Taivano pakrančių apsaugos tarnyba paskelbė nuotraukas, kuriose, pasak jos, matyti, kaip kinų pakrančių apsaugos laivai, ketvirtadienį plaukdami į šiaurę, grįžta į Kiniją.
„Visi kinų pakrančių apsaugos laivai vakar grįžo atgal į Kiniją, todėl, nors jie oficialiai nieko nepaskelbė, laikome pratybas pasibaigusiomis“, – naujienų agentūrai AFP sakė Taivano pakrančių apsaugos tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotojas Hsieh Ching-chinas (Sjė Čingčinas).
Šią savaitę Taivano institucijos pranešė, kad didžiausios per pastaruosius metus Pekino jūrinės pratybos driekėsi nuo pietinių Japonijos salų iki Pietų Kinijos jūros.
Jose dalyvavo apie 90 Kinijos karinių ir pakrančių apsaugos laivų, kurie imitavo išpuolius prieš užsienio laivus ir treniravosi blokuoti jūrų kelius, trečiadienį sakė vienas Taivano saugumo pareigūnas.
Kinų kariuomenė ar Kinijos valstybinė žiniasklaida apie padidėjusį karinį aktyvumą Rytų Kinijos jūroje, Taivano sąsiauryje, Pietų Kinijos jūroje ar vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje nepranešė.
Tačiau neseniai įvykusi Taivano prezidento Lai Ching-te kelionė po savo sąjungininkes Ramiajame vandenyne su dviem sustojimais Jungtinėse Valstijose ir pokalbis su respublikonu Atstovų Rūmų pirmininku Mike'u Johnsonu sukėlė Pekino įniršį.
Nors Taivanas save laiko suverenia valstybe, Kinija teigia, kad ši sala yra jos teritorijos dalis, ir priešinasi bet kokiam tarptautiniam jos pripažinimui.
Vienas taivaniečių saugumo pareigūnas sakė, kad Kinija pradėjo planuoti masinę jūrų operaciją dar spalį ir tuo siekė pademonstruoti, kad gali užčiaupti Taivaną, taip pat nubrėžti „raudoną liniją“ kitai JAV administracijai.
Ketvirtadienį laivams grįžtant į Kiniją, Taivano kariuomenė ir pakrančių apsauga uždarė reagavimo į ekstremalias situacijas centrus, įsteigtus reaguojant į didžiulę jūrų operaciją.
„Devyni laivai praėjusią naktį dviem grupėmis grįžo į Kinijos uostus“, – apie laivus, buvusius vandenyse į pietryčius ir pietvakarius nuo Taivano, sakė Hsieh Ching-chinas.
Gynybos ministerijos atstovė spaudai penktadienį irgi sakė, kad kinų karo laivai ir pakrančių apsaugos laivai buvo pastebėti grįžtantys į Kiniją.
Pastaraisiais metais Pekinas aplink Taivaną siunčia vis daugiau naikintuvų ir karo laivų.
Kinija atsisako atmesti galimybę panaudoti jėgą, kad perimtų Taivano kontrolę, todėl sala nuolat susiduria su invazijos grėsme.
Naujausios pratybos pranoko Pekino atsaką į tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) apsilankymą Taibėjuje 2022 metais, sakė kalbintas taivaniečių saugumo pareigūnas. Tąsyk surengtos karinės pratybos buvo didžiausios iš Kinijos iki šiol surengtų aplink Taivaną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
