moldova

Moldovos užsienio reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad per savaitgalio ataką prieš Ukrainą rusų dronai ir raketos pažeidė jos oro erdvę. Per naujausią plataus masto Rusijos oro ataką, kurios taikiniais tapo elektros infrastruktūros įrenginiai visoje Ukrainoje, žuvo mažiausiai septyni gyventojai ir apie 20 buvo sužeisti keliuose regionuose, pranešė pareigūnai.

Du Moldovos pareigūnai kaltinami valstybės išdavimu ir šnipinėjimu Rusijai. Jie buvo sulaikyti šių metų liepos mėnesį. Vienas iš sulaikytųjų ėjo Moldovos parlamento teisės skyriaus vadovo pareigas, o antrasis buvo Kišiniovo oro uosto pasienio apsaugos darbuotojas. Pasak Moldovos kovos su organizuotu nusikalstamumu ir specialiųjų bylų prokuratūros, abu vyrai palaikė ryšį su Rusijos ambasados ​​atstovu ir už atlygį teikė jam informaciją apie šalies saugumą ir valstybės paslaptis.

Antradienį Moldovos teritorijoje buvo rastas dar vienas dronas. Tai pranešė portalas „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Pasak Moldovos policijos generalinio inspektorato atstovų, dronas buvo aptiktas netoli Kriulenio rajono Košernicios kaimo. Incidento vietoje dirba specialistai. Anksčiau, lapkričio 10 d., po Rusijos atakos prieš Ukrainą Moldovos teritorijoje buvo aptikti du bepiločiai orlaiviai: Keušenio ir Raškanio rajonuose.

Kišiniovo valdžia pareiškė protestą dėl Moldovos oro erdvės pažeidimo, rytinėje šalies dalyje radus du iš Rusijos atskriejusius nepilotuojamuosius orlaivius. Abu bepiločiai orlaiviai buvo rasti po naujausių rusų dronų atakų prieš kaimyninę Ukrainą, sekmadienį pranešė Moldovos žiniasklaida, pažymėdama, kad sprogstamųjų užtaisų orlaiviuose nebuvo.

Trečiadienį į Rusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Moldovos ambasadorius Lilianas Darii. Jam buvo pareikštas „griežtas protestas“ dėl neva nedraugiškų ir diskriminacinių oficialiojo Kišiniovo veiksmų rinkimų stebėtojų iš Rusijos atžvilgiu.

Rusija pirmadienį apkaltino Vakarų šalis „akivaizdžiu kišimusi“ į Moldovos prezidento rinkimus po to, kai Kišiniove buvo perrinkta proeuropietiška lyderė Maia Sandu.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasveikino Moldovoje perrinktą provakarietišką prezidentę Maią Sandu ir pavadino jos pergalę demokratijos laimėjimu. J. Bidenas savo pareiškime teigė, kad rinkėjai pritaria jos „saugios, klestinčios ir demokratinės Moldovos vizijai“. Jis taip pat sakė, kad Rusijai nepavyko pakenkti šiai šaliai. „Daugelį mėnesių Rusija siekė pakenkti Moldovos demokratinėms institucijoms ir rinkimų procesams. Tačiau Rusijai nepavyko.

Vokietija pirmadienį pasmerkė, jos teigimu, masinį ir koordinuotą bauginimą, kuriuo siekta užkirsti kelią Moldovos piliečiams užsienyje balsuoti antrajame prezidento rinkimų ture.  „Hamburgo, Frankfurto, Kaizerslauterno ir Berlyno rinkimų apylinkės tapo grasinimų susprogdinti bombas taikiniais“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Sebastianas Fischeris.  Jis pridūrė, kad tokie veiksmai yra visiškai netoleruotini.

