Svarbiausios dienos naujienos:
00:00 | Charkive nugriaudėjo sprogimai
Charkive nugriaudėjo keli galingi sprogimai, mieste girdėti pavojaus sirenos, praneša UNIAN.
Daugiau informacijos kol kas nepateikiama.
23:57 | Zelenskis: mūšis dėl Donbaso istorijoje bus kaip vienas žiauriausių mūšių Europoje
Pirmadienio vakarą Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad kelias savaites tebesitęsiantis intensyvus mūšis dėl Severodonecko Ukrainai kelia siaubą. Rusijos pajėgos priartėjo prie strategiškai svarbaus miesto užėmimo.
Ukrainos prezidentas apie tai kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi į ukrainiečius, praneša AFP. Anot jo, mūšiai Severodonecke civiliams ir kariuomenei daro didelį poveikį.
„Šis mūšis mums kainuoja labai daug žmonių. Tai tiesiog siaubinga.
Mūšis dėl Donbaso, be abejonės, karinėje istorijoje bus prisimenamas kaip vienas žiauriausių mūšių Europoje“, – sakė jis.
23:38 | Zelenskis paragino Scholzą užimti tvirtesnę poziciją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą labiau palaikyti Kyjivą ir apkaltino jį pernelyg rūpinantis Rusijos atgarsiais, rašo „Sky news“.
O. Scholzas ne kartą buvo kritikuojamas už tai, kad per karą neužėmė pakankamai tvirtos pozicijos prieš Rusiją.
Interviu Vokietijos transliuotojui ZDF Ukrainos prezidentas V. Zelenskis teigė, kad jam reikia „tikrumo“ iš O. Scholzo, jog Vokietija remia Ukrainą.
„Jis ir jo vyriausybė turi nuspręsti: negali būti kompromiso tarp Ukrainos ir santykių su Rusija“, – sakė jis.
Kiek anksčiau pirmadienį buvo pranešta, kad O. Scholzas ketvirtadienį gali apsilankyti Kyjive.
23:15 | Nuo liepos 1 d. Mariupolyje pagalba – tik socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir pensininkams
Nuo liepos 1 d. okupantai Mariupolyje humanitarinę pagalbą teiks tik socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir pensininkams, pareiškė miesto mero patarėjas Petro Andriuščenka, rašo UNIAN.
Pasak mero patarėjo, visi darbingi gyventojai yra priversti dirbti okupantams.
„Darbas atrodo taip: dirbti šalinant šiukšles arba tose vietose, kur yra darbo jėgos poreikis. Daugiausia už tai mokama maisto produktais – „humanitarine pagalba“ iš Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos: maišas miltų ir grūdų vienam mėnesiui, keletas žuvies konservų, penkios jautienos konservų skardinės, maišelis makaronų, trys maišeliai cukraus ir maišelis košės“, – teigia P. Andriuščenka.
Kiek anksčiau buvo pranešta, kad Mariupolyje yra likę apie 100 tūkst. gyventojų. Kadangi mieste nėra nei vandens, nei maisto, nei elektros, žmonės eilėse prie vandens laukia net kelias dienas, o dėl maisto kovoja.
Be to, Mariupoliui gręsia katastrofa dėl užkrečiamųjų ligų. Po miesto griuvėsiais vis dar yra tūkstančiai nužudytų civilių kūnų.
23:00 | Donecke žuvo 3 žmonės
Pirmadienį Ukrainos kontroliuojamoje Donecko srities dalyje žuvo trys civiliai gyventojai – po vieną Avdijivkoje, Novoselovkoje Pervyj ir Kurachovkoje, praneša Donecko srities vadovas Pavlo Kyrylenko.
Jo duomenimis, pirmadienį srityje taip pat buvo sužeisti sužeisti penki žmonės.
22:39 | Ukrainiečiai skelbia sudavę didelį smūgį rusams
Ukrainiečių 81-osios nepriklausomos oro desantininkų brigados kariai sudavė didelį smūgį Rusijos kariams, rašo UNIAN. Ukrainiečiai skelbia susprogdinę daugkartinių raketų paleidimo įrenginių bateriją ir logistikos padalinį.
Apie tai, pasak minėtos agentūros, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo spaudos centras.
„Efektyviai panaudota Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 81-osios atskirosios oro mobiliosios brigados DShV artilerija, siekiant sunaikinti BM-27 Uragan MLRS bateriją kartu su specialiaisiais automobiliais ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų logistikos padaliniu, kurio okupantai lauke pildė degalus ir prižiūrėjo karinę techniką“, – teigiama pranešime.
