moldova

Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) vadovas Antonio Costa pareiškė, kad Moldovos valdančiosios proeuropietiškos partijos pergalė svarbiuose parlamento rinkimuose yra „tvirta ir aiški“ rinkėjų žinia, nepaisant Rusijos kišimosi. „Moldovos žmonės pasisakė ir jų žinia yra tvirta ir aiški. Jie pasirinko demokratiją, reformas ir ateitį Europoje, nepaisydami Rusijos spaudimo ir kišimosi. ES palaiko Moldovą kiekviename žingsnyje“, – socialiniame tinkle X parašė Europos Vadovų Tarybos vadovas A. Costa.

Moldovos valdančiosios proeuropietiškos partijos pergalė svarbiuose parlamento rinkimuose buvo garsi ir aiški rinkėjų žinia nepaisant Rusijos kišimosi, pirmadienį sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa. „Moldovos žmonės tarė žodį, jų žinia yra garsi ir aiški. Jie Rusijos spaudimo ir kišimosi akivaizdoje pasirinko demokratiją, reformas ir europietišką ateitį. ES (Europos Sąjunga) palaiko Moldovą. Kiekvieną šio kelio žingsnį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė A. Costa.

Moldovos valdančioji proeuropietiška partija laimėjo sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, rodo beveik galutiniai rezultatai. Balsavimą temdė kaltinimai Rusijos kišimusi į šalies reikalus. Kandidatė į Europos Sąjungos (ES) nares, besiribojanti su Ukraina ir turinti prorusišką separatistinį regioną, jau seniai yra atsidūrusi kryžkelėje, ar glaudžiau bendradarbiauti su Briuseliu, ar palaikyti sovietmetį menančius santykius su Maskva.

Balsą parlamento rinkimuose atiduodantys moldavai sprendžią, kuria kryptimi – į Rytus ar Vakarus – toliau turėtų judėti šalis. Nuo 2021-ųjų valdanti proeuropietiška prezidentės Majos Sandu partija užtikrino šaliai kandidatės į Europos Sąjungą statusą. Planuota, kad Moldova prie bendrijos prisijungs 2030-aisiais.

Moldovos prezidentė Maja Sandu paragino gyventojus sekmadienį vykstančiuose parlamento rinkimuose balsuoti už proeuropietišką šalies kursą.  „Moldova, mūsų miela tėvynė, yra pavojuje ir jai reikia kiekvieno jūsų paramos, – sakė M. Sandu sostinėje Kišiniove. – Jūs galite ją šiandien išgelbėti, atiduodami savo balsą“. Prezidentė paragino rinkėjus neparduoti savo balsų. Ji ne kartą įspėjo dėl Maskvos kišimosi į rinkimus.

Moldovoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai,  be kita ko, nulemsiantys, ar šalis tęs suartėjimą su ES, ar atsigręš į Rusiją. Dauguma apklausų pastaruoju metu prognozavo pergalę proeuropietiškai prezidentės Majos Sandu „Veiksmo ir solidarumo“ partijai (PAS), tačiau rinkimų baigtis lieka neaiški. M. Sandu šiuos parlamento rinkimus pavadino „svarbiausiais Moldovos istorijoje“. Ji  kaltina Maskvą smarkiai kišantis į rinkimus ir tam skiriant šimtus milijonų eurų.

Serbijoje sulaikyti du vyrai, kurie, kaip įtariama, planavo neramumus per sekmadienį Moldovoje vyksiančius parlamento rinkimus. Jie įtariami karinių mokymų organizavimu Moldovos ir Rumunijos piliečiams Loznicos mieste, netoli sienos su Bosnija ir Hercegovina, paskelbė Serbijos vidaus reikalų ministerija. Teigiama, kad mokymų metu asmenys buvo rengiami pasipriešinti Moldovos policijai per neramumus. Įtariamieji buvo sulaikyti dviem paroms.

Proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu įspėja dėl Rusijos intensyvaus kišimosi į sekmadienį vyksiančius Moldovos parlamento rinkimus. Šeštadienį paskelbtame interviu M. Sandu Vokietijos transliuotojui ZDF sakė, kad šalies teritorinis vientisumas ir nepriklausomybė yra pavojuje.

