moldova

Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos lyderiai rugpjūčio 27 dieną lankysis Moldovoje, reikšdami paramą šiai Europos Sąjungos (ES) valstybei kandidatei, penktadienį pranešė Eliziejaus rūmai.

Moldovos teismas antradienį skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę prorusiškai nusiteikusiai regiono vadovei, pripažintai kalta už neteisėtą partijos finansavimą. Evghenia Gutul (Jevgenija Gucul), arši proeuropietiškos Moldovos vyriausybės kritikė, vadovauja Gagaūzijos regionui nuo 2023 metų. Pastaraisiais metais jai buvo pateikti kaltinimai dėl nesąžiningo rinkimų lėšų valdymo, neteisėto finansavimo ir melagingų pareiškimų, susijusių su jos išrinkimu.

Rusija vykdo intensyvias hibridines atakas prieš Moldovą, siekdama pakirsti visuomenės pasitikėjimą vyriausybe, Europos institucijomis ir Moldovos ateitimi Europos Sąjungoje (ES), pirmadienį pareiškė Latvijoje viešinti Moldovos premjero pavaduotoja, atsakinga už europinę integraciją, Cristina Gherasimov. Rugsėjo pabaigoje Moldovoje planuojami parlamento rinkimai, tačiau, anot Moldovos pareigūnės, Rusija jau dabar, naudodama dezinformaciją ir propagandą, pradėjo hibridines atakas.

Moldovos prezidentė Maia Sandu trečiadienį apkaltino Rusiją bandymu kištis į rugsėjį vyksiančius nacionalinius rinkimus ir perspėjo, kad Maskva planuoja precedento neturinčius veiksmus, kad „į kitą parlamentą pateiktų jos žmonės“. M. Sandu yra griežta Rusijos kritikė ypač nuo tada, kad Kremlius 2022-aisiais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras atvyko į Kyjivą su oficialiu vizitu. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ paskelbė Izraelio ambasadorius Ukrainoje Michaelas Brodsky‘is. „Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras atvyko į Kyjivą su oficialiu vizitu. Į jo darbotvarkę įtraukti susitikimai su Ukrainos vadovybe ir vietos žydų bendruomene“, – parašė M. Brodsky‘is.

Buvusiam Moldovos teisingumo ministrui Vitalie Pirlogui penktadienį Prancūzijoje buvo pateikti kaltinimai dėl to, kad jis ištrynė tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos Interpolo perspėjimus dėl ieškomų bėglių sulaikymo, naujienų agentūrai AFP pranešė su šia byla susipažinęs šaltinis.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad sulaikė du Moldovos piliečius, įtariamus esant užsienio agentais, ir apkaltino proeuropietišką šios šalies valdžią bandymu „pakenkti“ jos saugumui. Kišiniovas kol kas nekomentavo, tačiau ir pats yra apkaltinęs Maskvą šnipinėjimu. Abiejų šalių santykiai pastaraisiais metais smarkiai pablogėjo. Moldova ne kartą kaltino Rusiją bandymu destabilizuoti šią buvusią sovietinę respubliką, be kita ko, kišantis į valdžios institucijų darbą ir rinkimus.

Rusija tikisi separatistiniame Moldovos Uždniestrės regione dislokuoti dar 10 000 karių, „Financial Times“ sakė Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Receanas, remdamasis žvalgybos vertinimais. Trečiadienį paskelbtame interviu „Financial Times“ D. Receanas apkaltino Maskvą kišimusi į artėjančius Moldovos parlamento rinkimus, kad būtų sudaryta Kremliui palanki vyriausybė, kuri leistų Uždniestrėje dislokuoti daugiau Rusijos karių.

Premjeras Gintautas Paluckas penktadienį išvyksta oficialaus vizito į Moldovą, kur susitiks su jos prezidente Maia Sandu ir premjeru Dorinu Receanu. Kaip praneša Vyriausybė, susitikimų Kišiniove metu numatoma išreikšti Lietuvos solidarumą ir palaikymą Moldovos integracijai į ES, aptarti šio proceso pažangą. Taip pat politikai ketina diskutuoti saugumo situacijos regione ir Europoje, Lietuvos paramos, stiprinant Moldovos atsparumą ir įgyvendinant eurointegracinę darbotvarkę, klausimais.