Moldovos prorusiška Socialistų partija pirmadienį suabejojo rinkimų rezultatais, kad proeuropietiškų pažiūrų dabartinė prezidentė Maia Sandu įtemptame antrajame rinkimų ture įveikė socialistų remiamą savo varžovą. „Maia Sandu yra neteisėta prezidentė, kurią pripažįsta tik jos rėmėjai ir šalininkai užsienyje. Moldovos žmonės jaučiasi išduoti ir apiplėšti“, – sakoma partijos pareiškime.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasveikino Moldovos proeuropietiškos prezidentės Maios Sandu perrinkimą įtemptame antrajame rinkimų rate, atskleidusiame susiskaldymą šalyje, besiribojančioje su karo draskoma Ukraina. Moldovos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus beveik visus balsus, M. Sandu, kurią remia didelė šalies diaspora, surinko 55,41 proc. balsų.  Jos varžovas, Alexandras Stoianoglo, kurį remia prorusiška Socialistų partija, surinko 44,59 proc. balsų.

Moldovos proeuropietiška dabartinė prezidentė Maia Sandu laimėjo sekmadienį vykusį įtemptą antrąjį prezidento rinkimų turą, rodo beveik galutiniai rezultatai.  Moldovos centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus beveik 99 proc. balsų, M. Sandu surinko 54,7 proc., o jos varžovas, prorusiškos Socialistų partijos remiamas buvęs prokuroras Alexandras Stoianoglo (Aleksandras Stojanoglo) – 45,3 proc. balsų.

Daliniai rezultatai rodo, kad sekmadienį vykusiame įtemptame Moldovos prezidento rinkimų antrajame ture proeuropietiškų pažiūrų dabartinė šalies vadovė Maia Sanduaplenkė savo varžovą, prorusiškos Socialistų partijos remiamą buvusį prokurorą Alexandrą Stoianoglo. Kiek anksčiau nežymiai pirmavo A. Stoianoglo.

Sekmadienį, antrojo Moldovos prezidento rinkimų rato dieną, šalies policija fiksuoja organizuotą rinkėjų gabenimą į rinkimų apylinkes. Tai sakoma vyriausybinio „Telegram“ kanalo „Prima Sursă“ pranešime, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“. „Esama pagrindo manyti, kad rinkėjai organizuotai gabenami tiek už šalies ribų, tiek Moldovos teritorijoje“, – rašoma pranešime.

Moldovos rinkėjai sekmadienį per antrąjį prezidento rinkimų ratą apsispręs, kas užims valstybės vadovo postą. Proeuropietiška prezidentė Maia Sandu siekia antrosios kadencijos, tačiau prieš dvi savaites jai nepavyko užsitikrinti absoliučios daugumos per pirmąjį balsavimo ratą. 52 metų valstybės vadovė spalio 20 d. surinko 42,45 proc. balsų ir pirmavo tarp iš viso 11 kandidatų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antrojo prezidento rinkimų turo laukiančiai Moldovai penktadienį pareiškė, kad Europos kelias yra laisvės kelias. „Europos kelias yra laisvės ir demokratijos kelias, bendros ateities pagrindas. Susivieniję esame stipresni“, – sakė E. Macronas socialiniame tinkle „X“ įraše prancūzų ir rumunų kalbomis prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus.

Moldovos Konstitucinis Teismas ketvirtadienį, spalio 31-ąją, surengtame posėdyje pripažino teisėtais referendumo dėl europinės integracijos, kurį stojimo į ES šalininkai laimėjo minimalia persvara, rezultatus. Tai pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis televizijos kanalu TV8. Konstitucinio Teismo posėdis prasidėjo vykstant protesto akcijai, kurią surengė prorusiško bloko „Pergalė“, susijusio su pabėgusiu oligarchu Ilanu Şoru, ir Moldovos komunistų partijos lyderiai ir šalininkai.

Per Moldovoje vykusius prezidento rinkimus buvo aktyvuota Lietuvos vadovaujama kibernetinio greitojo reagavimo komanda, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Lietuvos vadovaujama Europos Sąjungos (ES) kibernetinio greitojo reagavimo komanda (angl. CRRT) Moldovoje turėjo užtikrinti kibernetinį saugumą per prezidento rinkimus ir referendumo dėl šalies orientavimosi į Europos Sąjungą ES.