Prie pranešimo taip pat buvo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti smūgio padariniai. Vaizdo įraše matyti mažiausiai septynios sunaikintos transporto priemonės.
22:02 | Rusai stiprina savo pajėgas Krivoj Rogo kryptimi
Rusų užpuolikai sustiprina savo pajėgas Krivoj Rogo kryptimi, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo UNIAN.
Pranešama, kad Rusija toliau vykdo gynybą Južno-Bugsko kryptimi. Daugiausia dėmesio skiriama žvalgybai, kovai, rezervinių junginių kovinių pajėgumų didinimui ir priešlėktuvinės gynybos sistemai Krivoj Rogo kryptimi, taip pat gynybinių linijų ir pozicijų inžinerinei įrangai.
„Priešas ir toliau stiprina Krivoj Rogo kryptimi veikiančią karių grupuotę“, – sakoma pranešime.
Seversko kryptimi priešas praėjusią parą apšaudė Sumų ir Černihivo sritis, rusų daliniai toliau kuria gynybines pozicijas pasienio rajonuose.
Slobožansko kryptimi priešas sistemingai apšaudo Ukrainos gynybos pajėgų pozicijas, gerina gynybinių objektų inžinerinę įrangą ir vykdo oro žvalgybą.
Voluinės ir Polesės kryptimis situacija išlieka nepakitusi. Padėtis Besarabijos kryptimi taip pat iš esmės nepasikeitė.
21:29 | Visi tiltai iš Severodonecko sugriauti
Pasak Luhansko srities vadovo Serhijaus Haidajaus, visi trys tiltai tiltus per Siverskio Donecko upę į Severodonecko miestą yra sugriauti.
Dėl to, anot jo, Severodonecke įstrigę gyventojai neturi galimybės pasitraukti iš miesto.
„Tiltai leido gabenti bent jau humanitarinius krovinius, kažką, kas susiję su atsargomis. Šiuo metu tiltais naudotis neįmanoma“, – CNN cituojamas jis.
21:12 | Iki metų galo iš Rusijos gali išvykti tūkstančiai turtuolių
Remiantis migracijos duomenų analize, tikimasi, kad dar šiais metais iš Rusijos išvyks daugiau nei 15 tūkst. milijonierių, nusigręžusių nuo Vladimiro Putino po sprendimo pradėti karą prieš Ukrainą, rašo „The Guardian“.
Tikimasi, kad iki 2022 m. pabaigos į kitas šalis emigruos apie 15 proc. rusų, turinčių daugiau nei 1 mln. dolerių apyvartinių lėšų, rodo Londone įsikūrusios įmonės „Henley&Partners“ migracijos duomenimis pagrįsti projektai.
„Rusija netenka milijonierių“, – sako „New World Wealth“, surinkusios „Henkley“ duomenis, vadovas Andrew Amoilsas.
„Per pastarąjį dešimtmetį pasiturinčių asmenų emigracija iš Rusijos kasmet nuolat didėjo, o tai yra ankstyvas įspėjamasis ženklas apie problemas, su kuriomis šalis dabar susiduria. Istoriškai prieš didelius šalies žlugimus paprastai pagreitėdavo turtingų žmonių emigracija – jie dažnai pirmieji išvyksta, nes turi tam lėšų“, – cituojamas jis.
20:34 | NATO nare nusprendusi tapti Švedija tapo saugesnė – Stoltenbergas
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Švedija dabar yra saugesnė nei buvo prieš pateikdama paraišką dėl narystės NATO, nors kol kas jos siekį prisijungti prie Aljanso blokuoja Turkija.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sąjungininkės patikino Švediją, jog užtikrins jos saugumą pereinamuoju laikotarpiu, kol ji taps visateise nare ir jai jau bus taikoma kolektyvinės gynybos nuostata, numatyta Aljanso sutarties 5-ajame straipsnyje.
„Žvelgiant iš saugumo perspektyvos, Švedija dabar yra geresnėje padėtyje nei buvo prieš pateikdama paraišką“, – sakė jis ir pridūrė: „Reaguodamos NATO sąjungininkės... suteikė Švedijai saugumo garantijas“ .
Pasak J. Stoltenbergo, jei ši Skandinavijos valstybė būtų užpulta, „būtų neįsivaizduojama, kad NATO sąjungininkės nereaguotų“.
„Tai yra žinia, kurią NATO sąjungininkės labai aiškiai siunčia bet kokiam potencialiam priešininkui“, – sakė jis.
Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson (Magdalena Anderson) premjerės vasaros rezidencijoje Harpsunde, J.Stoltenbergas taip pat sakė, kad NATO „sunkiai ir aktyviai“ dirba kartu su Stokholmu ir Ankara, kad „kuo greičiau“ išspręstų Turkijai nerimą keliančius klausimus.
