Leidinys straipsnyje remiasi Ukrainos žvalgybos ir pareigūnų, Moldovos bei Rusijos pareigūnų slapta informacija.
Žurnalistų peržiūrėti dokumentai rodo, kad FSB iš kai kurių didžiausių Rusijos valstybinių įmonių siuntė dešimtis milijonų dolerių prorusiškų Moldovos politikų tinklui finansuoti. Tarnyba siekia perorientuoti šalį.
Anot minėto leidinio, vienas iš Kremliaus finansuojamų politikų yra I. Šoras. Jis yra stambus Moldovos verslininkas, banko, parduotuvių tinklo, Kišiniovo oro uosto ir kito turto savininkas. 2015 m. jis tapo Moldovos miesto Orhei meru, tačiau po dvejų metų buvo pripažintas kaltu dėl 1 mlrd. dolerių vagystės iš Moldovos bankų sistemos. 2019 m. jis išvyko į Izraelį, iš kur toliau vadovavo savo partijai, kuri 2021 m. parlamento rinkimuose užėmė trečiąją vietą.
Nors pats I. Šoras neigė, kad kada nors gavo paramą iš Maskvos ir tvirtino, kad jo politinė jėga yra „visiškai nepriklausoma partija, kuri gina tik Moldovos piliečių poziciją“, perimti pranešimai patvirtina, kad partijos veiklą prižiūri rusai.
Remiantis Ukrainos žvalgybos gautais dokumentais, Kremliaus pasamdyti politiniai specialistai 2021 m. kovą atvyko į Kišiniovą (Moldovos sostinę) ir slapta dirbo su I. Šoro partija. Pagal FSB planus, I. Šoro partija turėjo būti pristatoma kaip populistinė „konkrečių veiksmų“ partija, „keičianti žmonių gyvenimą į gerąją pusę“.
Rusijos specialistai taip pat stengėsi patobulinti I. Šoro įvaizdį, įskaitant žurnalistinės medžiagos apie jį pašalinimą už pinigus. Rusijos saugumo tarnybos taip pat padėjo I. Šorui sudaryti verslo sandorius ir prižiūrėjo, kaip jis perleido Kišiniovo oro uosto akcijų paketą Rusijos verslininkui Andrejui Gončarenkai.
Praėjusį mėnesį Kišiniove vyko daugiatūkstantinis protestas, kurio metu buvo reikalaujama provakarietiškos prezidentės Maia Sandu atsistatydinimo. I. Šoro politinė jėga stovėjo už mitingo, rašoma tekste.
Moldova sulaikė 24 asmenis, tarp jų ir I. Šoro partijos narius, dėl įtariamo neteisėto demonstracijų finansavimo. Šalies prokuroras tuomet sakė, kad tyrėjai konfiskavo 20 juodų maišų su apie 181 tūkst. JAV dolerių. Tuo metu I. Šoro partija teigė, kad suėmimai buvo valdžios institucijų „spaudimas“ siekiant nutraukti antivyriausybinius protestus.
Rugsėjo pabaigoje I. Šoro bendrininkas perėmė dviejų pagrindinių Moldovos prorusiškų televizijos kanalų kontrolę. Tai suteikė jam galimybę propaguoti su Maskva suderintą turinį.
Spalio 26 d. JAV Iždo departamentas įvedė sankcijas kelioms Rusijos ir Moldovos organizacijoms ir asmenims, įskaitant I. Šorą. Buvo pranešta, kad jis „derino veiksmus su kitų oligarchų atstovais, siekdamas sukelti politinius neramumus Moldovoje“ ir „gavo Rusijos paramą“. Taip pat nurodoma, kad birželį I. Šoras bendradarbiavo su Maskvoje įsikūrusiomis struktūromis, kad neleistų Moldovai pateikti paraiškos dėl narystės ES. Pats I. Šoras sankcijas pavadino „pergale“ ir signalu, kad M. Sandu išsigando protestų.
