„Nenorime tęsti darbo, kai mums klijuojama „užsienio agentų“ etiketė. Šį terminą laikome įžeidimu ir šmeižtu“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pareiškė S. Babinecas ir pridūrė, kad dėl organizacijos likvidavimo šeštadienį nusprendė jos nariai.
„Nepaisant akivaizdžios mūsų misijos svarbos, valdžia daugelį metų mėgino ją pavaizduoti kaip svetimą ir žalingą“, – sakė jis.
„Valdžia siunčia signalą, kad kankinimai tampa (arba jau tapo) vyriausybės politikos dalimi“, – pridūrė S. Babinecas.
2000 metais įkurtas Komitetas prieš kankinimus dėjo pastangas, kad Rusijos institucijos tirtų įtariamus netinkamo saugumo tarnybų elgesio su sulaikytaisiais ir kaliniais atvejus, taip pat imtųsi priemonių tokiems pažeidimams užkardyti.
Organizacija taip pat stebėjo žmogaus teisių padėtį Čečėnijoje.
Komitetas prieš kankinimus „užsienio agentu“ jau buvo pripažintas 2015 ir 2016 metais. Grupė mėgino išvengti šios etiketės pasinaikindama ir iš naujo įsikurdama.
„Užsienio agento“ statusas, nuo sovietmečio turintis neigiamą konotaciją, įpareigoja asmenis ir organizacijas atskleisti finansavimo šaltinius ir žymėti visą savo medžiagą, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, antraip jiems gresia baudos. Šią priemonę Maskva plačiai naudoja prieš oponentus, žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, kaltinamus užsiimant užsienio finansuojama politine veikla.
Komitetas prieš kankinimus išformuojamas negailestingai susidorojus su režimo kritikais Rusijoje, ypač vasario pabaigoje prasidėjus Maskvos karinei intervencijai į Ukrainą.
Nuo to laiko daugelis nevyriausybinių organizacijų buvo uždraustos.
Balandį Rusija paskelbė uždaranti keliolikos tarptautinių organizacijų, įskaitant žmogaus teisių grupes „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“, vietos biurus.
