turėtų suplaukti į sąskaitas“, – prognozavo ekonomistė.
Indėlių mažėjo ir dėl infliacijos
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad jau pernai buvo prognozuojama, kad šiemet indėliai augs lėčiau.
„Sausį kiekvienais metais mažėja indėliai palyginti su gruodžio mėnesiu. Tačiau vasarį stebėdavome nedidelį indėlių augimą, vis dėlto šiemet to nebuvo. Vasarį indėliai mažėjo, nes prasidėjus karui žmonės net kelias dienas buvo apgulę bankomatus ir grynino pinigus.
Tai reiškia, kad gyventojų sąskaitose pinigų sumažėjo, tačiau padaugėjo jų piniginėse ar stalčiuose. Tad vasario mėnesio indėlių mažėjimas susijęs su prasidėjusiu karu Ukrainoje. Tačiau pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje žmonės kur kas ramiau žiūrėjo į karą ir pinigų išsiimti iš bankomatų neskubėjo“, – sakė ekonomistas.
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas irgi atkreipė dėmesį, kad indėlių mažėjimą sausį lemia sezoniškumas.
„Gruodį indėliai ženkliai auga, nes žmonėms išmokamos premijos, priedai. Tačiau sausį, vasarį ir kovą šiek tiek mažėja. Vėliau vėl ima didėti.
Tačiau indėlių mažėjimas susijęs ir su tuo, kad atsivėrus sienoms po pandemijos žmonės daugiau pinigų išleidžia užsienyje. turizmo importas auga, o eksportas dar nelabai. Lietuvoje ir pandemijos ribojimų buvo daugiau, ir apskritai daugiau turistų sulaukiame vasarą, o ne žiemą. Dabar jų gali būti mažiau ir dėl karo Ukrainoje“, – komentavo ekonomistas.
Ž. Maurico teigimu, dalis lietuvių lėšų atsidūrė kitų šalių sąskaitose, dėl karo baimės, jeigu žmonės turėjo sąskaitas kitose šalyse, pinigus perkėlė ten.
„Dar indėlių mažėjimą lėmė ir infliacija. Pastaruoju metu ypač augo energetikos ištekliai, dujos, nafta, elektra“, – sakė Ž. Mauricas.
Rekordinio indėlių augimo nebebus
Pasak V. Šumskio, preliminariais duomenimis, indėlių mažėjimas bankuose ir kredito unijose buvo stebimas ir pirmosiomis kovo mėnesio dienomis.
„Tačiau vėliau, pirminio šoko nuotaikoms aprimus, gyventojų laikomų indėlių sumos bankuose ir kredito unijose vėl ėmė didėti, nors mėnesio pabaigoje vis dar buvo mažesnis nei prieš mėnesį.
Žvelgiant į ateitį, būtų sunku tikėtis, kad indėlių augimo tempas išliks toks spartus, kokį buvome įpratę matyti ekonomikai atsigaunant po Covid-19 pandemijos. Jos metu metu gyventojai sukaupė daugiausiai indėlių per visą istoriją. Tačiau šiuo metu auga infliacija, dėl kurios galimybių atidėti laisvų lėšų santaupoms bus vis sunkiau. Remiantis labiausiai tikėtinu scenarijumi dėl tolesnės ekonomikos raidos, prognozuojama, kad 2022 metais infliacija sudarys 10,5 proc., o atlyginimai padidės 10,7 proc.“ – prognozavo Lietuvos banko ekonomistas.
Anot jo, taip pat tikėtina, kad vartojimą ir tuo pačiu santaupų išleidimą skatins vis labiau laisvėjantys su pandemija susiję vartojimo suvaržymai.
„Nors įvairių paslaugų teikimas yra apribotas kur kas mažiau nei pandemijos pradžioje, tačiau pastaruoju metu dėl trūkinėjančių tiekimo grandinių nėra paprasta įsigyti kai kurių ilgalaikio vartojimo prekių, tokių kaip nauji automobiliai.
Galiausiai, svarbus veiksnys, nulemsiantis tolesnį gyventojų vartojimą ir taupymą, bus epidemiologinės situacijos raida ir lūkesčiai dėl ateities, kurie, vyraujant neužtikrintumui dėl regione vykstančio karo ir įsibėgėjusios infliacijos, gali gyventojus skatinti taupyti. Vis dėlto, remiantis naujosiomis Lietuvos banko prognozėmis, gyventojų taupymo norma 2022 m. sumažės iki apie 7 proc. Palyginti su apie 11 proc. 2021 metais, mažiau taupantys gyventojai indėlių nebekaups taip sparčiai kaip anksčiau“, – sakė V. Šumskis.
T. Povilauskas irgi prognozavo, kad rekordinio indėlių augimo, koks buvo pandemijos metu šiemet jau nebebus.
„Sunku pasakyti kokia bus metų pabaiga. Tačiau kol importuojamų prekių infliacija yra didelė ir kol žmonių vartojimas nėra sumažėjęs, tol galime kalbėti tik apie nedidelė namų ūkių indėlių augimą. Jie augti šiais metais turėtų iki 5 proc.“ – prognozavo ekonomistas.
Ž. Mauricas pastebėjo, kad pandemijos metu gyventojų taupymo norma buvo padidėjusi, dabar ji mažėja.
„Karantino metu žmonės niekur nevyko, leido laiką Lietuvoje. Buvo sugrįžę net tie gyventojai, kurie dirbo užsienyje. Dabar jau vėl vyksta judėjimas, žmonės išvažiuoja, su jais kartu išvyksta ir jų pinigai“, – sakė ekonomistas.