Premjeras Gintautas Paluckas penktadienį vykstančio Europos politinės bendrijos susitikimo Tiranoje, Albanijoje, paraštėse Moldovos prezidentei Maiai Sandu išreiškė Lietuvos paramą šios šalies keliui į Europos Sąjungą (ES). „Malonu susitikti su M. Sandu Europos politinės bendrijos susitikimo metu. Lietuvos parama Moldovos keliui į ES, reformų įgyvendinimui ir atsparumo didinimui yra tvirta ir neabejotina.

Moldovos parlamentas ketvirtadienį nusprendė, kad visuotiniai rinkimai vyks rugsėjo 28 dieną. Moldovos prezidentė Maia Sandu – griežta Rusijos kritikė – teigė, kad būsimas balsavimas yra labai svarbus šalies ateičiai Europoje. „Mūsų užduotis – išsaugoti vidaus stabilumą ir per ateinančius ketverius metus įstoti į Europos Sąjungą (ES)“, – ketvirtadienį įstatymų leidėjams nurodė prezidentė.

Kišiniovo (Moldova) oro uoste buvo sulaikyta Gagaūzijos autonomijos vadovė Jevgenija Gutsul, kuri kreipėsi pagalbos į V. Putiną su prašymu daryti spaudimą Moldovos valdžios institucijoms. J. Gutsul yra kaltinamoji baudžiamojoje byloje, kuri teisme nagrinėjama nuo 2024 m. balandžio mėn. Ji kaltinama, kad 2019-2022 m. dirbdama sekretore prorusiškoje partijoje „Šor“, iš Rusijos į Moldovą vežė pinigus, kurie buvo naudojami partijos veiklai finansuoti.

Naktį į ketvirtadienį, vasario 13-ąją, per masinę Rusijos ataką iš Ukrainos į Moldovos teritoriją įskrido keli dronai, vienas iš jų sprogo. Tai pranešė leidinys „NewsMaker“, remdamasis Moldovos policijos generalinio inspektorato duomenimis. Vienas iš dronų nukrito lauke netoli Taraklijos rajono Čumajaus kaimo. Dar vienas dronas sprogo lauke tarp Čadir Lungos miesto ir Valia Peržėjaus gyvenvietės.

Moldova ėmė tiekti precedento neturinčios energetinės krizės apimtam prorusiškajam separatistiniam Uždniestrės regionui už ES lėšas perkamas dujas. Nesutardama su proeuropietiška Moldovos vyriausybe dėl susidariusio įsiskolinimo, Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ sausio 1 d. nutraukė dujų tiekimą Uždniestrei, palikdama maždaug 400 000 jos gyventojų be šildymo ir karšto vandens. Europos Sąjunga šią savaitę pasišovė padėti, pasiūlydama 30 mln.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasiūlė 30 mln. eurų skubios pagalbos Moldovos separatistiniam Uždniestrės regionui paketą, skirtą padėti įsigyti dujų po to, kai Rusija nutraukė jų tiekimą. „Tiesiog negalime susitaikyti su tuo, kad mūsų žemyno žmonės neturi galimybės naudotis būtiniausiomis paslaugomis. Tačiau sunkūs laikai parodo, kas yra tikrieji draugai“, – sakė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen. „Todėl šiandien metame gelbėjimosi ratą.

Moldovos transliuotojas TRM paskelbė, kad šalis pasitraukia iš 2025 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė „Moldova 1“ direktorius Corneliu Durnescu ir Moldovos delegacijos vadovė Daniela Crudu.