Turkija jau seniai kaltina Šiaurės šalis, ypač Švediją, turinčią didelę turkų imigrantų bendruomenę, teikiant prieglobstį ekstremistinėms kurdų grupuotėms ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkams. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.
Turkija taip pat pyksta, kad Švedija nuo 2019 metų jai taiko ginklų prekybos embargą, įvestą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.
Bet kurios naujos NATO narės priėmimui turi vienbalsiai pritarti visos 30 Aljanso šalių.
„Mes labai rimtai žiūrime į Turkijai nerimą keliančius klausimus, ypač į nerimą dėl saugumo, kai kalbama apie kovą su terorizmu“, – kalbėjo švedų premjerė M. Andersson.
Ji pažymėjo, kad Švedijoje nuo liepos 1 dienos turėtų įsigalioti griežtesni kovos su terorizmu teisės aktai, ir sakė, kad nepriklausoma Švedijos ginklų eksporto agentūra bus pasirengusi peržiūrėti savo politiką, kai šalis taps NATO nare.
Anksčiau J. Stoltenbergas yra sakęs, kad Švedija ir Suomija bus sutiktos Aljanse „išskėstomis rankomis“, taip pat išreiškęs viltį, kad nesutarimus su Turkija pavyks išspręsti iki birželio 28 dieną numatyto NATO viršūnių susitikimo Madride.
Tačiau sekmadienį viešėdamas Suomijoje jis leido suprasti, kad ginčas gali užsitęsti.
„Madrido viršūnių susitikimas niekada nebuvo paskutinis terminas“, – sakė NATO vadovas.
19:56 | Ukraina prašo daugiau ginkluotės iš Vakarų
Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas pareiškė kad Ukrainai skubiai reikia daugiau ginkluotės iš Vakarų, rašo BBC. Jis teigė, kad Ukraina yra dėkinga Vakarams už jau gautus ginklus, tačiau kartu pastebėjo, kad tolimesnis jų tiekimas nevyksta taip, kaip Ukrainai reikėtų.
„Esame šiek tiek sunerimę, nepakankamai suprantama, kokio lygio grėsmė kyla mums ir Europai“, – teigė jis.
Anot jo, Donbaso regione esančiame Severodonecke Ukrainos kariuomenė toliau ginasi tuo, kuo tik gali. Tačiau, kaip sako J. Sakas, Ukraina būtų kur kas efektyviau atrėmusi priešą ir išlaisvinusi Ukrainos žemę, jei būtų gavusi daugiau sunkiosios ginkluotės.
Jo teigimu, Rusijos pranašumas šiuo metu yra triuškinantis.
„Vidutiniškai per dieną jie iššaudo apie 50 tūkst. šovinių, dabar tai tiesiogine prasme minosvaidžių, oro bombardavimo, raketų smūgių kruša“, – kalbėjo patarėjas.
„Šiuo metu nėra nė vieno Ukrainos miesto, kuris nebūtų rizikos zonoje. Kaip tik šiandien turėjome raketų smūgį viename iš Černihivo srities miestų, kuris nėra Ukrainos rytuose. Bet vis dėlto į jį buvo pataikyta“, – teigė jis.
19:25 | Haidajus: Rusijos pajėgos dar nėra užėmusios Severodonecko
Rusijos pajėgos dar nėra visiškai užėmusios Severodonecko, savo „Telegram“ kanale sako Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus.
„Rašistai nėra visiškai užėmę Severodonecko, dalį miesto kontroliuoja Ukraina. Visi tiltai, vedantys į regioninį centrą, buvo sugriauti“, – sako jis.
Srities vadovas taip pat priduria, kad šiuo metu Ukraina negali evakuoti gyventojų ar į miestą gabenti pagalvos priemonių. Todėl, anot jo, mieste likę žmonės gyvena itin sunkiomis sąlygomis.
Severodonecke jau kurį laiką vyksta intensyvūs mūšiai, rusų pajėgos bando užimti miestą.
18:59 | Ukrainos grūdų derlius gali sumažėti kone perpus
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, Ukrainos grūdų derlius šiemet gali sumažėti iki maždaug 48,5 tonų, rašo BBC. Tai yra kone dvigubai mažiau nei pernai – prieš metus Ukrainos grūdų derlius siekė 86 mln. tonų.
Žemės ūkio ministro pirmasis pavaduotojas Tarasas Vysockis „Reuters“ sakė, kad bendras apsėtas plotas sumažėjo 25 proc., o eksportuotinas perteklius gali siekti 30 mln. tonų, o tai reiškia, kad bus prarastos didžiulės pajamos.
