„2022 m. mūsų metų šalimi gali tapti tik Ukraina. Už tautos didvyriškumą ir pasipriešinimą agresoriui“, – cituojamas leidinys.
Tekste pažymima, kad paprastai išrinkti metų šalį yra sunku, tačiau šiemet, pirmą kartą per beveik dešimt metų nuo tada, kai „The Economist“ pradėjo skelbti metų šalis, pasirinkimas buvo aiškus.
„Ši garbė paprastai atitenka šaliai, kuri, mūsų nuomone, per 12 mėnesių labiausiai patobulėjo. Todėl Ukraina yra neįprastas pasirinkimas, nes ukrainiečių gyvenimas smarkiai pablogėjo nuo tada, kai Vladimiras Putinas neprovokuotai įsiveržė į jų šalį“, – cituojamas leidinys.
„The Economist“ išskyrė kelias išskirtines ukrainiečių savybes. Pirmoji – didvyriškumas.
„Kai prasidėjo invazija, dauguma manė, kad Ukraina bus sutriuškinta. Ukrainiečiai stovėjo ir kovojo. Prezidentas V. Zelenskis, atmetęs Vakarų siūlymus išvežti jį iš Kyjivo, atšovė, kad jam reikia „amunicijos, o ne transporto“. Panašiai elgėsi ir paprasti ukrainiečiai“, – rašoma straipsnyje.
Leidinyje taip pat pabrėžiama, kad gindamiesi nuo rusų ukrainiečiai įgijo naują valstybingumo jausmą, o Ukrainos kariai pasižymėjo išradingumu.
„Jie pastebėjo silpnąsias priešų vietas, susprogdino jų degalų ir šaudmenų atsargas ir greitai išmoko naudotis naujais vakarietiškais ginklais. Jie perdavė sprendimų priėmimą lauko pareigūnams, todėl jų padaliniai tapo greiti ir lengvai prisitaikantys. <...> Jie sumaniai naudojosi draugiškų žvalgybos tarnybų pagalba, o jų priešai kovojo pusiau aklai ir kartais išduodavo savo pozicijas, skambindami atviromis linijomis“, – tęsia leidinys.
Užsitęsus karui ukrainiečiai taip pat pademonstravo atsparumą.
„Kai namuose nėra vandens iš čiaupo, jie tirpdo sniegą. Kai nėra elektros, jie šilumą ir šviesą randa kavinėse su dyzeliniais generatoriais arba miega biuruose, kuriuose dirba, o daugelyje jų įrengtos slėptuvės nuo bombų. Atrodo, kad siaubas, kurį Putinas toliau jiems kelia, nepaveikė jų moralės“, – teigia „The Economist“.
Straipsnyje taip pat pažymima, kad į rusų vykdomus karo nusikaltimus ukrainiečiai neatsakė karo nusikaltimais. Priešingai, rusų karo belaisviai stebisi, kaip gerai su jais elgiamasi. Ukraina nėra nacistinė valstybė, kaip teigia V. Putinas, o demokratinė valstybė, kurioje žmogaus gyvybė yra svarbi.
„Ukrainiečiai parodė, kad galima pasipriešinti terorui. Jų kova dar toli gražu nesibaigė. Tačiau jų pavyzdys 2022 m. buvo neprilygstamas. Šlovė Ukrainai!“ – rašoma straipsnio pabaigoje.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