Rusijai nepavyko pakenkti Moldovos rinkimams ir referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), pirmadienį pranešė Baltieji rūmai. Maskva „aktyviai siekė pakenkti Moldovos rinkimams ir jos integracijai į Europą“, tačiau „Rusijai nepavyko – kaip rodo rezultatai, Moldovos demokratija yra stipri“,  –žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pasveikino Moldovą kaip drąsią tautą po to, kai jos rinkėjai referendume, po kurio buvo pareikšti įtarimai dėl Rusijos kišimosi, nedidele balsų persvara pritarė stojimui į Europos Sąjungą. Suskaičiavus daugiau kaip 99 proc. balsų, balsavusiųjų „už“ buvo šiek tiek daugiau – 50,28 procento. Tai vos 8 tūkst. balsų persvara prieš nepritariančių stojimui stovyklą.

Moldovos referendumas, kuriame minimalia persvara buvo pasisakyta už šalies narystę Europos Sąjungoje, komplikuoja prezidentės Maios Sandu pastangas, kad jos maža valstybė būtų priimta į bloką. Beveik galutiniais duomenimis, suskaičiavus 99,5 proc. balsų, narystei ES pritarė 50,42 proc. rinkėjų, o nepritarė – 49,58 procento. Tai vos keliolikos tūkstančių balsų persvara.

Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) pareiškė, kad balsavimą Moldovoje per referendumą dėl prisijungimo prie bloko ir per prezidento rinkimus temdė „precedento neturintis Rusijos kišimasis ir bauginimas“. „Pastebėjome, kad šis balsavimas vyko esant precedento neturinčiam Rusijos ir jos įgaliotų asmenų kišimuisi ir bauginimui, siekiant destabilizuoti demokratinius procesus Moldovos Respublikoje“, – sakė ES atstovas Peteris Stano.

Pirmadienį Kremlius pareiškė, kad Moldovos prezidento rinkimuose ir referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES) buvo „anomalijų“.  Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad tiek referendume dėl narystės ES, tiek prezidento rinkimuose buvo tam tikras „augimas“ Maios Sandu ir pritariančiųjų narystei bloke stovyklos naudai. Kremlius pridūrė, kad proeuropietiška Moldovos prezidentė turės įrodyti kaltinimus dėl Maskvos kišimosi į rinkimus.

Suskaičiavus daugiau kaip 98 proc. balsų, Moldovoje vykusiame referendume dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES) anksti pirmadienį išryškėjo apylygis rezultatas. Remiantis duomenimis, kuriuos paskelbė rinkimų komisija, „taip“ tarusių žmonių stovykla įgijo nežymią persvarą – čia priskaičiuota 50,03 proc. balsų. Tuo tarpu „ne“ pareiškusių rinkėjų dalis, kuri nuo pat skaičiavimo pradžios buvo didesnė, sudaro 49,97 proc.

 Moldovos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) rezultatas pirmadienį vis dar lieka neaiškus, nors jau suskaičiuoti beveik visi balsai. Suskaičiavusi daugiau kaip 99 proc. balsų Rinkimų komisija skelbia, kad „taip“ balsavo 50,32 proc., o „ne“ – 49,68 proc. moldavų. Prieš tai skaičiuojant balsus ilgą laiką pirmavo stovykla „Ne“. Visgi paskutinėmis skaičiavimo valandomis gauta daug balsų iš užsienio, kurie persvėrė rezultatą „taip“ stovyklos naudai.

Moldovos valdžios institucijos baiminasi, kad sekmadienį vyksiančiuose prezidento rinkimuose, apjungtuose su referendumu dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), iki ketvirtadalio potencialių rinkėjų balsų gali būti nupirkta už Rusijos pinigus, pareiškė Moldovos policijos viršininkas.