Ukraina yra viena pagrindinių grūdų ir aliejinių sėklų augintojų pasaulyje, tačiau jos eksportas smarkiai nukentėjo nuo Rusijos invazijos.
Rusija blokuoja Ukrainos Juodosios jūros uostus.
18:28 | Padėtis Mariupolyje yra katastrofiška
Rusų okupuotame Mariupolyje yra įstrigę daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, BBC pareiškė miesto meras Vadimas Boičenka.
„Jie neturi švaraus vandens. Nėra maisto, elektros, vaistų. Ligoninės apgadintos, gydytojai nužudyti. Žmonės ten negyvena, jie išgyvena, kovoja dėl maisto“, – sako meras.
Nuo karo pradžios Mariupolis buvo nuolat bombarduojamas, o galiausiai gegužę rusai perėmė miesto kontrolę.
Anot mero, daugelio aukų kūnai vis dar guli mieste, subombarduotuose pastatuose.
„Mariupolyje yra daug žuvusiųjų. Rusai neiškėlė per bombardavimus nužudytų žmonių kūnų. Daug kūnų vis dar guli po griuvėsiais... Pasak gydytojų, ši vasara Mariupolyje bus siaubinga. Ji gali nusinešti tūkstančius gyvybių“, – sako meras.
Tiek Ukraina, tiek Vakarai įspėja, kad miestui gresia choleros protrūkis. V. Boičenka padėtį mieste apibūdina kaip katastrofišką ir ragina tarptautines organizacijas padėti organizuoti humanitarinius koridorius iš Mariupolio.
„Nėra nei ligoninių, nei gydytojų. Rusai vagia įrangą iš ligoninių, kurios nenukentėjo per mūšius, ir gabena tai į Donecką“, – sako meras.
„Žmonės kelias dienas laukia eilėje prie vandens ir kovoja dėl maisto. Rusai vertė žmones valyti griuvėsius mainais į vandenį. Miestas yra uždarytas. Niekas neįleidžiamas ir neišleidžiamas“, – pasakoja jis.
18:06 | Podoliakas įvardijo, kokių ginklų reikia Ukrainai
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailo Podoliakas pateikė sąrašą ginklų, kurių Ukrainai reikėtų norint užbaigti karą.
Apie tai jis parašė savo „Twitter“ paskyroje.
„Reikia sunkiųjų ginklų: 1000 155 mm kalibro haubicų; 300 MLRS; 500 tankų; 2000 šarvuočių; 1000 dronų“, – rašė jis.
M. Podoliakas taip pat pridūrė, kad Ukraina palankių sprendimų tikisi iš birželio 15-ąją Briuselyje vyksiančio Gynybos ministrų kontaktinės grupės susitikimo.
17:43 | Mariupolio meras: išdavikai rusams atskleidė svarbias koordinates
Mariupolio miesto meras Vadimas Boičenka BBC pareiškė, kad invazijos pradžioje svarbiausios miesto infrastruktūros naikinimas buvo gerai koordinuojamas.
Anot jo, „išdavikai“ iš anksto perduodavo koordinates Rusijos pajėgoms.
„Jie žinojo, kur reikia šaudyti. Buvo daug išdavikų, kurie perdavė koordinates. Viskas, ką turėjome, viskas, kas laikoma kritine miesto infrastruktūra, buvo sunaikinta per pirmąsias septynias dienas.
Mieste yra 15 elektros tiekimo šaltinių. Net meras nežinojo, kur jie visi yra. O jie žinojo ir per savaitę sunaikino visus 15. Miestas liko be šviesos“, – sako jis.
Pasak mero, rusų atakų metu taip pat nukentėjo vandens punktai, ryšių linijos ir sandėliai, kuriuose buvo laikomi maisto produktai ir vaistai.
17:21 | Zelenskis: „Mariupolis vėl bus laisvas“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Mariupolį galima išvaduoti iš Rusijos rankų, rašo UNIAN.
Apie tai V. Zelenskis parašė savo „Telegram“ kanale.
„Minint aštuntąsias Mariupolio išvadavimo iš prorusiškų teroristų metines, mes vėl kovojame už jį ir visą Ukrainą. Kaip ir tada, 2014 m. Mariupolis vėl bus laisvas. Ukrainos vėliava sugrįš, kaip ir į visus miestus ir kaimus, į kuriuos atvyko okupantai. Nes tai mūsų šalis ir mūsų žmonės!“ – teigė V. Zelenskis.
2014-aisiais Mariupolį laikinai buvo užėmę Donecko liaudies respublikos separatistai.
