„Vasario 24 d. duomenimis, okupacinės pajėgos yra neteisėtai sulaikiusios 208 žmones, įskaitant 125 Krymo totorius“, – dpa sakė atstovė. Ji kritikavo regiono „kolonizaciją“ ir „visišką rusifikaciją“.
Nuvertus Maskvai ištikimą Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, 2014 m. vasarį Rusija pasiuntė į Krymą „žaliuosius žmogeliukus“ – karius be skiriamųjų ženklų. Tik vėliau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, jog tai buvo Rusijos kariai. V. Putinas patvirtino Krymo aneksiją 2014 m. kovo 18 dieną.
Dabar Krymas yra nuo išorinio pasaulio atkirstas Rusijos priedėlis, ekonomiškai priklausomas nuo okupacinės valdžios, sakė T. Taševa. Dėl to žmonių gyvenimas gerokai pabrango. „Matome didėjantį pasipriešinimą okupacijai“, – sakė ji.
Žmogaus teisių padėtis toliau blogėja, ypač musulmonų Krymo totorių, kadaise turėjusių savo parlamentą. Jie yra politiškai persekiojami, jų namuose daromos kratos, uždaroma Krymo totorių žiniasklaida. Dešimtys tūkstančių Krymo totorių pabėgo į užsienį 2022 m. rugsėjį, kai Rusija pradėjo priverstinę mobilizaciją į karą.
„Iš pusiasalio išvyko maždaug 70 tūkst. Krymo gyventojų. Įvairiais skaičiavimais, ten apsigyveno nuo 500 tūkst. iki 800 tūkst. rusų“, – sakė ji. Oficialiais duomenimis, Krymas turi daugiau nei du milijonus gyventojų.
Rusijos statistika tokio masinio padidėjimo nerodo. Ji rodo, kad gyventojų skaičius padidėjo maždaug 100 tūkst. lyginant su Ukrainos statistika prieš aneksiją.
T. Taševa pabrėžė, kad taika įmanoma tik tuo atveju, jei Ukraina atgaus Krymą ir visas kitas Rusijos okupuotas teritorijas. „Jei darysime nuolaidas agresorei ir nekreipsime dėmesio į tarptautinės teisės pažeidimus, tik didinsime grėsmę ir pavojų“, – sakė ji.
Ukrainos prezidento nuolatinė atstovė Kryme taip pat sakė, kad Rusija neįgyvendins branduolinių grasinimų ir nepanaudos branduolinių ginklų, nes „V. Putinas supranta (...) kad tuomet bus sunaikinta visa jo nelegaliai sukurta sistema okupuotose teritorijose“.