Trečiadienio rytą Moldovos šiaurėje, už keturių kilometrų nuo sienos su Ukraina, buvo aptikta raketos nuolaužų. Tai pranešė Moldovos pasienio policija, kuria remiasi portalas „NewsMaker“. Pasak pareigūnų, spalio 16-osios rytą Oknicos rajono gyventojai rado „kelis metalinius daiktus“, greičiausiai – sviedinio fragmentus. Jie buvo aptikti netoli Lenkaucų kaimo, kuris yra už keturių kilometrų nuo sienos su Ukraina. Moldovos žiniasklaida spėja, kad tai gali būti raketos nuolaužos.

Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad Rusija siekia pakenkti būsimiems Moldovos prezidento rinkimams ir tam išleido milijonus dolerių (eurų).  Moldovoje sekmadienį vyks prezidento rinkimai ir referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą (ES). 2,6 mln. gyventojų turinčiai buvusiai sovietinei šaliai tai bus lemiamas momentas. „Rusija aktyviai siekia pakenkti Moldovos rinkimams ir jos integracijai į Europą“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Ketvirtadienį Moldovos policija surengė reidus 25 vietose, išsiaiškinusi, kad Moldovos piliečiams iš Rusijos buvo pervesta mažiausiai 15 mln. JAV dolerių siekiant paveikti šį mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus, šias pastangas kištis vadino „neturinčiomis precedento“. Moldovos proeuropietiška prezidentė Maia Sandu siekia antros kadencijos, ji ne kartą kaltino Rusiją politiniu kišimusi į buvusios sovietinės respublikos, esančios tarp karo draskomos Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) narės Rumu...

Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pareiškė, kad Budapeštas yra už sparčią Europos Sąjungos plėtrą, ir apkaltino veidmainiavimu kai kuriuos Europos lyderius, kurie esą to nenori. Jis tai sakė penktadienį Kišiniove, praneša portalas „eurointegration“, remdamasis naujienų agentūra IPN.

Prezidentas Gitanas Nausėda vizito Moldovoje metu kartu su Latvijos ir Estijos prezidentais pasirašė bendrą deklaraciją, remiančią šios šalies stojimą į Europos Sąjungą. Deklaracijoje akcentuojamas palaikymas Moldovos eurointegracijai, pabrėžiama Moldovos svarba regiono saugumui ir stabilumui bei reiškiamas pasirengimas plėtoti dvišalius ryšius su šia šalimi, pranešė Lietuvos prezidentūra. „Moldova padarė reikšmingą pažangą eurointegracijos kelyje.

Moldovai rudenį referendume spręsiant dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), šioje šalyje antradienį viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Lietuva yra pasirengusi padėti Kišiniovui integracijos į Bendriją kelyje. „ES integracijos kelias nėra lengvas, bet vertas pastangų.

Dabartinė Moldovos prezidentė Maia Sandu ketvirtadienį per renginį Kišiniove oficialiai paskelbė dalyvausianti valstybės vadovo rinkimuose. Tai pranešė leidinys „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Jūsų parama – didelė garbė man. 2024 metais mes priimsime šaliai svarbiausius sprendimus nuo nepriklausomybės atgavimo. Mes per referendumą nustatysime savo tarptautinį kursą. Esu įsitikinusi, kad mūsų tauta pasirinks taiką ir laisvę. 2024 metais mes taip pat rinksime prezidentą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį išvyko į Moldovą, besiribojančią su Ukraina ir jaučiančią grėsmę dėl Rusijos invazijos į kaimyninę šalį. O. Scholzas sostinėje Kišiniove susitiks su Moldovos prezidente Maia Sandu ir ministru pirmininku Dorinu Receanu. Pokalbiuose daugiausia dėmesio bus skiriama Rusijos karo prieš Ukrainą poveikiui nedidelei šaliai, turinčiai 2,6 mln. gyventojų.