Rusija ketina sudaryti tokias sąlygas, kad po rugsėjo 28 d. Moldovos parlamento rinkimų galėtų kilti riaušės, siekiant nuversti Moldovos prezidentę Maia Sandu, įspėja Karo studijų institutas (ISW). Naujausios žmonių nuomonės apklausos Moldovoje rodo, kad šiuo metu parlamente daugumą turinti provakarietiška „Veiksmo ir solidarumo partija“ (PAS) artėjančiuose rinkimuose gali prarasti daugumą, o kitos partijos ar blokai neturės aiškios daugumos.

Nuo 2019 metų dėl sukčiavimo ieškomas moldavų oligarchas Vladimiras Plahotniucas, ketvirtadienį buvo atskraidintas į Moldovą iš jį išdavusios Graikijos, matė naujienų agentūros AFP žurnalistas. Buvęs parlamentaras V. Plahotniucas pabėgo iš šalies 2019 metais, kai dėl jo veiklos buvo pradėti keli tyrimai, visų pirma dėl maždaug 1 mlrd. JAV dolerių (855 mln. eurų) dingimo iš trijų bankų. Į Kišiniovo oro uostą jis atskrido prieš sekmadienį vyksiančius svarbius Moldovos parlamento rinkimus.

Artėjant sekmadienį vykstantiems Moldovos parlamento rinkimams, internete plinta klastotės ir nepagrįsti kaltinimai šalies proeupietiškai prezidentei Maiai Sandu, o analitikai perspėja, kad valstybė tapo Maskvos informacinio karo Europoje „bandymų poligonu“. Sekmadienio rinkimai laikomi itin svarbiais sprendžiant, ar apie 2,5 mln. gyventojų turinti valstybė, nuo 2022 metų turinti Europos Sąjungos (ES) kandidatės statusą, stiprins ryšius su Bendrija, ar pasuks Maskvos link.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį įspėjo, kad Europa negali sau leisti prarasti strategiškai svarbią Moldovą, kuriai gresia patekti į Maskvos įtakos sferą. „Rusija bando padaryti Moldovai tai, ką Iranas kadaise padarė Libanui, o pasaulio reakcija vėl yra nepakankama. Mes jau praradome Sakartvelą Europoje (...) ir jau daugelį metų Baltarusija taip pat artėja prie priklausomybės nuo Rusijos.

Anot Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR), Europos Sąjunga yra pasirengusi imtis „faktinės Moldovos okupacijos“, anot rusų, vien tam, kad respublika ir toliau laikytųsi „rusofobinės politikos“.  Pasak rusų specialiųjų tarnybų, toks scenarijus buvo repetuojamas NATO pratybų Rumunijoje metu ir gali būti įgyvendintas po rugsėjo 28 d. Moldovoje vyksiančių parlamento rinkimų.

Moldovos pareigūnai pranešė, kad pirmadienį atliko 250 reidų ir sulaikė dešimtis asmenų, tiriant įtariamą Rusijos remiamą planą kurstyti „masines riaušes“ ir destabilizuoti šalį prieš šio mėnesio parlamento rinkimus. Pasak policijos, reidai buvo nukreipti prieš daugiau nei 100 žmonių ir vyko keliose šalies vietovėse. 74 žmonės buvo sulaikyti iki 72 valandų, sakė Moldovos vyriausiasis prokuroras iš Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir specialiųjų bylų biuro Victoras Furtuna.

Slaptas Rusijos finansuojamas tinklas bando sutrukdyti artėjančius demokratinius rinkimus Moldovoje, rodo BBC atliktas tyrimas. Pasitelkę slaptą žurnalistę, BBC nustatė, kad tinklas žadėjo užmokestį asmenims, kurie iki rugsėjo 28 d. parlamento rinkimų skelbs prorusišką propagandą ir melagingas naujienas, menkinančias Moldovos proeuropietišką valdančiąją partiją.