2022-aisiais prasidėjus rusų invazijai į Ukrainą, Rusijos pajėgos apsupo Mariupolį. Ukrainos gynėjai kelis mėnesius laikėsi Mariupolyje esančioje plieno gamykloje „Azovstal“, tačiau galiausiai okupantams pavyko užimti uostamiestį.
16:53 | Kyjivo srityje rasta dar viena kapavietė
Bučoje, Kyjivo srityje, buvo rasta dar viena masinė civilių gyventojų kapavietė, rašo UNIAN. Joje rasti septyni nukankintų žmonių kūnai.
Apie tai, anot minėtos naujienų agentūros, „Facebook“ pranešė Kyjivo srities policijos vadovas Andrijus Nebytovas.
„Rusai nukankino septynis paprastus piliečius, o paskui žiauriai nužudė, sušaudydami į galvas“, – rašė jis.
Anot jo, kapavietė buvo rasta netoli Miročkės kaimo Bučos rajone.
„Daugeliui aukų buvo surištos rankos ir peršauti keliai. Dabar dirbame, kad nustatytume žuvusiųjų tapatybes. Tai dar vienas sadistinis Rusijos kariuomenės nusikaltimas Kyjivo regione!“ – pabrėžė A. Nebytovas.
Jis pridūrė, kad okupantai turės atsakyti už kiekvieną atimtą gyvybę, taip pat už ukrainiečiams sukeltas kančias, miestų ir miestelių sunaikinimą.
16:21 | Į miestą šiaurėje rusai paleido tris raketas
Į Ukrainos šiaurėje esantį Prylukų miestą Rusijos pajėgos paleido tris raketas. Apie tai, kaip rašo BBC, „Telegram“ pranešė Černihivo srities administracijos vadovas Viačeslavas Čausas.
Anot jo, išsami informacija apie raketų padarytą žalą ir galimas aukas bus pateikta vėliau.
UNIAN praneša, kad dėl atakos yra planuojama evakuoti gretimų kaimų gyventojus.
Rusų raketos buvo paleistos apie 13:15 vietos laiku.
16:11 | Apie 1,2 tūkst. kūnų – dar neidentifikuoti
Apie 1,2 tūkst. Ukrainoje rastų kūnų vis dar nėra identifikuoti, rašo „Sky news“. Remdamasi Ukrainos nacionalinės policijos vadovu Ihoriu Klymenko pirmoji apie tai pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Policijos vadovas teigė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios buvo pradėtos baudžiamosios bylos dėl daugiau nei 12 tūkst. žmonių žūčių.
Pasak I. Klymenko, 75 proc. žuvusiųjų yra vyrai, du proc. yra vaikai, o likę – moterys. Skaičiuojama, kad vien Kyjivo regione žuvo apie 1,5 tūkst. civilių gyventojų.
I. Klymenko teigė, kad Bučos mieste, kur buvo pranešta apie žiaurius nusikaltimus, vienoje masinėje kapavietėje buvo rasta 116 kūnų. Anot jo, daugelio žmonių tapatybė dar nenustatyta.
„Tai ilgas procesas, gana varginantis, nes daugelis kūnų yra suirę“, – pridūrė jis
15:57 | Ukraina patvirtino: Rusijos pajėgos perėmė Sjeverodonecko centro kontrolę
Ukrainos gynybos ministerijos atstovo Oleksandro Motuzjaniko teigimu, Rusijos pajėgos Sjeverodonecko kryptimi turi „rimtą artilerijos pabūklų pranašumą“.
Jo teigimu, šiuo metu mieste vyksta gatvių mūšiai, priešo kariuomenės vadovybė negaili savų žmonių, naudodama Antrojo pasaulinio karo laikų metodus.
15:35 | Jeigu Ukraina pralaimės, kitos – Baltijos šalys – įsitikinęs buvęs Rusijos premjeras
Ukraina turi laimėti kare su Rusija, kitu atveju kitu Kremliaus tikslu taps Baltijos šalys, įsitikinęs buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas.
Interviu naujienų agentūrai AFP opozicinių pažiūrų rusų politikas tikino, kad didelio masto Rusijos karas prieš Ukrainą gali užtrukti iki dvejų metų, tačiau Ukraina privalo nugalėti, juk kitaip tas pats likimas lauktų ir Baltijos šalių.
„Jeigu Ukraina kristų, tai kitos būtų Baltijos šalys“, – cituojamas jis „France 24“.
14:46 | UNIAN: Rusija tęsia provokacijas ir apšaudo Donecką
Ukrainos naujienų portale UNIAN skelbiama, kad Rusija ir toliau tęsia provokacijas bei apšaudo Donecką, kad parodytų savo auditorijai istorijas apie „neonacius“ bei pabandytų bent kažkaip pateisinti savo veiksmus.
