Dabar ji ketina sukurti šeimą viena, pasinaudodama sperma, kurią pora užšaldė per vieną iš dviejų Vitalijaus grįžimų namo. Emocionaliame socialinio tinklo įraše, kuriuo pasidalino praėjus mėnesiui po savo vyro mirties, Natalija ragino ir kitas poras pasirūpinti tokiu pačiu draudimo polisu: „Tai gali būti vienintelis jūsų šansas. Pagalvokite ir neatidėliokite to, maldauju jūsų“, rašo „The Economist“.
Vasarį į šalį įriedėję Rusijos tankai sunaikino klestinčią Ukrainos vaisingumo pramonę. Balandžio mėnesį klinikos atnaujino savo veiklą, tačiau visai kitokiomis aplinkybėmis. Anksčiau daugiausia klientų buvo užsieniečiai, besinaudojantys liberaliais Ukrainos surogatinės motinystės įstatymais.
Dabar čia dažniausiai ateina nerimo apimtos ukrainiečių poros, prieš vyrams išvykstant į karą. „Motina ir vaikas“ – didžiausia vaisingumo klinika šalyje – pradėjo programą, siekdama patenkinti naują poreikį: ji kviečia karius ir moteris nemokamai užšaldyti savo spermą ar kiaušialąstes, jeigu būtų sužeisti ar žūtų fronte. Jų partneriams buvo pasiūlytos didelės nuolaidos pagalbinėms pastojimo paslaugoms, kurios paprastai kainuoja nuo 1 200 iki 3 700 eurų. Labiausiai nepasiturintiems šios paslaugos yra teikiamos nemokamai. Gydytojai šią iniciatyvą pavadino „Herojų Tauta“ – tai aliuzija į augantį kūdikių, kurių tėvai žuvo arba buvo sunkiai sužaloti, skaičių.
37-erių pagrindinis klinikos filialo Kyjive gydytojas Vitalijus Radko sako, kad jis nebuvo tikras, ar jo darbuotojams pavyks išlaikyti savo darbus, kai pavasarį jie grįžo į darbą. Tačiau prasidėjus mobilizacijai, jis pastebėjo, kad pacientų padaugėjo. Dabar kas mėnesį pro klinikos duris įžengia apie 30–40 porų, kurios bando neužkliūti už laidų, jungiančių dyzelinius generatorius su kriokameromis, kuriose yra laikomi kiaušinėliai, sperma ir embrionai. Jo kabinete yra šimtai vaikų nuotraukų, kuriems jis padėjo ateiti į šį pasaulį. Prieš karą beveik pusė gydytojo pacientų buvo užsieniečiai, daugiausia iš Kinijos, bet ir iš Amerikos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos. Dabar klientai tik ukrainiečiai. 40 proc. jų yra ginkluotųjų pajėgų nariai.
V. Radko pasakoja, kad atvykę vyrai paprastai būna tylūs. Už juos kalba moterys. Tačiau potekstę supranta visi: „Gydytojas ir pora žino, kad vyras gali būti sužeistas arba žūti kovodamas fronte. To garsiai sakyti nereikia. Tai, kad jie žino, galima suprasti iš jų nuotaikos ir rimtų veidų.“ Gydytojas tikina, kad karas pakeitė jo požiūrį į savo darbą. Jis niekada nesijautė toks reikalingas. Tik tokie žmonės kaip jis gali suvaldyti katastrofišką Rusijos invazijos poveikį Ukrainos gimstamumui. „Kai tavo šalyje vyksta karas, o tu nesi fronte, tu turi daryti tai, ką moki geriausiai, o mes geriausiai mokame pradėti naujų ukrainiečių gyvybes“, – teigė V. Radko.
Žinoma, susiduriama su tam tikrais sunkumais, nes atvykstantys kariai dažnai būna sužaloti ir patiria didelį stresą. Kyla sunkumų ir tvarkantis su Ukrainos biurokratija. Vietos įstatymai nenumato jokio teisinio pagrindo naudoti donoro genetinę medžiagą po jo mirties. Todėl klinikos reikalauja, kad pacientai gautų privačius įgaliojimus, kuriuose yra konkrečiai minima teisė į pomirtinį apvaisinimą. Tania ir jos partneris Eduardas Konovka, tarnaujantis Ukrainos kariniame jūrų laivyne, šiuos dokumentus jau gavo. Dėl viso pikto. Jie yra patys naujausi V. Radko pacientai, kuriems po 12 metų trukusių bandymų susilaukti kūdikio buvo pradėtas dirbtinio apvaisinimo procesas. Jie čia atvyko iš Juodosios jūros pakrantės, kad galėtų pasinaudoti šios nemokamos programos privalumais. Jie sako, kad viltis susilaukti vaikų yra tai, kas jiems padeda išgyventi šiais sunkiais laikais: „Rusija negali iš mūsų atimti to, kas svarbiausia: mūsų laiko, mūsų stiprybės ir mūsų svajonių.“
Tačiau kelias karių poras konsultuojanti psichologė Inna Tichonova įspėja apie galimus pavojus. „Mirusio tėvo vaiko gimimas nėra pleistras, kuriuo galima užklijuoti šią žaizdą... tai netgi gali pagilinti šią traumą, – teigia specialistė. – Kai kurie metodai siūlo pirmaisiais netekties metais vengti bet kokių sprendimų.“
Tačiau N. Kyrkač-Antonenko, kuri savo velionio sperma galės pasinaudoti per artimiausius 20 metų, sako, kad be dienoraščių, kuriuos jis jai siuntė iš apkasų, vienintelis jai likęs dalykas yra galimybė pagimdyti vaiką. „Vitalijus gal ir nebegyvas, bet jis vis dar turi šansą tapti tėvu. Kol būsiu gyva, ketinu susilaukti kuo daugiau jo vaikų“, – sakė moteris.