Lietuva antradienį uždraudė į šalį atvykti Moldovos pilietei  Irinai Vlah. Toks sprendimas buvo priimtas dėl jos ryšių su Rusija ir pagalbos šiai valstybei, siekiant kištis į Moldovos politinius procesus, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Draudimas I. Vlah atvykti į Lietuvos teritoriją galios penkerius metus. Pasak URM, I. Vlah, kuriai Lietuva pritaikė nacionalines sankcijas, nuolat lankosi Rusijoje.

Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos lyderiai trečiadienį keliauja į Moldovą pademonstruoti palaikymo, likus dienai iki kitą mėnesį vyksiančių įtemptų parlamento rinkimų kampanijos pradžios ir netylant kaltinimams dėl Rusijos kišimosi į šios prouropietiškos šalies, besiribojančios su Ukraina, reikalus.

Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos lyderiai rugpjūčio 27 dieną lankysis Moldovoje, reikšdami paramą šiai Europos Sąjungos (ES) valstybei kandidatei, penktadienį pranešė Eliziejaus rūmai.

Moldovos teismas antradienį skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę prorusiškai nusiteikusiai regiono vadovei, pripažintai kalta už neteisėtą partijos finansavimą. Evghenia Gutul (Jevgenija Gucul), arši proeuropietiškos Moldovos vyriausybės kritikė, vadovauja Gagaūzijos regionui nuo 2023 metų. Pastaraisiais metais jai buvo pateikti kaltinimai dėl nesąžiningo rinkimų lėšų valdymo, neteisėto finansavimo ir melagingų pareiškimų, susijusių su jos išrinkimu.

Rusija vykdo intensyvias hibridines atakas prieš Moldovą, siekdama pakirsti visuomenės pasitikėjimą vyriausybe, Europos institucijomis ir Moldovos ateitimi Europos Sąjungoje (ES), pirmadienį pareiškė Latvijoje viešinti Moldovos premjero pavaduotoja, atsakinga už europinę integraciją, Cristina Gherasimov. Rugsėjo pabaigoje Moldovoje planuojami parlamento rinkimai, tačiau, anot Moldovos pareigūnės, Rusija jau dabar, naudodama dezinformaciją ir propagandą, pradėjo hibridines atakas.

Moldovos prezidentė Maia Sandu trečiadienį apkaltino Rusiją bandymu kištis į rugsėjį vyksiančius nacionalinius rinkimus ir perspėjo, kad Maskva planuoja precedento neturinčius veiksmus, kad „į kitą parlamentą pateiktų jos žmonės“. M. Sandu yra griežta Rusijos kritikė ypač nuo tada, kad Kremlius 2022-aisiais pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras atvyko į Kyjivą su oficialiu vizitu. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ paskelbė Izraelio ambasadorius Ukrainoje Michaelas Brodsky‘is. „Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras atvyko į Kyjivą su oficialiu vizitu. Į jo darbotvarkę įtraukti susitikimai su Ukrainos vadovybe ir vietos žydų bendruomene“, – parašė M. Brodsky‘is.

Buvusiam Moldovos teisingumo ministrui Vitalie Pirlogui penktadienį Prancūzijoje buvo pateikti kaltinimai dėl to, kad jis ištrynė tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos Interpolo perspėjimus dėl ieškomų bėglių sulaikymo, naujienų agentūrai AFP pranešė su šia byla susipažinęs šaltinis.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad sulaikė du Moldovos piliečius, įtariamus esant užsienio agentais, ir apkaltino proeuropietišką šios šalies valdžią bandymu „pakenkti“ jos saugumui. Kišiniovas kol kas nekomentavo, tačiau ir pats yra apkaltinęs Maskvą šnipinėjimu. Abiejų šalių santykiai pastaraisiais metais smarkiai pablogėjo. Moldova ne kartą kaltino Rusiją bandymu destabilizuoti šią buvusią sovietinę respubliką, be kita ko, kišantis į valdžios institucijų darbą ir rinkimus.

Rusija tikisi separatistiniame Moldovos Uždniestrės regione dislokuoti dar 10 000 karių, „Financial Times“ sakė Moldovos ministras pirmininkas Dorinas Receanas, remdamasis žvalgybos vertinimais. Trečiadienį paskelbtame interviu „Financial Times“ D. Receanas apkaltino Maskvą kišimusi į artėjančius Moldovos parlamento rinkimus, kad būtų sudaryta Kremliui palanki vyriausybė, kuri leistų Uždniestrėje dislokuoti daugiau Rusijos karių.