Moldova nepamiršo to, kad Ukraina sunkiais laikais padeda savo kaimynėms, kurias Kremlius palieka šalti, mėgindamas joms pakišti prorusišką vyriausybę, pirmajame Ukrainos ir Pietryčių Europos ministrų susitikime Kyjive sakė Moldovos užsienio reikalų ministras Mihajus Popsojus. „Šiais Ukrainai sunkiais laikais ukrainiečiai randa savyje žmogiškumo padėti savo kaimynams.

Moldavų valdžios institucijos pirmadienį paskelbė iškvietusios Rusijos diplomatą, pasigirdus kaltinimams dėl prastėjančios padėties Moldovos separatistiniame Padniestrės regione, kur baiminamasi visiško elektros dingimo Rusijai nutraukus dujų tiekimą. Rusijos valstybinei gamtinių dujų bendrovei „Gazprom“ dėl finansinio ginčo nutraukus dujų tiekimą Moldovai, Maskvos remiamas separatistinis regionas nebegali aprūpinti gyventojų karštu vandeniu ir užtikrinti jų būstų šildymo.

Antradienį prisiekė antrajai kadencijai išrinkta Moldovos prezidentė Maia Sandu. Ji džiaugėsi, kad šalies piliečiai nepaisydami spaudimo pasirinko europietišką kryptį. Tuo metu Rusija kaltinama kišimusi į lapkričio mėnesį vykusius rinkimus Moldovoje, informuoja AFP. „Galime didžiuotis, kad nepaisydami iššūkių mes sugebėjome būti teisingoje istorijos pusėje, – prezidentė sakė per priesaikos ceremoniją kreipdamasi į parlamento ir Konstitucinio teismo narius.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) penktadienį atmetė Mongolijos prašymą apskųsti sprendimą, kuriame teigiama, kad šalis pažeidė savo įsipareigojimus, kai nesuėmė Rusijos prezidento Vladimiro Putino jo vizito Ulan Batore metu. Rusijos lyderis rugsėjo pradžioje lankėsi Mongolijoje, nors Hagoje įsikūręs teismas yra išdavęs jo arešto orderį dėl įtariamo neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo per plataus masto karą Ukrainoje.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose suimti trys asmenys dėl Moldovos piliečio nužudymo, pranešė Vidaus reikalų ministerija, turėdama omenyje Izraelio rabiną, kuris buvo rastas negyvas Persijos įlankos šalyje. Emyratų valdžios institucijos „per rekordiškai trumpą laiką suėmė tris asmenis dėl gyventojo Zvi Kogano, kuris pagal asmens tapatybės dokumentus, su kuriais jis atvyko į Jungtinius Arabų Emyratus, turi Moldovos pilietybę, nužudymo“, teigiama Vidaus reikalų ministerijos pareiškime.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasveikino Monako Kunigaikštystės princą Albertą II ir visus šalies žmones nacionalinės šventės proga. „Šiuo visai Europai sudėtingu laiku, kai Rusija tęsia savo barbarišką karinę agresiją prieš Ukrainą, svarbu, kad tarptautinė bendruomenė ir toliau vieningai gintų pagarbą tarptautinei tvarkai ir remtų Ukrainą jos kovoje už suverenitetą ir teritorinį integralumą“, – rašoma Lietuvos vadovo sveikinime.

Moldovos užsienio reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad per savaitgalio ataką prieš Ukrainą rusų dronai ir raketos pažeidė jos oro erdvę. Per naujausią plataus masto Rusijos oro ataką, kurios taikiniais tapo elektros infrastruktūros įrenginiai visoje Ukrainoje, žuvo mažiausiai septyni gyventojai ir apie 20 buvo sužeisti keliuose regionuose, pranešė pareigūnai.

Du Moldovos pareigūnai kaltinami valstybės išdavimu ir šnipinėjimu Rusijai. Jie buvo sulaikyti šių metų liepos mėnesį. Vienas iš sulaikytųjų ėjo Moldovos parlamento teisės skyriaus vadovo pareigas, o antrasis buvo Kišiniovo oro uosto pasienio apsaugos darbuotojas. Pasak Moldovos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir specialiųjų bylų prokuratūros, abu vyrai palaikė ryšį su Rusijos ambasados ​​atstovu ir už atlygį teikė jam informaciją apie šalies saugumą ir valstybės paslaptis.

