Ekspertai primena, kad per vasario 7 d. smūgius Rusija šiemet jau trečią kartą nusitaikė į Kyjivą ir tai sutapo su Europos Sąjungos (ES) vyriausiojo komisaro Josepo Borrellio vizitu. J. Borrellis atvyko į Kyjivą vasario 6 d. aptarti ES karinės pagalbos ir tolesnės paramos Ukrainai. Rusija ir anksčiau taikėsi į Kyjivą per aukšto rango užsienio pareigūnų vizitus, pavyzdžiui, JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso vizitą 2022 m. balandžio mėnesį.
„Todėl Rusija greičiausiai tikslingai surengė šią smūgių seriją ir taikėsi į Kyjivą, siekdama informacinio poveikio ES ir kolektyviniuose Vakaruose“, – teigia JAV analitikai.
Žvangina branduoliniais ginklais
Pasak jų, Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas tęsė „žvanginimo branduoliniais ginklais retoriką“, kurios tikslas greičiausiai yra iš dalies atgrasyti Vakarus nuo pagalbos Ukrainai. Vasario 7 d. D. Medvedevas pareiškė, kad Rusija ne kartą „pabrėžė neplanuojanti“ jokio konflikto „su NATO ir ES valstybėmis narėmis“. D. Medvedevas sakė, kad NATO karinis biudžetas ir gyventojų skaičius yra kur kas didesnis nei Rusijos, tad kilus Rusijos ir NATO karui, Rusija turėtų reaguoti „asimetriškai“ ir panaudoti „balistines ir sparnuotąsias raketas su specialiomis kovinėmis galvutėmis“, o tai baigtųsi „apokalipse“. Jis turėjo galvoje branduolines galvutes.
ISW pabrėžė, kad Kremliaus pareigūnai, įskaitant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pastaruoju metu nuolat retoriškai grasino NATO valstybėms narėms, o su Kremliumi susiję veikėjai, regis, mėgino pasėti nestabilumą ir sudaryti informacines sąlygas galimiems būsimiems Rusijos agresyviems veiksmams prieš Europos valstybes.
„Kremliaus pareigūnai ir ekspertai nuolat grasina panaudoti branduolinius ginklus prieš NATO nares“, ISW ir toliau mano, kad „šia branduoline retorika siekiama atgrasyti Vakarus nuo pagalbos Ukrainai“.