13:47 | Kremliaus statytiniai dėl Donbaso apšaudymo kaltina „Vakarų tiekiamą ginkluotę“
Kremliaus kontroliuojamų Donecko separatistų atstovai paskelbė apie miesto apšaudymą artilerijos sviediniais. Skelbiama, kad į vieną iš Donecko turgų pataikė raketos, paleistos iš reaktyvinės sistemos „Grad“ ir „155 mm kalibro artilerijos pabūklo, kuris yra naudojamas NATO šalių ginkluotėje“.
Pranešama, kad Ukrainos pajėgos „NATO pabūklais“ smogė Budenovskij rajonui Donecke. Dėl to kilo gaisras Majskij turguje, kuriame tuo metu buvo žmonių. Pirminiais duomenimis, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. „Mash“ praneša, kad žuvo moteris su vaiku.
Anksčiau yra pasitaikę atvejų, kuomet, Ukrainos kariuomenės teigimu, Rusijos kontroliuojamos pajėgos apšaudė savo pačių teritoriją. Patikrinti Rusijos žiniasklaidos informacijos apie apšaudytą turgų tikrumą kol kas nėra galimybių.
Rusija yra grasinusi Vakarų šalims, kad jeigu jų tiekiamos ginkluotės ugnis bus nukreipta į Rusijos teritoriją, į strateginius objektus, tai gali būti priimtas sprendimas pateikti „atsaką sprendimo priėmimo vietoms“.
12:19 | Sjevjerodonecko gamykloje slepiasi apie 500 žmonių, iš kurių – 40 vaikų.
Šimtai civilių Sjevjerodonecke slepiasi mieste esančioje gamykloje, kuri smarkiai apšaudoma iš Rusijos pajėgų, sako regiono gubernatorius Serhijus Haidai, rašo BBC.
„Apie 500 civilių liko gamyklos teritorijoje Sjevjerodonetske, iš jų 40 yra vaikai. Kartais kariškiams pavyksta ką nors evakuoti“, - sako jis.
„Rusai naikina pastatą po pastato“, – pridūrė jis.
Perspėja, kad dėl apšaudymo neįmanoma atlikti masinės evakuacijos ir atgabenti humanitarinės pagalbos į miestą.
Rusijos apšaudymas savaitgalį sukėlė didžiulį gaisrą gamykloje.
12:04 | Rusija nuo karo Ukrainoje pradžios iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų
Per pirmąsias šimtą karo prieš Ukrainą dienų Rusija iš iškastinio kuro eksporto uždirbo 93 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
Tokią išvadą padarė Suomijoje veikiančio Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) analitikai – jų ataskaita „Putino karo finansavimas: iškastinio kuro importas iš Rusijos per pirmąsias 100 invazijos dienų“ paskelbta birželio 13-ąją.
Tyrimo duomenimis, Europos Sąjunga tebėra didžiausia Rusijos gamtinių dujų ir naftos pirkėja – nuo vasario 24-osios iki birželio 3 dienos jai teko 61 proc. Rusijos iškastinio kuro eksporto (57 mlrd. eurų).
Kalbant apie atskiras valstybes, svarbiausia importuotoja buvo Kinija (12,6 mlrd. eurų), Vokietija (12,1 mlrd. eurų), Italija (7,8 mlrd. eurų).
11:52 | Zelenskis dar kartą prašo oro gynybos sistemų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė modernių oro gynybos sistemų, sakydamas, kad nuo invazijos pradžios šaliai smogė virš 2600 sparnuotųjų raketų, rašo BBC.
Nors daugelis Rusijos sparnuotųjų raketų buvo numuštos, kai kurios vis tiek sugėbėjo smogti Ukrainai.
Oro gynyba nėra vienintelis dalykas, kurio reikalauja ukrainiečiai. Jie sako, kad jiems labai reikia daugiau artilerijos sistemų.
11:09 | Peskovas anonsavo „itin svarbią Putino kalbą“
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad šiųmetinė Vladimiro Putino kalba Sankt Peterburgo ekonominiame forume „bus itin svarbi“.
Kremliaus atstovo žiniasklaidai teigimu, V. Putinas forume kalbės apie sankcijų poveikį Rusijai ir situaciją pasaulyje.
„Aišku, apie tai neįmanoma nekalbėti, ir aš esu tikras, kad prezidentas apie tai kalbės. <...> Šiais metais jo kalba forume bus ypatingos svarbos“, – kalbėdamas apie Vakarų sankcijas Rusijai bei energijos šaltinių ir maisto kainas pasaulyje pareiškė D. Peskovas.