Premjeras Gintautas Paluckas penktadienį išvyksta oficialaus vizito į Moldovą, kur susitiks su jos prezidente Maia Sandu ir premjeru Dorinu Receanu. Kaip praneša Vyriausybė, susitikimų Kišiniove metu numatoma išreikšti Lietuvos solidarumą ir palaikymą Moldovos integracijai į ES, aptarti šio proceso pažangą. Taip pat politikai ketina diskutuoti saugumo situacijos regione ir Europoje, Lietuvos paramos, stiprinant Moldovos atsparumą ir įgyvendinant eurointegracinę darbotvarkę, klausimais.

Premjeras Gintautas Paluckas penktadienį vykstančio Europos politinės bendrijos susitikimo Tiranoje, Albanijoje, paraštėse Moldovos prezidentei Maiai Sandu išreiškė Lietuvos paramą šios šalies keliui į Europos Sąjungą (ES). „Malonu susitikti su M. Sandu Europos politinės bendrijos susitikimo metu. Lietuvos parama Moldovos keliui į ES, reformų įgyvendinimui ir atsparumo didinimui yra tvirta ir neabejotina.

Moldovos parlamentas ketvirtadienį nusprendė, kad visuotiniai rinkimai vyks rugsėjo 28 dieną. Moldovos prezidentė Maia Sandu – griežta Rusijos kritikė – teigė, kad būsimas balsavimas yra labai svarbus šalies ateičiai Europoje. „Mūsų užduotis – išsaugoti vidaus stabilumą ir per ateinančius ketverius metus įstoti į Europos Sąjungą (ES)“, – ketvirtadienį įstatymų leidėjams nurodė prezidentė.

Kišiniovo (Moldova) oro uoste buvo sulaikyta Gagaūzijos autonomijos vadovė Jevgenija Gutsul, kuri kreipėsi pagalbos į V. Putiną su prašymu daryti spaudimą Moldovos valdžios institucijoms. J. Gutsul yra kaltinamoji baudžiamojoje byloje, kuri teisme nagrinėjama nuo 2024 m. balandžio mėn. Ji kaltinama, kad 2019-2022 m. dirbdama sekretore prorusiškoje partijoje „Šor“, iš Rusijos į Moldovą vežė pinigus, kurie buvo naudojami partijos veiklai finansuoti.

Naktį į ketvirtadienį, vasario 13-ąją, per masinę Rusijos ataką iš Ukrainos į Moldovos teritoriją įskrido keli dronai, vienas iš jų sprogo. Tai pranešė leidinys „NewsMaker“, remdamasis Moldovos policijos generalinio inspektorato duomenimis. Vienas iš dronų nukrito lauke netoli Taraklijos rajono Čumajaus kaimo. Dar vienas dronas sprogo lauke tarp Čadir Lungos miesto ir Valia Peržėjaus gyvenvietės.

Moldova ėmė tiekti precedento neturinčios energetinės krizės apimtam prorusiškajam separatistiniam Uždniestrės regionui už ES lėšas perkamas dujas. Nesutardama su proeuropietiška Moldovos vyriausybe dėl susidariusio įsiskolinimo, Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ sausio 1 d. nutraukė dujų tiekimą Uždniestrei, palikdama maždaug 400 000 jos gyventojų be šildymo ir karšto vandens. Europos Sąjunga šią savaitę pasišovė padėti, pasiūlydama 30 mln.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasiūlė 30 mln. eurų skubios pagalbos Moldovos separatistiniam Uždniestrės regionui paketą, skirtą padėti įsigyti dujų po to, kai Rusija nutraukė jų tiekimą. „Tiesiog negalime susitaikyti su tuo, kad mūsų žemyno žmonės neturi galimybės naudotis būtiniausiomis paslaugomis. Tačiau sunkūs laikai parodo, kas yra tikrieji draugai“, – sakė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen. „Todėl šiandien metame gelbėjimosi ratą.

