Viena iš pirmųjų nesunaikinamų aikštelių įrengta netoli Charkivo nuniokotos Šiaurinės Saltivkos. „TV3 žinių“ bendradarbiai Ukrainoje įsitikino, kad ten vyrauja ypatinga atmosfera.
Dar vieno elektros energijos tiekimo nutraukimo metu Charkive matomas nedidelis laužas. Jį užkūrė Aleksandras. Po dar vieno tamsos etapo jis pagaliau nusprendė išeiti į lauką ir su savimi pasiėmė žmoną. Taip jis atsidūrė palapinėje.
„Su žmona nusprendėme šiandien atvykti pas žmones, pasiėmę kepsninę. Mūsų pažįstami ten dirba gelbėtojais, taip pat atvyksta ir policijos pareigūnai“, – kalba Šiaurinės Saltivkos gyventojas Aleksandras.
Aleksandras jau sukapojo malkas, o dabar prižiūri ugnį ir ruošia indus mėsai kepti. Po kelių valandų gausus būrys policininkų, gelbėtojų ir nuniokotos teritorijos gyventojų skanaudami šviežiai iškeptą mėsą švęs aštuntą valandą be elektros. Ten tvyro ypatinga atmosfera, sako Aleksandro žmona Marija. Nes per karo mėnesius visi vietiniai gyventojai susidraugavo ir susivienijo, kad kartu įveiktų bėdas ir padėtų vieni kitiems.
„Turiu pusantro kilogramo vištienos, pusantro kilogramo kiaulienos, bulvių. Viską, ką turiu, atsivežėme. Dabar gaminsime, visi pavalgys“, – sako Šiaurinės Saltivkos gyventoja Marija.
Palapinė yra vienas iš „nesunaikinamų taškų“. Būtent taip vadinamos vietos, kuriose žmonės gali sušilti, įkrauti savo prietaisus, naršyti internete ar gauti medicininę pagalbą, kai nėra elektros. Ten yra generatorius, gaminantis elektrą. O kad viduje būtų šilta, įrengtos krosnelės. Net ir nedaug malkų patalpą sušildo. Dėl Rusijos smūgių ypatingos svarbos infrastruktūrai elektros tiekimas gali nutrūkti ne tik kelioms valandoms, bet ir visai dienai ar net parai.
„Charkivo regione turime 13 tokių palapinių. Jei reikės, įrengsime ir papildomų. Šios palapinės veikia 24 valandas per parą“, – teigia Charkivo srities Nepaprastųjų situacijų tarnybos atstovas Anatolyj Toryannik.
„Pasižvalgykite aplink – čia daug sudegusių namų. Žmonės neturi pastogės. Kur jie gali eiti?“ – sako Marija.
Tai, kad tokios vietos labai naudingos, sako ir papuolę čia netyčia žmonės. Irina ir Marija atvyko apžiūrėti savo namų būklės. Kovo mėnesį jį atakavo Rusijos aviacija. Pasivaikščiojimas po gimtąjį rajoną užsitęsė, todėl jų telefonai išsikrovė. Mergaitės liko be susisiekimo priemonių.
„Stovi pats didingiausias šešiolikos aukštų pastatas, jame gyvenome visą gyvenimą. Atvykome pažiūrėti, kaip viskas vyksta. Atvykome čia, nes telefonai neveikė. Atvykom įkrauti. – Ir sušalom. – Taip, ir sušalom“, – kalba Marija.
Kol suaugusieji stebi pasaulio futbolo čempionatą didžiajame ekrane, vaikai taip pat nešvaisto laiko veltui. Tokios vietos jiems yra galimybė atsipalaiduoti. Jie žaidžia – vaikams parūpinta pramoginės literatūros ir žaislų. O kai kas nors atsiveda į palapinę gyvūną – džiaugsmui nėra ribų.
Tokie taškai įrengti ne tik palapinėse, bet ir administraciniuose pastatuose. Ten daugiau vietos. Jie dislokuoti Charkive ir regione. Kartais atokiuose kaimuose elektros energijos gali nebūti daugiau nei dvi dienas, o generatorių turi ne visi. Todėl „nesunaikinamų taškų“ poreikis atokiose vietovėse juntamas dar labiau.
