JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį po dvejų šalį sukrėtusių masinių šaudynių, nusinešusių 29 gyvybes, pareiškė, kad „mūsų šalyje nėra vietos neapykantai“, tačiau taip pat dėl smurto kaltino psichinius sutrikimus.
Šeštadienio rytą 20 žmonių žuvo per šaudynes Teksaso valstijoje, El Paso miesto parduotuvėje „Walmart“. Vos 13 valandų vėliau, sekmadienį, vienam užpuolikui pradėjus šaudyti Ohajo Deitono mieste, garsėjančiame energingu naktiniu gyvenimu, žuvo devyni žmonės.
„Mūsų šalyje nėra vietos neapykantai“, – pareiškė D. Trumpas po šių šaudynių.
„Tai tikrai [padarė] žmonės, kurie yra labai, labai psichiškai nesveiki“, – pridūrė jis, nors policija nepatvirtino, kad kuris nors iš šaulių būtų turėjęs psichinių sutrikimų.
„Turime tai sustabdyti. Tai mūsų šalyje tęsiasi metų metus“, – pareiškė prezidentas.
Teksase taip pat buvo sužaloti 26 asmenys, o Ohajuje – 27. Deitono šaulį netoliese patruliavusi policija nukovė maždaug po 30 sekundžių nuo šaudynių pradžios.
100 šovinių būgninė dėtuvė
Deitono policijos viršininkas Richardas Biehlas per spaudos konferenciją sakė, kad greita policijos reakcija buvo „itin svarbus“ faktorius, dėl kurio ginkluotas asmuo nespėjo patekti į barą, kur „būtų buvę katastrofiškai [daug] sužeistųjų ir žuvusiųjų“.
R. Biehlas nurodė, kad šaulys dėvėjo kaukę ir neperšaunamą liemenę, jis buvo ginkluotas automatu su 100 šovinių būgnine dėtuve.
Policija įvardija šaulį kaip 24-erių baltaodį Connorą Bettsą. Pasak pareigūnų, per šaudynes žuvo ir jo sesuo, kuri atėjo su juo į šaudynių vietą.
Šešios jo aukos buvo juodaodžiai, tačiau R. Biehlas sakė, kad C. Bettso motyvai vis dar nėra žinomi.
Tuo metu šaudynes El Pase įvykdė užpuolikas, kurį žiniasklaida įvardija kaip 21-erių baltaodį Patricką Crusiusą iš Aleno Teksase.
Pasak policijos, jis pasidavė pareigūnams šalia parduotuvės.
Kaip manoma, šis vyras internete išplatino „manifestą“, kuriame buvo keikiama „ispanakalbių invazija“ į Teksasą. El Pase, kuris įsikūręs Meksikos pasienyje, dauguma gyventojų yra lotynų amerikiečiai.
Vidaus terorizmas
Šeši iš 20 nužudytųjų El Pase buvo meksikiečiai, sekmadienį pranešė Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras.
Manifeste, kurį prieš pat šaudynes paskelbė P. Crusiusas, taip pat šlovinamas incidentas, kai kovą dviejose Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mečetėse buvo nužudytas 51 musulmonas.
Policija sako, kad įtariamam šauliui buvo pareikšti kaltinimai nužudymu, o už tai gresia mirties bausmė; tuo metu vienas federalinis pareigūnas nurodė, kad teisėsauga šaudynes El Pase laiko vidaus terorizmo atveju.
Išsigandę pirkėjai El Paso „Walmarte“ slėpėsi tarp parduotuvės lentynų arba bandė išsigelbėti bėgdami iš prekybos centro.
Dauguma šaulio aukų buvo parduotuvės viduje, tačiau keli žmonės buvo nušauti ir greta esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pranešė policija.
„Šaudė į vaikus, moteris ir vyrus; jam labiausiai rūpėjo, kad jie buvo lotynų amerikiečiai“, – tvirtino miesto gyventojas Manuelis Sanchezas.
Šie du incidentai buvo 250-osios ir 251-osios masinės šaudynės Jungtinėse Valstijose šiais metais, skelbia ne pelno organizacija „Gun Violence Archive”. Masinėmis šaudynėmis organizacija laiko incidentą, per kurį būna sužeisti arba žūsta mažiausiai keturi asmenys.
Masiniai šaudymai yra dažnas reiškinys Jungtinėse Valstijose, tačiau, nepaisant masinio ginklų smurto problemos masto, pastangos ją spręsti teisėkūros priemonėmis federaliniu lygiu yra įstrigusios.
„Didina ir palaiko“ neapykantą
Pastarosios dvejos šaudynės užbaigė itin tragišką savaitę JAV: praėjusį sekmadienį Kalifornijoje per šaudymą viename maisto festivalyje žuvo trys žmonės, o antradienį vienam užpuolikui ėmus šaudyti Misisipės valstijos „Walmarte“ žuvo du asmenys.
D. Trumpas incidentą El Pase pavadino „bailumo aktu“.
Tačiau kritikai sako, kad D. Trumpo įprotis menkinamai kalbėti apie imigrantus daro neapykantą užsieniečiams pagrindinės politinės srovės reiškiniu ir skatina baltųjų viršenybę.
„Apsimesti, kad jo administracija ir jos skleidžiama neapykantą kurstanti retorika neturi jokio vaidmens tame smurte, kurį vakar matėme El Pase, geriausiu atveju yra neišmanymas, o blogiausiu – neatsakingumas“, – pareiškė JAV piliečių teisių organizacija „Southern Poverty Law Center“ (SPLC).
Organizacija atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas meksikiečių migrantus yra pavadinęs prievartautojais ir narkotikų prekeiviais bei niekaip nesureagavo, kai per vieną iš jo mitingų minia apie vieną Somalyje gimusią Kongreso narę skandavo „siųskit ją atgal“.
El Paso meras respublikonas Dee Margo nesiejo šeštadienio incidento su rasiniais elementais ir televizijai „Fox News“ sakė, kad šaulys buvo psichiškai nesveikas.
Tačiau keli demokratų politikai, siekiantys prezidento posto, sakė, kad D. Trumpas iš dalies yra kaltas dėl savaitgalį prasiveržusio smurto.
„Mūsų prezidentui ne vien nepavyksta pasipriešinti ir nuginkluoti tuos vidaus teroristus; jis didina ir palaiko jų neapykantą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Pete'as Buttigiegas.
„Pone prezidente, nutraukite savo rasistinę, neapykantą kurstančią ir prieš imigrantus nukreiptą retoriką. Jūsų kalba kuria aplinką, kuri drąsina žiaurius ekstremistus“, – tviteryje parašė senatorius Bernie Sandersas.