10:40 | Planuojamas Vakarų šalių lyderių vizitas į Ukrainą
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Italijos premjeras Mario Dragis jau šį ketvirtadienį, birželio 16 d., atvykti vizito į Kyjivą, skelbiama „La Stampa“.
10:05 | Kyjivas: Ukrainos pajėgos nustumtos nuo Sjevjerodonecko centro
Ukraina pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos buvo nustumtos nuo rytinio Sjevjerodonecko miesto centro, kur jau kelias savaites vyksta kovos su Rusija.
„Priešas, remiamas artilerijos, vykdė šturmo operacijas Sjevjerodonecko mieste, pasiekė dalinę sėkmę, nustūmė mūsų dalinius nuo miesto centro“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos kariuomenė.
Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad „rusai naktį patyrė dalinę sėkmę“ Sjevjerodonecke.
Jie „nustūmė mūsų karius iš centro ir toliau naikina mūsų miestą“, sakė jis feisbuke.
Anot S. Haidajaus, Maskvos pajėgos „renka vis daugiau įrangos“, kad „apsuptų“ Sjevjerodonecką ir netoliese esantį Lysyčanską.
Jis pridūrė, kad per pastarąją parą per apšaudymą Lysyčanske, esančiame kitapus upės nuo Sjevjerodonecko, žuvo trys civiliai gyventojai, įskaitant šešerių metų berniuką.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos ir Rusijos pajėgos Sjevjerodonecke kovoja „tiesiogine prasme dėl kiekvieno metro“.
09:15 | Ukraina: dar vienas Rusijos „blitzkrigas“ patyrė nesėkmę
Ukrainos kariuomenės teigimu, Rusijos bandymas staigiai užimti Sjevjerodonecką patyrė nesėkmę – šalies pajėgos vis dar kontroliuoja gamyklos „Azot“ teritoriją, kurioje slepiasi ir „didelis skaičius civilių“.
„Dar vienas rusų blitzkrigas patyrė nesėkmę dėl įnirtingo Ukrainos karių pasipriešinimo“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministro patarėjas Jurijus Sakas.
Anot jo, situacija Sjevjerodonecke humanitariniu požiūriu yra „labai, labai sunki“ ir panaši į tą, kuri buvo Mariupolyje. Anot valdžios atstovo, Ukrainos pajėgos galėtų daug sėkmingiau kontratakuoti šiame apsiaustame mieste, tačiau trūksta sunkiosios ginkluotės.
08:18 | Ekspertas: Rusija grįžo prie ne sykį išbandytos „išdegintos žemės taktikos“
Rusų okupacinės pajėgos trečią mėnesį vykdo plataus masto puolimą Ukrainoje. Karybos ekspertas Olehas Ždanovas pažymi, kad rusai grįžo prie „patikrinto kariavimo „ugnies volo“ arba „išdegintos žemės“ metodo“.
Pasak karybos eksperto, Rusija iš esmės nekeičia savo taktikos Ukrainoje, tačiau prisitaikė prie aplinkybių ir „mokosi kariauti“: stiprinamas puolimas aviacija ir tolimojo nuotolio artilerija, mažiau puolama pėstininkais.
„Jie jos (taktikos) negali pakeisti, nes jiems reiktų mokytis iš naujo. Jie tiesiog tapo atsargesniais, todėl ir sumažėjo Rusijos Federacijos netekčių skaičius. <...> Jie pradėjo mums stipriau smogti ugnimi. Jie surinko daug artilerijos, stiprina smūgius aviacija ir mažiau atakuoja. Atakuoja jau po to, kai mūsų pozicijos būna sudirbtos jų priemonių ugnimi. Tai vienintelis esminis rusų armijos pokytis mūšio lauke. Aš nesakyčiau, kad tai naujai išmokta. Viskas, kas nauja – tai gerai pamiršta sena“, – pažymėjo O. Ždanovas.
Anot jo, mūšio veiksmų aktyvumas mažėja jau šiuo metu. Priešas bando atnaujinti puolimą atskiromis kryptimis aplink Sjevjerodonecką, tačiau tai jau nėra tokio masto puolimas, koks buvo anksčiau.
„Jie pradėjo kariuomenės pajėgų perdislokavimą kitomis kryptimis. Pažiūrėsim, ką tai reikš. Tačiau aš galvoju, kad tai (birželio 22-oji) bus paskutinė diena, kuomet jie telks pajėgas. Vėliau, labiausiai tikėtina, viskas pereis į pozicinį karą“, – prognozavo ekspertas.
