„Pasikartojantis Charkivo gyvenamųjų rajonų bombardavimas yra beatodairiški išpuoliai, per kuriuos žuvo ar buvo sužeisti šimtai civilių gyventojų, todėl jis tolygus karo nusikaltimams“, – sakoma organizacijos ataskaitoje apie padėtį antrajame pagal gyventojų skaičių Ukrainos mieste.
„Tai pasakytina tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kasetinius šaudmenis, tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kitų rūšių nevaldomąsias raketas ir nevaldomuosius artilerijos sviedinius“, – nurodoma ataskaitoje.
„Tolesnis tokių netikslių sprogstamųjų ginklų naudojimas civilių gyvenamose teritorijose, žinant, kad dėl jų dažnai nukenčia daug civilių gyventojų, gali būti netgi prilyginamas tiesioginėms atakoms prieš civilius gyventojus“, – perspėjo „Amnesty International“.
Pasak organizacijos, ji Charkive aptiko įrodymų, kad Rusijos pajėgos ne kartą panaudojo pagal tarptautines konvencijas uždraustą ginkluotę – kasetines bombas 9N210 ir 9N235 bei priešpėstines skeveldrines minas.
Kasetinės bombos šimtų kvadratinių metrų teritorijoje paskleidžia dešimtis mažų sprogstamųjų užtaisų. Dalis jų gali iš karto nesprogti ir kelti pavojų civiliams gyventojams ilgą laiką po karo pabaigos.
Anot „Amnesty International“, priešpėstinės skeveldrinės minos pasižymi „blogiausiomis įmanomomis kasetinių šaudmenų ir priešpėstinių sausumos minų savybėmis“.
Tuo metu nevaldomieji artilerijos sviediniai turi didesnę nei 100 m tikslumo paklaidą.
Ataskaitoje „Bet kas gali mirti bet kada“ išsamiai aprašoma, kaip vasario 24-ąją į Ukrainą įsiveržusios Maskvos pajėgos iš karto pradėjo taikytis į gyvenamuosius Charkivo rajonus.
„Nesiliaujantis“ apšaudymas tęsėsi du mėnesius ir sukėlė „didelio masto niokojimą“ 1,5 mln. gyventojų turinčiame mieste, pabrėžė aktyvistai.