Antradienį Moldovos teritorijoje buvo rastas dar vienas dronas. Tai pranešė portalas „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak Moldovos policijos generalinio inspektorato atstovų, dronas buvo aptiktas netoli Kriulenio rajono Košernicios kaimo. Incidento vietoje dirba specialistai. Anksčiau, lapkričio 10 d., po Rusijos atakos prieš Ukrainą Moldovos teritorijoje buvo aptikti du bepiločiai orlaiviai: Keušenio ir Raškanio rajonuose.

Kišiniovo valdžia pareiškė protestą dėl Moldovos oro erdvės pažeidimo, rytinėje šalies dalyje radus du iš Rusijos atskriejusius nepilotuojamuosius orlaivius. Abu bepiločiai orlaiviai buvo rasti po naujausių rusų dronų atakų prieš kaimyninę Ukrainą, sekmadienį pranešė Moldovos žiniasklaida, pažymėdama, kad sprogstamųjų užtaisų orlaiviuose nebuvo.

Trečiadienį į Rusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Moldovos ambasadorius Lilianas Darii. Jam buvo pareikštas „griežtas protestas“ dėl neva nedraugiškų ir diskriminacinių oficialiojo Kišiniovo veiksmų rinkimų stebėtojų iš Rusijos atžvilgiu.

Rusija pirmadienį apkaltino Vakarų šalis „akivaizdžiu kišimusi“ į Moldovos prezidento rinkimus po to, kai Kišiniove buvo perrinkta proeuropietiška lyderė Maia Sandu.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasveikino Moldovoje perrinktą provakarietišką prezidentę Maią Sandu ir pavadino jos pergalę demokratijos laimėjimu. J. Bidenas savo pareiškime teigė, kad rinkėjai pritaria jos „saugios, klestinčios ir demokratinės Moldovos vizijai“. Jis taip pat sakė, kad Rusijai nepavyko pakenkti šiai šaliai. „Daugelį mėnesių Rusija siekė pakenkti Moldovos demokratinėms institucijoms ir rinkimų procesams. Tačiau Rusijai nepavyko.

Vokietija pirmadienį pasmerkė, jos teigimu, masinį ir koordinuotą bauginimą, kuriuo siekta užkirsti kelią Moldovos piliečiams užsienyje balsuoti antrajame prezidento rinkimų ture.  „Hamburgo, Frankfurto, Kaizerslauterno ir Berlyno rinkimų apylinkės tapo grasinimų susprogdinti bombas taikiniais“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fischeris.  Jis pridūrė, kad tokie veiksmai yra visiškai netoleruotini.

Moldovos prorusiška Socialistų partija pirmadienį suabejojo rinkimų rezultatais, kad proeuropietiškų pažiūrų dabartinė prezidentė Maia Sandu įtemptame antrajame rinkimų ture įveikė socialistų remiamą savo varžovą. „Maia Sandu yra neteisėta prezidentė, kurią pripažįsta tik jos rėmėjai ir šalininkai užsienyje. Moldovos žmonės jaučiasi išduoti ir apiplėšti“, – sakoma partijos pareiškime.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasveikino Moldovos proeuropietiškos prezidentės Maios Sandu perrinkimą įtemptame antrajame rinkimų rate, atskleidusiame susiskaldymą šalyje, besiribojančioje su karo draskoma Ukraina. Moldovos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus beveik visus balsus, M. Sandu, kurią remia didelė šalies diaspora, surinko 55,41 proc. balsų.  Jos varžovas, Alexandras Stoianoglo, kurį remia prorusiška Socialistų partija, surinko 44,59 proc. balsų.

