Toks prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausiojo patarėjo užsienio politikos klausimais pasiūlymas – tai naujausios NATO narės Turkijos pastangos pasinaudoti gerais santykiais tiek su Maskva, tiek su Kyjivu ir pabandyti užbaigti kruviniausią nuo Antrojo pasaulinio karo laikų konfliktą Europoje.
Turkija pernai surengė du taikos derybų raundus ir padėjo sudaryti Jungtinių Tautų remiamą susitarimą dėl Ukrainos grūdų tiekimo per Juodąją jūrą atnaujinimo.
R. T. Erdoganas taip pat ne kartą telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, siekdamas rasti bendrą kalbą.
Turkų lyderio patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas žurnalistams šeštadienį sakė, jog mažai tikėtina, kad kariaujančios pusės artimiausiais mėnesiais sudarys „visa apimantį taikos susitarimą“.
Šią savaitę Rusija pirmą kartą per šešis mėnesius paskelbė pasiekusi didelę karinę sėkmę: ji tvirtina užėmusi Soledarą, druskų kasyklų miestą Ukrainos rytuose. Vis dėlto vietos gubernatorius šeštadienį sakė, kad šį miestą, esantį fronto linijoje, vis dar kontroliuoja ukrainiečių kariai.
Tačiau I. Kalinas teigė, kad dėl žiaurių kovos veiksmų kainos abi pusės netrukus gali persigalvoti ir pritarti vietinėms paliauboms tam tikrose karo zonos dalyse.
„Turkija nori spausti dėl lokalių ugnies nutraukimų ir mažų lokalizuotų deeskalacijų“, – sakė prezidento patarėjas.
„Nei viena šalis neturi galimybių laimėti šio karo karine prasme“, – pridūrė jis.
„Saugumo garantijos“
R. T. Erdoganui pavyko išlaikyti atvirą ryšį su V. Putinu, nes jis atsisakė prisijungti prie Vakarų sankcijų, kuriomis siekiama nubausti Rusiją už vasarį pradėtą invaziją.
Turkijos vadovas taip pat kritikavo Vakarų valstybes už tai, kad jos tiekia Kyjivui vis galingesnius ginklus, nepaisant to, kad pati Ankara pardavė Ukrainai karinių bepiločių lėktuvų ir kitos karinės įrangos.
I. Kalino nuomone, „Rusija nori, kad ją gerbtų kaip svarbią žaidėją ir kad NATO nebūtų jos galiniame kieme“.
„Rusiją domina nauja tarptautinė architektūra su tam tikromis saugumo garantijomis“, – tvirtino jis.
Likus kelioms savaitėms iki invazijos Vašingtonas kategoriškai atmetė Rusijos reikalavimą, kad NATO pasitrauktų iš Rytų Europos ir suteiktų jai kitų saugumo garantijų.
Įstrigęs NATO siekis
Karas tik dar labiau sustiprino Ukrainos norą įstoti į NATO ir padidino jos karinius ryšius su Vakarais.
I. Kalinas atmetė mintį, kad Ukraina artimiausiu metu galėtų prisijungti prie Vakarų gynybos aljanso.
„Ukraina neprisijungs prie NATO, tačiau ji turi gauti pakankamas saugumo garantijas iš Rusijos“, – sakė jis.
V. Putino invazija taip pat paskatino Švediją ir jos kaimynę Suomiją atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikti prašymą įstoti į NATO.
Ši plėtra dar labiau priartintų Aljansą prie Rusijos sienų ir galėtų turėti priešingą poveikį, nei iš pradžių planavo V. Putinas.
28 iš 30 NATO valstybių narių parlamentai jau patvirtino Šiaurės šalių prašymus.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kurio artumas su V. Putinu Europos Sąjungoje kelia įtampą, pažadėjo, kad jo parlamentas ratifikuos paraiškas, kai kitą mėnesį grįš po žiemos atostogų.
Tačiau Turkija ne kartą išreiškė nusivylimą dėl to, kad, jos nuomone, Švedija nesilaiko įsipareigojimų, kuriuos birželį Madride vykusiame istoriniame NATO aukščiausiojo lygio susitikime ji davė Ankarai.
Tada R. T. Erdoganas atšaukė savo prieštaravimus dėl jų prašymų mainais į pažadus kovoti su kurdų grupuotėmis, kurias Ankara laiko teroristais.
Nuo to laiko Švedija patvirtino konstitucijos pataisą, kuri leis priimti griežtesnius kovos su terorizmu įstatymus.
Tačiau I. Kalinas teigė, kad švedų parlamentui nubalsuoti dėl šių priemonių prireiks laiko bent iki birželio ir kad Ankara, prieš imdamasi veiksmų, palauks, kol bus priimti visi atitinkami Švedijos teisės aktai.
