Susirūpinimas dėl ES ir jos bendros valiutos jau daugiau nei metus purto finansų rinkas. Valiutų krizės pajėgios tai daryti, ypač turint omeny užsienio valiutų rinkos dydį, greitų ir dramatiškų svyravimų galimybę bei prekybos jėgą ir pagreitį.
Pastaruosius tris dešimtmečius, kai dauguma valiutų pradėjo plaukioti paklusdamos rinkos jėgoms, pasaulis sulaukė kelių dramatiškų įvykių, kurie supurtė rinkas kelioms savaitėms, mėnesiams, net metams.
CNBC pateikia 10 svarbiausių per pastaruosius trisdešimt metų valiutos rinkas sukrėtusių įvykių.
1. Plaza susitarimas – dolerio devalvacija
Metai: 1985
Niujorko „Plaza“ viešbutyje JAV, Prancūzija, Vakarų Vokietija, Japonija ir JK pasirašė sutarimą, kuriuo nuspręsta devalvuoti JAV dolerį. Tai buvo padaryta masišku suderintu centrinių bankų įsikišimu į valiutos rinką, kurioje doleriai buvo pradėti pardavinėti žemesne nei rinkos kaina ir nuvertinti kitų valiutų atžvilgiu.
Susitarimas buvo pasiektas dėl prieš tai buvusio penkerių metų ekonominių negalavimų laikotarpio, kai doleris išaugo didžiausių JAV prekybos partnerių valiutų atžvilgiu. Taip buvo sužlugdytas JAV industrijos konkurencingumas, sumažintas technologijų, automobilių ir mašinų produktų eksportas bei įžiebta parama protekcionizmui.
2. George‘as Sorosas ir britų svaras
Metai: 1992
Dešimtajame dešimtmetyje, kuriame iš esmės pasaulio ekonomika klestėjo, beveik kiekvienas pasaulio kampelis patyrė sąmyšį valiutų rinkose. Ankstyvojoje bendros Europos valiutos sąjungos stadijoje, ES turėjo valiutos kontrolę, vadintą valiutų kurso mechanizmu, kuris turėjo pagrindinių valiutų vertė išlaikyti stabiliame tarpusavio santykyje.
Tuo metu JK nenoriai svarstė, ar prisijungti prie valiutos sąjungos. Esant ant ekonominio nuosmukio krašto, JK sunkiai sekėsi išlaikyti svarą sterlingą atitinkamose ribose su Vokietijos marke. Pastaroji tuo metu kentėjo nuo infliacijos, kurią sukėlė labai didelės skolinimosi palūkanos po Vokietijos susivienijimo.
Investuotojas George‘as Sorosas, tuometinis aktyvus rinkų prekybininkas, ir kiti rinkos dalyviai, pradėjo masiškai ir nepailstamai pardavinėti svarus, nuvertindami jį iki tokio lygio, kad kilo grėsmė, jog svaras neišsilaikys numatytose ribose. Britų vyriausybė atsakydama į tai pakelė palūkanų normą ir įsikišo į rinkas. Vis dėl to prekybininkai laimėjo ir Britanija pasitraukė iš valiutų kurso mechanizmo. Teigiama, kad G. Sorosas iš šios spekuliacijos užsidirbo milijardą svarų.
3. Meksikos peso griūtis
Metai: 1994–1995
Peso griūtis įvyko esant silpnai ekonomikai, žemoms naftos kainoms bei šaliai atsigaunant po ilgų skolinimosi metų. Tačiau peso žlugimą daugiausia lėmė vyriausybės sprendimas griežtinti valiutos kontrolę. Žingsnis fiksuotos valiutos link sutapo su nepavykusiu vyriausybės skolos refinansavimu bei ginkluotu sukilimu, o tai lėmė finansų ministro atsistatydinimą. Išgąsdinti investuotojai pardavė Meksikos obligacijas. Centrinis bankas bandė gelbėti skęstantį pesą išeikvodamas savo rezervą. Vyriausybė nustatė naują žymiai žemesnį fiksuotą kursą su JAV doleriu, tačiau nesugebėjo nuraminti investuotojų.
Pesui buvo leista laisvai judėti - tai sukėlė kapitalo išplaukimą iš šalies. JAV supirko pesų tam, kad stabilizuotų situaciją ir kartu su Tarptautiniu valiutos fondu įsteigė gelbėjimo paketą.
4. Rekordiškai žemas doleris prieš jeną
Metai: 1995
Pavojaus varpai suskambo 1995 m. pavasarį, kai krito dolerio vertė. Jo santykis su jena buvo ypač svarbus, nes Japonijos prekybos partneriams Azijos šalies ekonomika kėlė pavydą ir atrodė nenugalima. Šis periodas vadinamas „dvynių deficitais“, kai milžiniška JAV prekyba ir biudžeto deficitas papylė į pasaulį nuvertėjančių dolerių laviną. Doleris nukrito žemiau 80 jenų. Kai kuriems tai reiškė dolerio, kaip rezervinės valiutos, pabaigą.