Moldovos transliuotojas TRM paskelbė, kad šalis pasitraukia iš 2025 m. „Eurovizijos“ dainų konkurso. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė „Moldova 1“ direktorius Corneliu Durnescu ir Moldovos delegacijos vadovė Daniela Crudu.

Moldova nepamiršo to, kad Ukraina sunkiais laikais padeda savo kaimynėms, kurias Kremlius palieka šalti, mėgindamas joms pakišti prorusišką vyriausybę, pirmajame Ukrainos ir Pietryčių Europos ministrų susitikime Kyjive sakė Moldovos užsienio reikalų ministras Mihajus Popsojus. „Šiais Ukrainai sunkiais laikais ukrainiečiai randa savyje žmogiškumo padėti savo kaimynams.

Moldavų valdžios institucijos pirmadienį paskelbė iškvietusios Rusijos diplomatą, pasigirdus kaltinimams dėl prastėjančios padėties Moldovos separatistiniame Padniestrės regione, kur baiminamasi visiško elektros dingimo Rusijai nutraukus dujų tiekimą. Rusijos valstybinei gamtinių dujų bendrovei „Gazprom“ dėl finansinio ginčo nutraukus dujų tiekimą Moldovai, Maskvos remiamas separatistinis regionas nebegali aprūpinti gyventojų karštu vandeniu ir užtikrinti jų būstų šildymo.

Antradienį prisiekė antrajai kadencijai išrinkta Moldovos prezidentė Maia Sandu. Ji džiaugėsi, kad šalies piliečiai nepaisydami spaudimo pasirinko europietišką kryptį. Tuo metu Rusija kaltinama kišimusi į lapkričio mėnesį vykusius rinkimus Moldovoje, informuoja AFP. „Galime didžiuotis, kad nepaisydami iššūkių mes sugebėjome būti teisingoje istorijos pusėje, – prezidentė sakė per priesaikos ceremoniją kreipdamasi į parlamento ir Konstitucinio teismo narius.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) penktadienį atmetė Mongolijos prašymą apskųsti sprendimą, kuriame teigiama, kad šalis pažeidė savo įsipareigojimus, kai nesuėmė Rusijos prezidento Vladimiro Putino jo vizito Ulan Batore metu. Rusijos lyderis rugsėjo pradžioje lankėsi Mongolijoje, nors Hagoje įsikūręs teismas yra išdavęs jo arešto orderį dėl įtariamo neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo per plataus masto karą Ukrainoje.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose suimti trys asmenys dėl Moldovos piliečio nužudymo, pranešė Vidaus reikalų ministerija, turėdama omenyje Izraelio rabiną, kuris buvo rastas negyvas Persijos įlankos šalyje. Emyratų valdžios institucijos „per rekordiškai trumpą laiką suėmė tris asmenis dėl gyventojo Zvi Kogano, kuris pagal asmens tapatybės dokumentus, su kuriais jis atvyko į Jungtinius Arabų Emyratus, turi Moldovos pilietybę, nužudymo“, teigiama Vidaus reikalų ministerijos pareiškime.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasveikino Monako Kunigaikštystės princą Albertą II ir visus šalies žmones nacionalinės šventės proga. „Šiuo visai Europai sudėtingu laiku, kai Rusija tęsia savo barbarišką karinę agresiją prieš Ukrainą, svarbu, kad tarptautinė bendruomenė ir toliau vieningai gintų pagarbą tarptautinei tvarkai ir remtų Ukrainą jos kovoje už suverenitetą ir teritorinį integralumą“, – rašoma Lietuvos vadovo sveikinime.

Moldovos užsienio reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad per savaitgalio ataką prieš Ukrainą rusų dronai ir raketos pažeidė jos oro erdvę. Per naujausią plataus masto Rusijos oro ataką, kurios taikiniais tapo elektros infrastruktūros įrenginiai visoje Ukrainoje, žuvo mažiausiai septyni gyventojai ir apie 20 buvo sužeisti keliuose regionuose, pranešė pareigūnai.

