Sunkumai užklups ir Klaipėdos uosto bendroves, oro uostus. O infliacijai jau viršijant darbo užmokesčio augimą, prasidėjo ir gyventojų perkamosios galios kritimas.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Rusams pradėjus karą Ukrainoje, dėl Vakarų sankcijų Rusijai ir Baltarusiai „Lietuvos geležinkeliai“ šiemet neteks pusės savo krovinių. Tai įmonei reiškia apie pusantro šimto milijonų eurų negautų pajamų. Valstybės valdomos įmonės darbuotojai laukia atleidimų bangos.
„Jau prasidėjo vertinamieji pokalbiai, susiję su atleidimais. Nuotaikos nepavydėtinos, niekas nieko nežino, informacijos trūksta, man atleidimų sąrašų nedavė“, – sakė „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų profsąjungos pirmininkas Stanislavas Fedaravičius.
Kad 8000 darbuotojų turinčiose „Lietuvos geležinkelių“ įmonėse gresia darbuotojų atleidimai, patvirtina ir bendrovės vadovybė. Anksčiau bendrovė skelbė atleisianti 300 darbuotojų, tačiau neatskleidžia, ar įmonės būklei prastėjant atleidimų mastas bus dar didesnis.
„Vertinami skaičiai, poveikį tik prognozuojame. Šiuo metu ruošiame analizę, kai tik ją paruošime, supažindinsime darbuotojus, profsąjungą, visuomenę“, –tikino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pasisako už pačias griežčiausias sankcijas Rusijai ir Baltarusiai dėl žudynių Ukrainoje. Jis ragina visiškai uždaryti sienas su Rusija ir Baltarusia kroviniams, išskyrus europiniu lygiu reglamentuotam tranzitui į Karaliaučiaus sritį. Esą pastarojo uždrausti nepavyktų.
„Galėtų būti sienų uždarymas apskritai. Pirmas tikslas – visų prekybinių ryšių nutraukimas. Transporto priemonės – priemonė prekybai užtikrinti“, – teigė M. Skuodis.
Lietuvos geležinkeliams vyriausybė žada paramą iš biudžeto – šiemet skirs 100 milijonų eurų. Tačiau netekusiai rytų krypties krovinių įmonei ministras liepia ieškoti krovinių šiaurės-rytų ir vakarų kryptimis, bent dalį jų perimti iš vilkikų.
„Neslėpkim, tai bus didžiausia įmonei krizė, kokią turėjo nuo nepriklausomybės atkūrimo. Jau kroviniai kritę 50 proc., kritimas bus dar didesnis“, – neslėpė susisiekimo ministras.
Smogia ir kitiems vežėjams
Ekonominių ryšių nutraukimas su Rusija ir Baltarusija smogia ir kitoms transporto sektoriaus šakoms. Štai Klaipėdos uostui ministras prognozuoja šiemet trečdaliu mažesnę krovą ir 150 mln. eurų negautų krovos bendrovių ir uosto administracijos pajamų.
Vilkikais krovinius gabenančios bendrovės, netekusios Rytų rinkų, taip pat nukentės, tačiau susisiekimo ministras viliasi, kad prisitaikys ir sulauks krovinių iš kitų šalių.
Mažėjant lėktuvų skrydžių Rytų kryptimi, su aviacija susijusios bendrovės šiemet prognozuoja iki 8 proc. mažesnes pajamas nei prieš karą Ukrainoje.
Dėl karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai ir Baltarusiai „Swedbank“ ekonomistai jau perpus mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Tiesa, Nerijus Mačiulis ragina džiaugtis, kad susitraukimas nebus dramatiškas ir turėtume išvengti nuosmukio. Visgi jis pripažįsta, kad infliacijai siekiant beveik 16 procentų, gyventojų perkamoji galia jau krenta.
„Vidutinis darbo užmokestis šiemet didės 9 proc., o infliacija beveik 11 proc., vidutiniškai pora procentų perkamoji galia sumažėja“, – teigė N. Mačiulis.
Ekonomistas prognozuoja, kad būtent šiuo metu yra infliacijos pikas, o kitais mėnesiais kainų augimas turėtų sulėtėti. Tačiau ir Mačiulis, ir finansų ministrė prognozuoja, kad infliacija tik aprims, tačiau aukštos dujų, elektros ir degalų kainos gali išsilaikyti dar metus.
„Neapibrėžtumas pakankamai didelis, kainų augimo tendencijos turi likti per ateinantį laikotarpį. Konkretūs sprendimai dėl ateinančių laikotarpių kainų bus priimti tada, kai matysim artimesnio laikotarpio prielaidas“, – tikino Gintarė Skaistė.
Finansų ministrė pripažįsta, kad energijos kainoms nekrentant, vyriausybei teks ruošti planą, kaip ir kitais metais kompensuoti gyventojams bent dalį išaugusių energetinių sąskaitų.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
