„Žinoma, yra tokių, kurie, manau, norėtų tęsti puolimą Ukrainoje“, – teigia pareigūnas.
„Yra ir kitų, kurie tikrai abejoja, ar Rusija iš tikrųjų gali tai padaryti“, – sako jis.
Praėjusią savaitę Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas leidiniui „The Economist“ pareiškė, kad Rusija rengia 200 tūkst. naujų karių dideliam puolimui, kuris jau sausio mėnesį gali prasidėti iš rytų, pietų ar net iš Baltarusijos.
Rusija neišsižada Kyjivo užėmimo, prie šio plano gali grįžti kovą – karo ekspertas
Dabar Baltarusijos teritorijoje nėra Rusijos kariuomenės smogiamųjų pajėgų, kurios galėtų vykdyti užduotį užimti Kyjivą, tačiau prie plano užimti sostinę Rusijos Federacija gali grįžti kitų metų pavasarį, mano karo Ukrainos ekspertas Vladislavas Selezniovas.
Kaip interviu Ukrainos leidiniui „Obozrevatel“ pažymėjo V. Selezniovas, kad ši karinė ataka būtų efektyvi, rusams reikia mažiausiai 50 tūkst. gerai apmokytų ir aprūpintų karių.
Be to, reikia pakankamai įrangos, ginklų ir amunicijos, kad šios pajėgos galėtų veikti ne tris dienas, kaip buvo iš pradžių planuota vasarį, o mažiausiai tris ar keturias aktyvaus karo savaites.
„Tai yra, ši grupė turėtų turėti didžiulius rezervus. Bet jų nėra. Lygiai taip pat, kaip neegzistuoja ir toks kiekis parengtų karių. Todėl nesijaudinčiau, kad per artimiausias kelias dienas gali prasidėti didelio masto puolimas prieš Kyjivą.
Atkreipiu visų dėmesį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado generolo Valerijaus Zalužno pareiškimą, kad pakartotinis puolimas Ukrainos teritorijoje yra įmanomas, o Kyjivo kryptis yra viena iš trijų tikėtinų, kartu su pietų ir rytų kryptimis.
Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, jei rusai sugebės per trumpą laiką paruošti smogiamąsias pajėgas, šis procesas gali prasidėti sausio antroje pusėje. Tačiau rusai veikia labai blogai, todėl užtikrintai galime teigti, kad visi šie judėjimai įvyks kovo mėnesį“, – sakė A. Selezniovas.
Primename, kad Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą. Pusiau oficialiai pripažįstama, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad Ukrainos žmonės pasirinko kelią į Vakarus.
Kremlius Ukrainai karo oficialiai nepaskelbė – Rusijos valdžia plataus masto karo veiksmus pavadino „specialia karine operacija“. Karo metu dažnai keitęs savo reikalavimus Kremlius šiuo metu nori, kad Ukraina atsisakytų savo rytinių teritorijų ir jau anksčiau okupuoto Krymo bei reikalauja neutralaus karinio statuso. Faktiškai reikalaujama Ukrainos kapituliacijos ir perėjimo į Rusijos įtaką.