Du Moldovos pareigūnai kaltinami valstybės išdavimu ir šnipinėjimu Rusijai. Jie buvo sulaikyti šių metų liepos mėnesį. Vienas iš sulaikytųjų ėjo Moldovos parlamento teisės skyriaus vadovo pareigas, o antrasis buvo Kišiniovo oro uosto pasienio apsaugos darbuotojas. Pasak Moldovos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir specialiųjų bylų prokuratūros, abu vyrai palaikė ryšį su Rusijos ambasados ​​atstovu ir už atlygį teikė jam informaciją apie šalies saugumą ir valstybės paslaptis.

Antradienį Moldovos teritorijoje buvo rastas dar vienas dronas. Tai pranešė portalas „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak Moldovos policijos generalinio inspektorato atstovų, dronas buvo aptiktas netoli Kriulenio rajono Košernicios kaimo. Incidento vietoje dirba specialistai. Anksčiau, lapkričio 10 d., po Rusijos atakos prieš Ukrainą Moldovos teritorijoje buvo aptikti du bepiločiai orlaiviai: Keušenio ir Raškanio rajonuose.

Kišiniovo valdžia pareiškė protestą dėl Moldovos oro erdvės pažeidimo, rytinėje šalies dalyje radus du iš Rusijos atskriejusius nepilotuojamuosius orlaivius. Abu bepiločiai orlaiviai buvo rasti po naujausių rusų dronų atakų prieš kaimyninę Ukrainą, sekmadienį pranešė Moldovos žiniasklaida, pažymėdama, kad sprogstamųjų užtaisų orlaiviuose nebuvo.

Trečiadienį į Rusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Moldovos ambasadorius Lilianas Darii. Jam buvo pareikštas „griežtas protestas“ dėl neva nedraugiškų ir diskriminacinių oficialiojo Kišiniovo veiksmų rinkimų stebėtojų iš Rusijos atžvilgiu.

Rusija pirmadienį apkaltino Vakarų šalis „akivaizdžiu kišimusi“ į Moldovos prezidento rinkimus po to, kai Kišiniove buvo perrinkta proeuropietiška lyderė Maia Sandu.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasveikino Moldovoje perrinktą provakarietišką prezidentę Maią Sandu ir pavadino jos pergalę demokratijos laimėjimu. J. Bidenas savo pareiškime teigė, kad rinkėjai pritaria jos „saugios, klestinčios ir demokratinės Moldovos vizijai“. Jis taip pat sakė, kad Rusijai nepavyko pakenkti šiai šaliai. „Daugelį mėnesių Rusija siekė pakenkti Moldovos demokratinėms institucijoms ir rinkimų procesams. Tačiau Rusijai nepavyko.

Vokietija pirmadienį pasmerkė, jos teigimu, masinį ir koordinuotą bauginimą, kuriuo siekta užkirsti kelią Moldovos piliečiams užsienyje balsuoti antrajame prezidento rinkimų ture.  „Hamburgo, Frankfurto, Kaizerslauterno ir Berlyno rinkimų apylinkės tapo grasinimų susprogdinti bombas taikiniais“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fischeris.  Jis pridūrė, kad tokie veiksmai yra visiškai netoleruotini.

Moldovos prorusiška Socialistų partija pirmadienį suabejojo rinkimų rezultatais, kad proeuropietiškų pažiūrų dabartinė prezidentė Maia Sandu įtemptame antrajame rinkimų ture įveikė socialistų remiamą savo varžovą. „Maia Sandu yra neteisėta prezidentė, kurią pripažįsta tik jos rėmėjai ir šalininkai užsienyje. Moldovos žmonės jaučiasi išduoti ir apiplėšti“, – sakoma partijos pareiškime.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasveikino Moldovos proeuropietiškos prezidentės Maios Sandu perrinkimą įtemptame antrajame rinkimų rate, atskleidusiame susiskaldymą šalyje, besiribojančioje su karo draskoma Ukraina. Moldovos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus beveik visus balsus, M. Sandu, kurią remia didelė šalies diaspora, surinko 55,41 proc. balsų.  Jos varžovas, Alexandras Stoianoglo, kurį remia prorusiška Socialistų partija, surinko 44,59 proc. balsų.