5. Tailando bato griūtis – Azijos užkratas
Metai: 1997
Valiutos devalvacijos ir paramos paketai greitai taps norma. Grandininė reakcija prasidėjo Tailande, kurio nekilnojamojo turto išpūsta ekonomika ir neįveikiamas užsienio skolos dydis privertė atlaisvinti dar vieną fiksuotą valiutą, kurios centrinis bankas neišgalėjo apginti rinkose, ir batas tapo beveik bevertis. Nervingi investuotojai apleido Tailandietišką turtą ir nusuko žvilgsnį į kitas regiono šalis, kurių valiutos taip pat silpnėjo. Pietų Korėja, Indonezija, Malaizija, Filipinai ir kitos regiono šalys pasiuto it domino kauliukai – finansinė suirutė peržengė valstybių sienas.
Pietų Korėjos birža vieną dieną itin smarkiai krito ir taip išgąsdino JAV investuotojus, kad Niujorko akcijų biržoje įsijungė saugikliai ir buvo sustabdyta prekyba. Daugelis Azijos šalių gavo paramą iš TVF.
6. Rusijos įsiskolinimų nevykdymas – rublio krizė
Metai: 1998
Rublis išgyveno Azijos užkratą 1997 metais, tačiau 1998 m. blogas Maskvos vadovavimas perplėšė pasaulio rinkas į dvi dalis. Vyriausybės nestabilumas ankstyvaisiais posovietiniais metais ir nestabili ekonomika tapo pagrindu grandininei reakcijai. Valiutų rinkos spekuliatoriai užpuolė rublį, centrinis bankas bandė apsiginti su intervencija į rinkas ir aukštesnėmis palūkanomis.
Laiku nepavykus įsisavinti TVF paramos situacija pablogėjo. Investuotojai pabėgo, o vyriausybė kapituliavo neįvykdydama savo skolinių įsipareigojimų, devalvuodama ir atrišdama rublį bei sustabdydama komercinių bankų mokėjimus užsienio kreditoriams.
7. Argentinos ekonominė krizė
Metai: 1998–2002
Šis fiskalinis fiasko buvo ruoštas ilgai, tačiau pagrindinis ingredientas buvo Argentinos peso pririšimas prie dolerio. Jis buvo pririštas labai palankiu kursu (vienas prie vieno). Tai lėmė importo išaugimą, kas susilpnino Argentinos ekonomiką. Tuo tarpu susikrovė didelė Argentinos vyriausybės skolos našta. Tačiau TVF ir toliau skolino pinigus Argentinai ir nukėlinėjo senus mokėjimus. Galų gale, traukiantis ekonomikai ir TVF spaudžiant imtis veiksmų, Argentinos vyriausybė pradėjo vykdyti taupymo programą. Ši dar labiau pakenkė ekonomikai ir pareikalavo daugiau skolinimosi, kad būtų užkaišytos skylės, atsiradusios dėl sumažėjusių pajamų iš mokesčių.
Reforma ir išlaidų mažinimas nepatiko visuomenei, kuri sukėlė pilietinius neramumus ir pradėjo atsiiminėti indėlius iš bankų. „Standard & Poor’s“ agentūros Argentinos ekonomikos vertinimai sumažino šalies pajėgumus skolintis. Be to, pasikeitė vyriausybė ir TVF sustabdė paramos tiekimą.
Vėlyvais 2001 metais, sostinės gatvėse nuolat siaučiant riaušėms, Argentina nesugebėjo grąžinti milžiniškos savo viešos skolos. Neilgai trukus, 2002 m. buvo sumažintas valiutos kursas. Kai buvo leista pesui laisvai plaukioti, jis greitai nuvertėjo.
8. Euro ir dolerio lygiavertiškumas
Metai: 2000
Europos bendros valiutos sąjunga smogė rinkoms 2000 metais, kai ji įvertino kursą už 1,16 JAV dolerio. Po pradinio pakilimo, euras pradėjo ilgą ir gilų metus trukusį kritimą, žemiausiame taške jis siekė 0,84 JAV dolerio, o kapitalas išskubėjo pas augančią JAV ekonomiką ir jos patrauklų turtą. Didžiausi Europos centriniai bankai dirbo drauge ir pirko eurą rinkose tam, kad pakeltų jo vertę, tačiau jiems nepavyko daug pasiekti. Karalius doleris buvo sugrįžęs į sostą, o naujam valiutų rinkų veikėjui parodyta jo vieta. Po aštuonių metų stalas pasisuks ir euras bus vertas daugiau nei pusantro dolerio.
9. Zimbabvės doleris: infliacijos tauta
Metai: 1999–2009
Kartais krizė yra tokia bloga, kad valiutos yra tiesiog atsisakoma. Kaip, pavyzdžiui, Zimbabvėje, kur vyriausybė iš esmės apleido Zimbabvės dolerį po du dešimtmečius trukusios hiperinfliacijos. Per keturis metus Zimbabvės centrinis bankas tris kartus išleido nauja verte denominuotų banknotų. Vienu metu šalyje cirkuliavo trilijono dolerių vertės banknotai. Šalis dabar naudoja keletą užsienio valiutų, įskaitant eurą, svarą ir JAV dolerį.
10. Australijos ir JAV dolerių lygiavertiškumas
Metai: 2010
Tiek dabar, tiek anksčiau valiutos rinkos įvykiai yra ne tik simboliai, bet ir katalizatoriai. Kaip, pavyzdžiui, įvyko 2010 m. spalį, kai susilygino Australijos ir JAV dolerių vertė. Australų doleris pirmą kartą nuo 1983 metų pasiekė tokią ribą. Australijos valiutos stiprumą atspindi kitų šalių, turinčių didelius eksportui tinkamus gamtos išteklius, stiprybė.