Moldovos prezidentė Maia Sandu įrašė vaizdo kreipimąsi, kuriame pabrėžė, kad šalies piliečiai turi dalyvauti spalį įvyksiančiame referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą, praneša portalas „eurointegration“. Vaizdo įraše M. Sandu paragino moldavus dalyvauti referendume nepriklausomai nuo to, ar jie pritaria Moldovos stojimui į ES. „Jei atsisakote, tai tas pats, kaip sakyti, kad jums nerūpi, kas nutiks Moldovai, jūsų šeimai ir jūsų gyvenimui. Bet aš žinau, kad taip nėra“, – pareiškė prezidentė.

Moldovos ambasada Rusijoje ketvirtadienį paragino savo piliečius susilaikyti nuo kelionių į Rusijos Kursko sritį, o tuos, kurie yra šiame regione, – iš ten išvykti. Tai pranešė portalas „NewsMaker“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Atsižvelgiant į situaciją Kursko srityje, taip pat į padidėjusią saugumo riziką, Moldovos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje primygtinai rekomenduoja Moldovos piliečiams susilaikyti nuo kelionių į šį regioną.

Moldova gali sulaukti Ukrainos likimo, jeigu pripažins 1946–1947 m. badą šalyje Sovietų Sąjungos genocidu, pareiškė įtakingas Rusijos politikas Dmitrijus Medvedevas. Anksčiau Moldovoje parlamento pirmininkas Igoris Grosu pateikė kolegoms siūlymą svarstyti šį klausimą.

Moldova ketvirtadienį paskelbė vieną Rusijos ambasados Kišiniove darbuotoją nepageidaujamu asmeniu. Apie sprendimą išsiųsti šį rusų diplomatą pranešta po to, kai trečiadienį prokurorai paskelbė apie dviejų pareigūnų, įtariamų valstybės išdavyste ir sąmokslu, sulaikymą. Šių dviejų pareigūnų tapatybė nenurodoma, tačiau žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad vienas iš jų yra parlamento teisės departamento vadovas, o kitas priklauso šalies pasienio policijai.

Ukrainos pasieniečiai Odesos srityje sulaikė 15 vyrų, kurie mikroautobusu mėgino neteisėtai kirsti sieną su Moldova. Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Valstybine sienos apsaugos tarnyba. „Kiekvienas iš vyrų už 22 metų „vežėjo“ paslaugas sumokėjo nuo 4 iki 10 tūkst. dolerių. Vairuotojas sugrūdo bėglius į aptriušusį mikroautobusą, tačiau pažado išvežti juos į Moldovą netesėjo, nes kelionę nutraukė pasieniečiai“, – rašoma pranešime.

Ukrainos valdžia veda „tam tikrą dialogą“ su kolegomis Moldovoje dėl į šią šalį pabėgusių šaukiamojo amžiaus vyrų grąžinimo į Ukrainą. Tai televizijos kanalui TV8 pareiškė Ukrainos ambasadorius Moldovoje Markas Ševčenka, praneša „Ukrinform“, remdamasi portalu „NewsMaker“. Pasak M. Ševčenkos, dabartiniai „teisės aktai ir teisinė bazė pabėgėlių klausimais tiek Europoje, tiek Moldovoje nėra pritaikyti situacijai, su kuria Ukraina susidūrė karo metu“, ir „jokia parengta procedūra nenumatė, kad Eur...

Lietuva Moldovos kariuomenei perduos penkis termovizualinius taikiklius „LW75MG“, šią savaitę nusprendė Vyriausybė. Kaip sakė gynybos ministras Laurynas Kasčiūnas, karinė technika perduodama Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva, siekiant stiprinti Moldovos kariuomenės pajėgumus ir atsparumą. „Kitaip tariant, bus dar ir daugiau tokių perdavimo etapų“, – pasitarime kalbėjo ministras. Gynybos resursų agentūros valdomas turtas bus perduotas neatlygintinai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen palinkėjo Ukrainai ir Moldovai sėkmingo derybų dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) starto. Derybų pradžia yra labai gera žinia žmonėms Ukrainoje, Moldovoje ir visoje ES, rašė ji tinkle X. „Mūsų laukiantis kelias bus sudėtingas, tačiau ir kupinas galimybių“, – teigė ji. Pradėti stojimo derybų antradienį ES ministrų susitikimo Liuksemburge kuluaruose atvyks ES bei Ukrainos ir Moldovos vyriausybių atstovai.