07:45 | Rusija tęsia Sjevjerodonecko puolimą
Karo veiksmai Sjevjerodonecke tęsiasi, o rusai susprogdino tiltus per Sjevjerskij Donec upę, kuris jungia miestą su Lysyčansku.
Karo tyrimų instituto duomenimis, Rusijos pajėgos galimai bandys tęsti puolimą Slovjansko ir Charkovo šiaurės vakarų kryptimis. Ukrainos pietuose Rusijos pajėgos įsitvirtino ir puolimas nėra toks aktyvus.
07:06 | „Amnesty International“ kaltina Rusiją karo nusikaltimais Charkive
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pirmadienį apkaltino Rusiją karo nusikaltimais Ukrainoje, teigdama, kad per atakas Charkive buvo dažnai naudojamos uždraustos kasetinės bombos ir žuvo šimtai civilių gyventojų.
„Pasikartojantis Charkivo gyvenamųjų rajonų bombardavimas yra beatodairiški išpuoliai, per kuriuos žuvo ar buvo sužeisti šimtai civilių gyventojų, todėl jis tolygus karo nusikaltimams“, – sakoma organizacijos ataskaitoje apie padėtį antrajame pagal gyventojų skaičių Ukrainos mieste.
„Tai pasakytina tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kasetinius šaudmenis, tiek apie smūgius, įvykdytus naudojant kitų rūšių nevaldomąsias raketas ir nevaldomuosius artilerijos sviedinius“, – nurodoma ataskaitoje.
„Tolesnis tokių netikslių sprogstamųjų ginklų naudojimas civilių gyvenamose teritorijose, žinant, kad dėl jų dažnai nukenčia daug civilių gyventojų, gali būti netgi prilyginamas tiesioginėms atakoms prieš civilius gyventojus“, – perspėjo „Amnesty International“.
Pasak organizacijos, ji Charkive aptiko įrodymų, kad Rusijos pajėgos ne kartą panaudojo pagal tarptautines konvencijas uždraustą ginkluotę – kasetines bombas 9N210 ir 9N235 bei priešpėstines skeveldrines minas.
Kasetinės bombos šimtų kvadratinių metrų teritorijoje paskleidžia dešimtis mažų sprogstamųjų užtaisų. Dalis jų gali iš karto nesprogti ir kelti pavojų civiliams gyventojams ilgą laiką po karo pabaigos.
Anot „Amnesty International“, priešpėstinės skeveldrinės minos pasižymi „blogiausiomis įmanomomis kasetinių šaudmenų ir priešpėstinių sausumos minų savybėmis“.
Tuo metu nevaldomieji artilerijos sviediniai turi didesnę nei 100 m tikslumo paklaidą.
Ataskaitoje „Bet kas gali mirti bet kada“ išsamiai aprašoma, kaip vasario 24-ąją į Ukrainą įsiveržusios Maskvos pajėgos iš karto pradėjo taikytis į gyvenamuosius Charkivo rajonus.
„Nesiliaujantis“ apšaudymas tęsėsi du mėnesius ir sukėlė „didelio masto niokojimą“ 1,5 mln. gyventojų turinčiame mieste, pabrėžė aktyvistai.
06:44 | Čekų užsienio reikalų ministras: Maskvai nusispjaut, ką tie Vakarai apie juos galvoja
Čekų užsienio politikos vadas Janas Lipawskis kritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymą, kad „Rusijos negalima žeminti“.
„Mes neturime veikti atsižvelgdami į tai, pažeminta ji ar nepažeminta. Macronas, sprendžiant iš visko, nelabai supranta problemos esmės. Maskvai nusispjauti, kaip Rusija yra vertinama Vakaruose“, – pareiškė jis CNN laidoje „Prima News“.
06:21 | ES: turėsime suprasti, kaip gyventi šalia Rusijos
„Rusija ir toliau egzistuos po taikos derybų, ir bus būtina aiškiai apsispręsti, kaip mes nusiteikę su ja koegzistuoti. Šis koegzistavimas bus labai sunkus po to, ką Rusija padarė Ukrainoje. Tas įsiveržimas, ta agresija, tie Ukrainos naikinimai, mes visa tai kiekvieną vakarą matėme televizoriuje, o ir aš pats mačiau tai vietoje. Tačiau mums vis tiek tek bandyti koegzistuoti su rusais šiame žemyne“, – pareiškė J. Borrellis.
Svarbiausi sekmadienio įvykiai
► Zelenkis prašo priešraketinės ginkluotės, reikia skubiai.
► Rusai supa Severodonecką ir juda link Bachmuto, liko kelios dienos.
► Žiniasklaida: bandyta susprogdinti „Družba“ naftotiekio atkarpą Baltarusijoje.
