Po triukšmingos rinkimų kampanijos Taivano demokratinio gyvenimo būdo gynėju save vadinantis Lai Ching-te suteikė beprecedentę trečią iš eilės kadenciją savo partijai.
Šie rinkimai itin atidžiai stebėti ir Pekine, ir Vašingtone, abiem supergalioms varžantis dėl įtakos strategiškai svarbiame regione.
23 mln. gyventojų turinčią demokratinę salą komunistų valdoma Kinija laiko savo teritorija ir neatmeta galimybės panaudoti jėgą „susivienijimui“.
Išrinktasis Taivano prezidentas Lai Ching-te šeštadienį sakydamas pergalės kalbą pareiškė, kad savarankiška sala „stovės demokratijos pusėje“.
„Sakome tarptautinei bendruomenei, kad [renkantis] tarp demokratijos ir autoritariškumo stovėsime demokratijos pusėje, – kalbėjo Lai Ching-te. – Taivaniečiai sėkmingai pasipriešino išorės jėgų pastangoms paveikti šiuos rinkimus.“
„Noriu padėkoti taivaniečiams už parašytą naują mūsų demokratijos skyrių“, – sakė jis ir padėkojo dviem savo varžovams už jo pergalės pripažinimą.
Išrinktasis prezidentas pažadėjo ginti Taivaną nuo Kinijos bauginimo.
„Esame pasiryžę apsaugoti Taivaną nuo besitęsiančių Kinijos grasinimų ir bauginimo“, – sakė jis ir žadėjo išsaugoti taiką bei stabilumą Taivano sąsiauryje.
„Veiksiu... subalansuotai ir išlaikysiu status quo abipus sąsiaurio“, – sakė jis.
Pratęstas DPP valdymas
Pekinas Lai Ching-te, dabartinį viceprezidentą, prieš rinkimus vadino pavojingu separatistu, o balsavimo išvakarėse kinų Gynybos ministerija pažadėjo sutriuškinti bet kokius veiksmus dėl Taivano nepriklausomybės.
Kinija šeštadienį pareiškė, kad jos susijungimas su Taivanu yra neišvengiamas, nepaisant to, kad prezidentu savivaldžioje saloje buvo išrinktas nepriklausomybės šalininkas Lai Ching-te.
Balsavimas „nesutrukdys neišvengiamai Kinijos susivienijimo tendencijai“, pareiškime, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“, teigė Pekino Taivano reikalų biuro atstovas Chen Binhua.
Suskaičiavusi balsus 99 proc. rinkimų apylinkių Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad Lai Ching-te surinko 40,1 proc. balsų.
Jo pagrindinis varžovas Hou Yu-ih (Hu Juji) iš opozicinio Kuomintango (Gomindano, KMT) gavo 33,5 proc. balsų ir pripažino pralaimėjimą.
Teisę balsuoti turėjo beveik 20 mln. žmonių. Koks buvo rinkėjų aktyvumas, dar nepaskelbta.
„Kai žmonės apsisprendžia, [...] mes klausomės žmonių balso, – šalininkams sakė Hou Yu-ih. – Sveikinu Lai Ching-te ir [kandidatę į viceprezidentus] Hsiao Bi-khim (Siao Bichim) su išrinkimu ir tikiuosi, kad jie nenuvils taivaniečių lūkesčių.“
Hou Yu-ih per rinkimų kampaniją pasisakė už šiltesnius santykius su Kinija ir kaltino DPP skatinant priešiškumą su Pekinu dėl savo pozicijos, jog Taivanas jau yra nepriklausomas.
Iškilo populistinė partija
Per rinkimų kovą taip pat iškilo populistinė Taivano liaudies partija (TPP), jos lyderis Ko Wen-je, pasiūlęs „trečiąjį kelią“, per rinkimus surinko 26,5 proc. balsų.
Pasak jo, šis rezultatas reiškia, kad TPP tampa svarbia opozicine jėga ir panaikina ilgai trukusį dviejų pagrindinių partijų dominavimą.
„Ko Wen-je nepasiduos siekdamas, kad Taivanas taptų tvaria šalimi, ir norėčiau paraginti jus taip pat nepasiduoti“, – sakė jis šalininkams.
Per rinkimų kampaniją KMT ir TPP bandė sujungti jėgas prieš DPP, bet partnerystė žlugo viešai susipykus dėl to, kas turėtų siekti prezidento posto.
Lai Ching-te pergalė pratęsia DPP valdymą po aštuonerių prezidentės Tsai Ing-wen darbo metų. Pagal Taivano įstatymus Tsai Ing-wen nebegalėjo dalyvauti rinkimuose, nes jau dirbo dvi kadencijas.
Tačiau per įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimus, vykusius kartu su prezidento rinkimais, DPP prarado daugumą 113 vietų parlamente.
Rinkimus atidžiai stebėjo ir Pekinas, ir Vašingtonas, kuris yra pagrindinis Taivano karinis partneris, abiem galioms kovojant dėl įtakos strategiškai svarbiame regione.