Ukraina penktadienį pranešė, kad nustatė du įtariamuosius dėl pasikėsinimo Kyjive nužudyti Kazachstano opozicijos veikėją ir kad nusikaltėliai pabėgo į kaimyninę Moldovą. Šią savaitę Ukrainos sostinės policija pranešė, kad žinomas Kazachstano vyriausybės kritikas Aydosas Sadykovas buvo pašautas ir sunkiai sužeistas prie savo namų. Aktyvistas turi daug sekėjų socialinėje žiniasklaidoje ir 2014 metais gavo prieglobstį Ukrainoje.

„MG grupė“ galimai vykdo veiklą su Moldovoje nuo savo šalies teisėsaugos besislapstančiu politiku ir oligarchu Vladimiru Plahotniucu, praneša tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“. Pasak žurnalistikos centro, dalis „MG Grupei“ priklausančios kompanijos „Mediafon“ pelno nueina būtent oligarchui.

Moldovos valdžia ir viena opozicijos politikė penktadienį pareiškė, kad aviacijos pareigūnai nedavė leidimo nusileisti lėktuvui, skridusiam į sostinę Kišiniovą ir skraidinusiam prorusiškos opozicijos aktyvistus. Pasak Rumunijos institucijų, skrydis iš Armėnijos buvo nukreiptas į oro uostą netoli sostinės Bukarešto.

Į atsargą išėjęs aukščiausio rango JAV kariuomenės generolas perspėjo, kad į Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus įsiveržti į Baltijos šalis reikia žiūrėti rimtai. Beveik keturis dešimtmečius JAV kariuomenėje tarnavęs generolas Davidas Petraeusas sakė, kad Rusijos režimo lyderis sieks praplėsti Rusijos valdas ir už Ukrainos ribų.

Europos Komisija (EK) penktadienį informavo Europos Sąjungos (ES) ambasadorius, kad Ukraina ir Moldova atitinka visus reikiamus kriterijus, jog būtų galima pradėti derybas dėl stojimo į bloką. „Manome, kad abi šalys žengė visus žingsnius, – penktadienį žurnalistams sakė Komisijos atstovė. – Dabar sprendimas yra šalių narių rankose.“ ES lyderiai gruodį sutiko pradėti derybas su abiem šalimis, tačiau su sąlyga, kad jos įvykdys tam tikrus reikalavimus, tokius kaip kova su korupcija.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pažadėjo Moldovai naują 135 mln. dolerių vertės paramą, skirtą šalies energetinei nepriklausomybei ir saugumui stiprinti. Per bendrą spaudos konferenciją Kišiniove su Moldovos prezidente Maia Sandu A. Blinkenas sakė, kad 50 mln.

Moldova suteikė pilietybę keliems kitaminčiams prieš Maskvos karą Ukrainoje pasisakantiems rusų ir baltarusių roko grupės „Bi-2“ nariams, pirmadienį pranešė šalies vyriausybė. Prezidentė Maia Sandu pasirašė potvarkį, kuriuo „tam tikriems grupės „Bi-2“ nariams“ suteikiama pilietybė, socialiniuose tinkluose pranešė jos kanceliarijos vadovas Adrianas Balutelis. „Mūsų šalis gina žmogaus orumą, saviraiškos laisvę ir solidarizuojasi su tais, kuriems gresia pavojus“, – pridūrė A. Balutelis.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas kitą savaitę vyks į Rytų Europą, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos laimėjimų Ukrainoje, galimo Rusijos kišimosi kaimyninėje Moldovoje ir Sakartvele tvirtinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, penktadienį pranešė Valstybės departamentas. Trečiadienį A. Blinkenas lankysis Moldovos sostinėje Kišiniove, o ketvirtadienį ir penktadienį dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje, Čekijoje.