Leidinyje pateikiami duomenys, kad šios dvi bendrovės kartu užtikrina apie pusę viso Kremliaus naftos eksporto. Pažymima, kad Rusija jau prarado didžiąją dalį savo užsienio dujų rinkų, todėl naftos tiekimas liko didžiausiu pajamų šaltinių Vladimiro Putino karo mašinai.
Ar JAV imsis antrinių sankcijų?
Praėjusį mėnesį, nepaisant to, kad Rusija yra šalis, kuriai taikomos griežčiausios sankcijos pasaulyje, ji vis dėlto sugebėjo eksportuoti 5,1 milijono barelių žalios naftos per dieną. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, tai yra didžiausias rodiklis per pastaruosius dvejus metus.
Teoriškai JAV sankcijos, paskelbtos trečiadienį, spalio 22 d., netaikomos užsienio įmonėms, tačiau visiems šalies juridiniams asmenims draudžiama bendradarbiauti su „Rosneft“ ir „Lukoil“ bei jų dukterinėmis įmonėmis.
Visi šių bendrovių turimi aktyvai JAV institucijose bus įšaldyti. Tačiau D. Trumpas neturi jurisdikcijos už Amerikos ribų.
Vien tik galimybė, jog JAV gali imtis antrinių sankcijų, gali būti pakankama, kad kai kurie V. Putino patikimi partneriai nusisuktų nuo jo.
Pavyzdžiui, D. Trumpas paskelbė, kad Indija jau nusprendė nebepirkti rusiškos naftos. Tačiau, kaip teigiama straipsnyje, Kinija bus sunkiausias riešutas ir paskutinė šalis pasaulyje, kuri nusisuks nuo V. Putino, rašoma leidinyje.
Leidinys pasidalijo nuomone, kad Kremlius gali jaustis gana patogiai dėl to, kad D. Trumpas iki šiol susilaiko nuo antrinių sankcijų. Nurodoma, kad visos ekonominės sankcijos, kad ir kokios griežtos jos būtų, veikia kaip lėti nuodai.
Šaltiniai: didžiosios Kinijos naftos kompanijos dėl sankcijų sustabdė rusiškos naftos pirkimus
Po to, kai Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas dviem didžiausioms Maskvos naftos bendrovėms – „Rosneft“ ir „Lukoil“, didžiosios Kinijos naftos bendrovės sustabdė jūra gabenamos rusiškos naftos pirkimus, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė keli prekybos šaltiniai.
Tai įvyko tuo metu, kai Indijos – didžiausios jūra gabenamos Rusijos naftos pirkėjos – naftos perdirbimo įmonės, laikydamosi sankcijų, kurias JAV Kremliaus įvedė dėl jo invazijos į Ukrainą, ketina smarkiai sumažinti žaliavinės naftos importą iš Maskvos.
Griebiasi šiaudo: Rusija siūlo Kinijai naftą su nuolaida Smarkiai sumažėjus naftos užsakymams iš dviejų didžiausių Rusijos klientų, Maskvai bus sunkiau gauti pajamų iš naftos, didžiausi pasaulio importuotojai bus priversti ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių, o naftos kaina pasaulyje greičiausiai išaugs.
Šaltinių teigimu, nerimaudamos dėl sankcijų, Kinijos nacionalinės naftos bendrovės „PetroChina“, „Sinopec“, CNOOC ir „Zhenhua Oil“ bent jau artimiausiu metu susilaikys nuo prekybos jūra gabenama rusiška nafta.
Visos keturios bendrovės į prašymus pakomentuoti šią informaciją kol kas neatsakė.
Nors Kinija jūra importuoja maždaug 1,4 mln. barelių rusiškos naftos per dieną, didžiąją jos dalį nuperka nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės, įskaitant mažus operatorius – tiesa, valstybinių naftos perdirbimo įmonių perkamos naftos kiekių įverčiai labai skiriasi.
Bendrovės „Vortexa Analytics“ vertinimu, per pirmuosius devynis 2025 m. mėnesius Kinijos valstybinės įmonės iš Rusijos pirko mažiau nei 250 tūkst. barelių per dieną, o konsultacinės bendrovės „Energy Aspects“ skaičiavimu – 500 tūkst. barelių per dieną.
Po to, kai Didžioji Britanija į sankcionuojamų subjektų sąrašus įtraukė Rusijos naftos įmones „Rosneft“ ir „Lukoil“, taip pat šešėlinio laivyno laivus ir keletą Kinijos subjektų, įskaitant vieną stambią Kinijos naftos perdirbimo įmonę, bendrovės „Sinopec“ prekybos padalinys „Unipec“ praėjusią savaitę sustabdė rusiškos naftos pirkimą, pranešė du prekybos šaltiniai.
Pasak prekybininkų, „Rosneft“ ir „Lukoil“ tiesiogiai su pirkėjais nedirba, o didžiąją dalį naftos Kinijai parduoda per tarpininkus.
Tuo tarpu nepriklausomos naftos perdirbimo įmonės greičiausiai sustabdys pirkimus, kad galėtų įvertinti sankcijų poveikį, bet vis tiek sieks toliau pirkti Rusijos naftą, paaiškino keletas prekybininkų.
Iki trečiadienį paskelbiant apie sankcijas, lapkritį už žaliavinės naftos ESPO barelį siūloma kainos priemoka, lyginant su indeksu „ICE Brent“, sumažėjo iki 1 JAV dolerio – tuo tarpu spalio pradžioje ši priemoka siekė 1,70 JAV dolerio.
Be to, Kinija vamzdynais per parą importuoja dar apie 900 tūkst. barelių rusiškos naftos, kuri visa tiekiama bendrovei „PetroChina“, o jai, pasak keleto prekiautojų, sankcijos greičiausiai turės mažai įtakos.
Prognozuojama, kad Indija ir Kinija ims dairytis kitų tiekimo šaltinių ir dėl to kils naftos iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Lotynų Amerikos, kuriai sankcijos nėra taikomos, kainos, teigė prekybininkai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