Moldovos proeuropietiška dabartinė prezidentė Maia Sandu laimėjo sekmadienį vykusį įtemptą antrąjį prezidento rinkimų turą, rodo beveik galutiniai rezultatai.  Moldovos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus beveik 99 proc. balsų, M. Sandu surinko 54,7 proc., o jos varžovas, prorusiškos Socialistų partijos remiamas buvęs prokuroras Alexandras Stoianoglo (Aleksandras Stojanoglo) – 45,3 proc. balsų.

Daliniai rezultatai rodo, kad sekmadienį vykusiame įtemptame Moldovos prezidento rinkimų antrajame ture proeuropietiškų pažiūrų dabartinė šalies vadovė Maia Sanduaplenkė savo varžovą, prorusiškos Socialistų partijos remiamą buvusį prokurorą Alexandrą Stoianoglo. Kiek anksčiau nežymiai pirmavo A. Stoianoglo.

Sekmadienį, antrojo Moldovos prezidento rinkimų rato dieną, šalies policija fiksuoja organizuotą rinkėjų gabenimą į rinkimų apylinkes. Tai sakoma vyriausybinio „Telegram“ kanalo „Prima Sursă“ pranešime, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. „Esama pagrindo manyti, kad rinkėjai organizuotai gabenami tiek už šalies ribų, tiek Moldovos teritorijoje“, – rašoma pranešime.

Moldovos rinkėjai sekmadienį per antrąjį prezidento rinkimų ratą apsispręs, kas užims valstybės vadovo postą. Proeuropietiška prezidentė Maia Sandu siekia antrosios kadencijos, tačiau prieš dvi savaites jai nepavyko užsitikrinti absoliučios daugumos per pirmąjį balsavimo ratą. 52 metų valstybės vadovė spalio 20 d. surinko 42,45 proc. balsų ir pirmavo tarp iš viso 11 kandidatų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antrojo prezidento rinkimų turo laukiančiai Moldovai penktadienį pareiškė, kad Europos kelias yra laisvės kelias. „Europos kelias yra laisvės ir demokratijos kelias, bendros ateities pagrindas. Susivieniję esame stipresni“, – sakė E. Macronas socialiniame tinkle „X“ įraše prancūzų ir rumunų kalbomis prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus.

Moldovos Konstitucinis Teismas ketvirtadienį, spalio 31-ąją, surengtame posėdyje pripažino teisėtais referendumo dėl europinės integracijos, kurį stojimo į ES šalininkai laimėjo minimalia persvara, rezultatus. Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis televizijos kanalu TV8. Konstitucinio Teismo posėdis prasidėjo vykstant protesto akcijai, kurią surengė prorusiško bloko „Pergalė“, susijusio su pabėgusiu oligarchu Ilanu Şoru, ir Moldovos komunistų partijos lyderiai ir šalininkai.

Per Moldovoje vykusius prezidento rinkimus buvo aktyvuota Lietuvos vadovaujama kibernetinio greitojo reagavimo komanda, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Lietuvos vadovaujama Europos Sąjungos (ES) kibernetinio greitojo reagavimo komanda (angl. CRRT) Moldovoje turėjo užtikrinti kibernetinį saugumą per prezidento rinkimus ir referendumo dėl šalies orientavimosi į Europos Sąjungą ES.

Rusijai nepavyko pakenkti Moldovos rinkimams ir referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), pirmadienį pranešė Baltieji rūmai. Maskva „aktyviai siekė pakenkti Moldovos rinkimams ir jos integracijai į Europą“, tačiau „Rusijai nepavyko – kaip rodo rezultatai, Moldovos demokratija yra stipri“,  –žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pasveikino Moldovą kaip drąsią tautą po to, kai jos rinkėjai referendume, po kurio buvo pareikšti įtarimai dėl Rusijos kišimosi, nedidele balsų persvara pritarė stojimui į Europos Sąjungą. Suskaičiavus daugiau kaip 99 proc. balsų, balsavusiųjų „už“ buvo šiek tiek daugiau – 50,28 procento. Tai vos 8 tūkst. balsų persvara prieš nepritariančių stojimui stovyklą.