Anot „The Washington Post“, Moldovos ir JAV pareigūnai baiminasi, kad Kremliaus pastangos nuversti Moldovos vyriausybę suintensyvės, jei Rusija patirs daugiau nuostolių Ukrainoje. Be to, JAV ir Moldovos pareigūnai mano, kad prasidėjus žiemai gali suintensyvėti I. Šoro gerbėjų organizuojami protestai, o šalies energetikos krizė gali būti panaudota vyriausybei nuversti.
Ankstesnės Rusijos operacijos Moldovoje
Remiantis dokumentais, su kuriais susipažino minėto leidinio žurnalistai, nuo 2016 m. FSB operacijoms Moldovoje vadovauja Dmitrijus Miliutinas, saugumo tarnybos generolas.
Pasak pareigūnų, didžiąją savo kadencijos dalį D. Miliutinas dirbo per Igorį Čaiką, Rusijos verslininką ir buvusio Rusijos generalinio prokuroro sūnų. I. Čaika yra su Kremliumi susijusios verslo asociacijos „Business Russia“ ambasadorius Moldovoje. Jis taip pat įtrauktas į naują JAV sankcijų paketą. JAV finansų departamentas teigia, kad jis „kartu su Kremliaus atstovu spaudai Dmitrijumi Peskovu parengė išsamius planus, kaip pakenkti Moldovos prezidentės M. Sandu pozicijai ir grąžinti Moldovą į Rusijos įtakos sferą“.
Taip pat įtariama, kad Rusijos vyriausybė naudojosi I. Čaikos bendrovėmis „kaip priedanga, kad galėtų pervesti pinigus bendradarbiaujančioms Moldovos politinėms partijoms“. Tai visų pirma susiję su kyšininkavimu ir sukčiavimu rinkimuose. Remiantis Ukrainos žvalgybos dokumentais, nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. birželio D. Miliutinas daugiau nei 6000 kartų susisiekė su I. Čaika. Leidinio šaltinis Ukrainos saugumo agentūroje teigė, kad FSB naudojosi I. Čaika „kaip pinigine“.
Dar visai neseniai dokumentai rodė, kad FSB Moldovoje buvo neabejingas Igoris Dodonas, kuris vadovauja šalies Socialistų partijai ir 2016–2020 m. ėjo Moldovos prezidento pareigas.
I. Čaika taip pat palaikė glaudžius ryšius su I. Dodonu, be kita ko, su jo jaunesniuoju broliu vykdė verslą Rusijoje. 2020 m. I. Dodonas pralaimėjo rinkimus, įsivėlęs į daugybę korupcijos skandalų. Pirmiausia internete nutekėjo vaizdo įrašas, kuriame I. Dodonas prisipažino gavęs finansavimą iš Kremliaus, įskaitant „Gazprom“. Vaizdo įraše jis teigė, kad jam reikia nuo 800 tūkst. iki 1 milijono JAV dolerių per mėnesį, kad galėtų padengti savo partijos „einamąsias išlaidas“.
Reaguodamos į I. Dodono netektį, Rusijos slaptosios tarnybos parengė naują planą.
2020 m. lapkričio mėn. parengtoje FSB strategijoje buvo numatyta, kad socialistai, kaip didžiausia parlamento partija, kartu su I. Šoro partija bus naudojami Rusijos įtakai išlaikyti. Visų pirma saugumo ir žvalgybos tarnybų kontrolę iš prezidento perduodant parlamentui. Tačiau socialistai pralaimėjo rinkimus ir planas nebuvo įgyvendintas. Tada Maskva ėmė intensyviau ieškoti politinio I. Dodono pakaitalo. Tai buvo I. Šoras.
Šiuo metu Moldova, kaip ir nemaža dalis kitų Vakarų valstybių, susiduria su energetikos krize.
I. Šoras tvirtai teigia, kad dėl krizės kalta vyriausybė ir aiškina, kad esą tik geri santykiai su Maskva yra pagrindas gauti normalią dujų kainą.
