Tai turėtų būti Aljanso ilgalaikio įsipareigojimo užtikrinti šalies saugumą užtikrinimas. Susitarimas bus vadinamas „tiltu“ į galimą Kyjivo narystę NATO.
„Tiltas“ į narystę NATO
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikėjosi, kad liepos 9–11 d. vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime pasiūlys jo šaliai derybas dėl narystės.
Vietoj to Aljansas paskelbs, kad sutiko Vokietijoje įsteigti misiją, kuri ilgą laiką koordinuotų visų rūšių pagalbą Ukrainai, leidiniui sakė JAV ir NATO pareigūnai.
Anot jų, šis žingsnis turėtų būti aiškus ženklas, kad sąjungininkai yra įsipareigoję tiek Kyjivui, tiek Maskvai, kuri tikisi, kad Vakarai pavargs remti karą.
Kadangi misija bus globojama NATO, ją planuojama pradėti ir tęsti net ir tuo atveju, jei lapkritį JAV prezidento rinkimus laimės Donaldas Trumpas.
J. Bideno administracija ir NATO pareigūnai šią idėją iškėlė kaip būdą aukščiausiojo lygio susitikime Kyjivui duoti ką nors rimto, net jei dabar ne laikas kalbėti apie Ukrainos prisijungimą prie Aljanso.
Leidinys pažymi, kad naujoji misija ir jos įsipareigojimai greičiausiai tenkintų V. Zelenskį. Kadangi prieš metus Vilniuje jis aiškiai išreiškė savo nepasitenkinimą, kai Ukrainai nebuvo pasiūlytas aiškus derybų dėl narystės grafikas.
Naujoji misija apjungs dabartinės „pajėgumų koalicijos“, kurią sudaro šalys, teikiančios Ukrainai įvairią karinę pagalbą, pavyzdžiui, oro gynybą, artileriją, naikintuvus F-16, ginklus ir mokymus, veiklą.
Ji taip pat koordinuos Ukrainos karinio personalo mokymą sąjungininkų šalyse ir ilgalaikius dvišalius saugumo susitarimus, kuriuos įvairios šalys yra pasirašiusios su Ukraina, teigia JAV ir NATO šaltiniai.
Leidinio šaltiniai sako, kad visos NATO šalys remia misijos sukūrimą, o apie ją bus paskelbta aukščiausiojo lygio susitikime.
J. Bideno administracija viešai nekomentavo šio plano detalių. Tačiau JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džeikas Sulivanas sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas parodys, jog sąjungininkės imasi „konkrečių veiksmų“, kad suartintų Ukrainą ir suteiktų jai „tiltą į galimą narystę“.
Ruttė oficialiai paskirtas naujuoju NATO vadovu
Kadenciją baigiantis Nyderlandų premjeras Markas Ruttė oficialiai paskirtas naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi. Jis spalio pradžioje pakeis norvegą Jensą Stoltenbergą, pranešė Aljansas po 32 NATO valstybių nuolatinių atstovų posėdžio. J. Stoltenbergas tada bus vadovavęs NATO dešimt metų.
J. Stoltenbergas, komentuodamas sprendimą dėl M. Ruttės paskyrimo, sakė: „Labai džiaugiuosi, kad NATO sąjungininkės mano įpėdiniu pasirinko Marką Ruttę. Markas yra tiktas transatlantinis veikėjas, stiprus lyderis ir žmogus, siekiantis konsensuso“. Jis linkįs jam daug sėkmės ir žinąs, kad perduoda NATO į geras rankas.
M. Ruttės kadencija pradžioje truks ketverius metus. Jis laikomas labai patyrusiu užsienio politikoje.
Pagrindinis NATO generalinio sekretoriaus uždavinys yra koordinuoti politinius derinimo procesus tarp sąjungininkių ir užtikrinti, kad būtų pasiektas susitarimas ir sudėtingais klausimais. Kadangi ir NATO gali teikti pasiūlymus dėl veiksmų, jam ypač krizių ar konfliktų atvejais tenka labai svarbus vaidmuo. Be to, generalinis sekretorius atstovauja Aljansui tarptautiniu lygiu ir vadovauja NATO būstinei.
57-erių M. Ruttė praėjusią savaitę tapo vieninteliu kandidatu, kai iš kovos pasitraukė jo varžovas Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas.
Patyręs Nyderlandų lyderis, kuris jau greitai turėtų palikti savo dabartines pareigą, vairą perims svarbiu metu.
Kitas NATO vadovas turės tvarkytis su Rusijos karo prieš Ukrainą padariniais ir galimu Donaldo Trumpo sugrįžimu į JAV prezidento postą po lapkritį vyksiančių rinkimų.
M. Ruttė beveik 14 metų buvo Nyderlandų premjeras. 2023 m. vasarą žlugo jo centro dešinioji vyriausybė ir jis paskelbė, kad trauksis iš politikos. Tai, kad M. Ruttė turėtų tapti J. Stoltenbergo įpėdiniu, buvo kalbama jau seniai.
J. Stoltenbergo kadencija formaliai turėjo baigtis jau praėjusį rudenį. Jis norėjo tada tapti Norvegijos centrinio banko vadovu. Kadencija buvo pratęsta dėl Rusijos karo Ukrainoje.