Moldovos referendumas, kuriame minimalia persvara buvo pasisakyta už šalies narystę Europos Sąjungoje, komplikuoja prezidentės Maios Sandu pastangas, kad jos maža valstybė būtų priimta į bloką. Beveik galutiniais duomenimis, suskaičiavus 99,5 proc. balsų, narystei ES pritarė 50,42 proc. rinkėjų, o nepritarė – 49,58 procento. Tai vos keliolikos tūkstančių balsų persvara.

Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad balsavimą Moldovoje per referendumą dėl prisijungimo prie bloko ir per prezidento rinkimus temdė „precedento neturintis Rusijos kišimasis ir bauginimas“. „Pastebėjome, kad šis balsavimas vyko esant precedento neturinčiam Rusijos ir jos įgaliotų asmenų kišimuisi ir bauginimui, siekiant destabilizuoti demokratinius procesus Moldovos Respublikoje“, – sakė ES atstovas Peteris Stano.

Pirmadienį Kremlius pareiškė, kad Moldovos prezidento rinkimuose ir referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES) buvo „anomalijų“.  Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad tiek referendume dėl narystės ES, tiek prezidento rinkimuose buvo tam tikras „augimas“ Maios Sandu ir pritariančiųjų narystei bloke stovyklos naudai. Kremlius pridūrė, kad proeuropietiška Moldovos prezidentė turės įrodyti kaltinimus dėl Maskvos kišimosi į rinkimus.

Suskaičiavus daugiau kaip 98 proc. balsų, Moldovoje vykusiame referendume dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES) anksti pirmadienį išryškėjo apylygis rezultatas. Remiantis duomenimis, kuriuos paskelbė rinkimų komisija, „taip“ tarusių žmonių stovykla įgijo nežymią persvarą – čia priskaičiuota 50,03 proc. balsų. Tuo tarpu „ne“ pareiškusių rinkėjų dalis, kuri nuo pat skaičiavimo pradžios buvo didesnė, sudaro 49,97 proc.

 Moldovos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) rezultatas pirmadienį vis dar lieka neaiškus, nors jau suskaičiuoti beveik visi balsai. Suskaičiavusi daugiau kaip 99 proc. balsų Rinkimų komisija skelbia, kad „taip“ balsavo 50,32 proc., o „ne“ – 49,68 proc. moldavų. Prieš tai skaičiuojant balsus ilgą laiką pirmavo stovykla „Ne“. Visgi paskutinėmis skaičiavimo valandomis gauta daug balsų iš užsienio, kurie persvėrė rezultatą „taip“ stovyklos naudai.

Moldovos valdžios institucijos baiminasi, kad sekmadienį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, apjungtuose su referendumu dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), iki ketvirtadalio potencialių rinkėjų balsų gali būti nupirkta už Rusijos pinigus, pareiškė Moldovos policijos viršininkas.

Trečiadienio rytą Moldovos šiaurėje, už keturių kilometrų nuo sienos su Ukraina, buvo aptikta raketos nuolaužų. Tai pranešė Moldovos pasienio policija, kuria remiasi portalas „NewsMaker“. Pasak pareigūnų, spalio 16-osios rytą Oknicos rajono gyventojai rado „kelis metalinius daiktus“, greičiausiai – sviedinio fragmentus. Jie buvo aptikti netoli Lenkaucų kaimo, kuris yra už keturių kilometrų nuo sienos su Ukraina. Moldovos žiniasklaida spėja, kad tai gali būti raketos nuolaužos.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad Rusija siekia pakenkti būsimiems Moldovos prezidento rinkimams ir tam išleido milijonus dolerių (eurų).  Moldovoje sekmadienį vyks prezidento rinkimai ir referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES). 2,6 mln. gyventojų turinčiai buvusiai sovietinei šaliai tai bus lemiamas momentas. „Rusija aktyviai siekia pakenkti Moldovos rinkimams ir jos integracijai į Europą“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.