JAV Kongresas dėl vidinių nesutarimų nuo 2023-ųjų rudens niekaip negali sutarti dėl jungtinės, daugiau nei 100 mlrd. dolerių karinės pagalbos Ukrainai, Izraeliui, Taivanui ir savo pačių sienų pietuose tvirtinimui.
Vasario 6-ąją Respublikonų partijos atstovai užblokavo Senate įstatymų projektą, numačiusį 60 mlrd. dolerių skyrimą Ukrainai. Buvo tikimasi, kad ne visų šių lėšų prireiktų naujai Ukrainos ginkluotei pirkti: dalį jų turėta skirti senos ginkluotės keitimui, kita – techninei jos priežiūrai, o taip pat karių apmokymui ir išminavimui.
Europos šalys, kurios taip pat suteikia karinę ir finansinę pagalbą Kyjivui, neturi pakankamai ginkluotės ar amunicijos atsargų, todėl vargu ar galėtų užpildyti karinės pagalbos „skylę“, kuri atsirastų pasitraukus JAV.
Ekspertai: Ukraina dar kažkiek turėtų atsilaikyti
Pasak Carnegie centro eksperto Michaelo Kofmano, Ukraina „galėtų efektyviai atsilaikyti dar kažkokią šių metų dalį“ be JAV karinės pagalbos didinimo, tačiau ilgainiui „nebus jokios perspektyvos atstatyti kariuomenę“ ir Ukraina pradės „pamažu pralaiminėti“.
M. Kofmanas mano, kad jei amerikiečių pagalbos nebus ilgainiui sulaukta, tai rodytų „niūrią, negatyvią trajektoriją antroje šių metų pusėje“.
„The New York Times“ taip pat pateikia išvadą, kad išskyrus pirmuosius Rusijos plataus masto įsiveržimo mėnesius, Ukraina dar niekad nebuvo susidūrusi su tokiu pavojingu momentu. Anot apklaustų valdininkų ir karininkų, Vakarų pagalbos mažėjimas jau atsispindi mūšio lauke, o Rusija naudojasi savo viršenybe artilerijos pabūkluose ir karių skaičiumi, silpnindama Ukrainos gynybą.
Ukrainos kariuomenės vadai tvirtina, kad Avdijivkoje, dėl kurios sunkūs mūšiai vyksta jau daugelį mėnesių, šiuo metu artilerijos panaudojimas yra penki prie vieno Rusijos naudai. Kariai pasakoja, kad dabar nešaudo į vieną ar kelis artėjančius rusų karius, nes taupo amuniciją, ir nenori jos naudoti prieš mažas priešininko grupes.
Juntamas nusivylimas
Leidinyje perspėjama, kad Ukrainos kariai pradėjo jausti nepasitikėjimą ir dėl ateities perspektyvų. „Yra tam tikras fatalizmo jausmas. Tačiau mums vis dar reikia vykdyti savo nurodymus. Dezertyrų skaičius nėra didelis, tačiau nuolatinis“, – cituojamas bepiločių žvalgybos vieno iš padalinių vadas Olehas Vaicechovskis.
Ukrainos kariuomenės Teritorinės gynybos pajėgų vadas Anatolijus Barhilevičius tikisi, kad amerikiečių pagalba ilgainiui juos pasieks. „Nepaisant to, kaip viskas baigsis, ukrainiečių kariai tęs kovą. Mes neturime kito pasirinkimo, kaip tik kovoti su priešu“, – tvirtino pašnekovas NYT.
Dėl susitraukusios karinės pagalbos Ukraina yra priversta vystyti savo pačios karinius pajėgumus, keisti kariavimo stilių ir vis daugiau kariauja bepiločiais. Volodymyras Zelenskis šiuo tikslu paskelbė ir apie pokyčius Ukrainos karinėse pajėgose – kuriamas Bepiločių sistemų pajėgas.
Amerikiečių pagalba susijusi ne tik su karine sritimi, tačiau ir su Ukrainos ekonomika. Amerikiečių pagalboje buvo numatyti 11 mlrd. dolerių pagalbos ne karinėms reikmėms. Europos Sąjunga jau patvirtino ketverių metų pagalbos Ukrainai planą – 50 mlrd. dolerių vertės paketas bent iš dalies padengs Kyjivo poreikius išsilaikyti karo metais. Tačiau, anot NYT, amerikiečių pagalbos nebuvimas gali priversti kitaip į Ukrainą žiūrėti ir Tarptautinį valiutos fondą, o tai gali sukelti valstybei rimtesnių finansinių problemų.
„The New York Times“ tvirtinama, kad nepaisant viešų Kyjivo pareiškimų dėl dėkingumo JAV už pagalbą, Ukrainoje juntamas nusivylimas – juk tai kainuoja žmonių gyvybes.
