Nors pasaulis užgniaužęs kvapą 2022 m. vasario 28 d. laukė, kuo baigsis pirmasis Ukrainos ir Rusijos bandymas derėtis dėl taikos, ir šis, ir paskesni bandymai baigėsi šnipštu.
Derybų fiasko
Kaip pasakoja Ukrainos atstovas prie derybų stalo, prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas, dėl to kalti rusai, nuo pat pirmųjų derybų akimirkų į jas žiūrėję nerimtai.
Pirma, pasak M. Podoliako, į derybas rusai atsiuntė daktaro disertacijos plagiavimo skandale liūdnai pagarsėjusį buvusį kultūros ministrą, neseniai apkaltintą ir seksualiniu priekabiavimu.
„Praėjus maždaug 45 minutėms nuo pirmojo derybų rato, paaiškėjo šių žmonių intelekto lygis – jų nesupratimas, kad karas yra karas“, – per Kyjive naujienų agentūrai AFP duotą interviu sakė M. Podoliakas.
„Šie žmonės nebuvo pasirengę derėtis. Jie buvo tik techniniai darbuotojai, beveik neturintys įtakos Rusijoje. Jie atėjo, perskaitė tam tikrus ultimatumus, ir viskas!“ – pridūrė Ukrainos atstovas derybose.
Derybos būtų nelegalios
Bandymus derėtis ukrainiečiai nutraukė iškart po to, kai visas pasaulis 2022 m. pavasarį pamatė, kaip rusai nukankino ir išžudė Kyjivo priemiesčio Bučos civilius gyventojus.
Galiausiai 2022 m. spalį, kai Rusija aneksavo dalį Ukrainos teritorijų, V. Zelenskis pasirašė dekretą, kuriuo oficialiai uždraudė derybas su Maskva, kol Vladimiras Putinas tebėra prezidentas. O turint omenyje, kad V. Putinas ruošiasi dar šešerius metus likti valdžioje, derybų klausimas atrodo labai tolimas.
O ir pati Ukraina atmeta bet kokią derybų galimybę. 2023 m. lapkritį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sukritikavo sąjungininkų bandymus spausti Ukrainą derėtis po to, kai vasarą surengtas kontrpuolimas nepasiekė tokių rezultatų, kokių tikėjosi ir Ukraina, ir Vakarai.
„Tie, kas teigia, kad Ukraina dabar turėtų derėtis su Rusija, yra arba neinformuoti, arba suklaidinti, – socialiniuose tinkluose pareiškė D. Kuleba. – Arba jie yra Rusijos pusėje ir nori, kad Putinas padarytų pertrauką prieš dar didesnę agresiją“.
Jis skaičiuoja, kad nuo 2014-ųjų Kyjivas su Maskva surengė šimtus derybų etapų, tačiau, pasak D. Kulebos, šiomis derybomis nepavyko „sutrukdyti Putinui 2022 metų vasario 24 dieną pradėti brutalią invaziją į Ukrainą“.
Spaudimas derėtis ir nesiderėti
Iki griežto V. Zelenskio pareiškimo Vakarų žiniasklaidoje vienas po kito ėmė rastis pranešimai apie Vakarų pareigūnų bandymus spausti Ukrainą sėsti prie derybų stalo su Rusija.
Pavyzdžiui, „NBC News“ lapkritį skelbė, kad, pasak vieno dabartinio aukšto rango ir vieno buvusio aukšto rango JAV pareigūnų, JAV ir Europos pareigūnai pradėjo tyliai kalbėtis su Ukrainos vyriausybe apie galimas taikos derybas su Rusija, kad būtų užbaigtas karas. Pokalbiuose aptarta ta, ko Ukrainai gali tekti atsisakyti, kad būtų pasiektas susitarimas.
Apie tokį patį spaudimą kalbėjo ir amerikiečių politologas, leidinio „Time“ vyriausiasis redaktorius Ianas Bremmeris. Viename savo komentarų jis rašė, kad Vakarai bando priversti V. Zelenskį pradėti derybas su V. Putinu, tačiau įtikinėjimai kol kas nedavė rezultatų. Ukrainos prezidentas negali pasiūlyti priimtinų nuolaidų, ypač po to, kai bandant atsikovoti okupuotas teritorijas žuvo dešimtys tūkstančių Ukrainos karių.
JAV politikams trypčiojant dėl paramos Ukrainai, JAV respublikonų senatorius Ohajuje J. D. Vance‘as gruodį pareiškė, kad „kiekvienas, turintis smegenų, žino, kad [karas] visada pasibaigs derybomis.
J. D. Vance‘o teigimu, svarbu „sustabdyti žudymą“, t. y. pasiekti paliaubas. Tarsi pamokytas Kremliaus, respublikonas patikino, kad V. Putino kariuomenė toliau nesiartins, t. y. Lenkijos ir Vokietijos gyventojams neva nėra ko nerimauti.
„Tai, kas atitinka Amerikos interesus, yra susitaikyti su tuo, kad Ukraina turės atiduoti dalį teritorijos rusams. Ir mums reikia užbaigti šį karą“, – reziumavo JAV Senato narys.
Jei viena dalis Ukrainos sąjungininkų verčia ją derėtis, tai kita – gyvenanti arčiau Rusijos – įspėja, kad bet kokios derybos būtų pragaištingos. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis „Bloomberg“ piktinosi, kad lėtas Vakarų ginklų tiekimas gali priversti Ukrainą derėtis, o tai kelia nerimą.
Jam antrino ir Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, manantis, kad bet kokios paliaubos su Rusija gali lemti Maskvos sustiprėjimą.
Spaudimas derėtis – Kremliui naudinga dalies Vakarų politikų pozicija. Mat spaudimas Ukrainai derėtis Rusijai palankiomis sąlygomis iš tiesų nesustabdytų, o tik įšaldytų karą, o Ukraina netektų beveik penktadalio savo šalies teritorijų. Maža to, vis garsiau baiminamasi, kad įšaldytas karas leistų Rusijai atsigauti ir smogti dar kartą, tik šįkart ne Ukrainai, o NATO valstybėms.
Autoritetingas analitinis centras „Vokietijos užsienio politikos draugija“ (DGAP) pateikė prognozę, kad jei Rusija nepatirs karinio pralaimėjimo Ukrainoje ir nepradės vidinių politinių permainų, per 6–10 metų ji visiškai atsigaus po Ukrainoje patirtų nuostolių.
Čekų prezidentas Petras Pavelas skaičiuoja, kad Rusijai savo karinį pajėgumą galėtų visiškai atkurti per 5–7 metus. O lenkai – mažiau dosnūs, Lenkijos nacionalinio saugumo biuras skaičiuoja, kad Rusija gali užpulti NATO greičiau nei po 36 mėnesių.
Ekspertai nerimauja
Apie grėsmę, kuri kiltų Ukrainai nusileidžiant Rusijai, įspėja ne tik Europos šalių lyderiai, bet ir ekspertai. Analitikas ir buvęs Europos Parlamento narys Danielis Hannanas nerimauja dėl pasaulio spaudimo Ukrainai sėsti prie derybų stalo Rusijai palankiomis sąlygomis.
„Jei taip nutiks, Vakarų demokratijoms gresia Sueco lygio katastrofa. Bet koks susitarimas, kuriuo bus atlyginta už Rusijos agresiją, bus ženklas likusiam pasauliui, kad NATO, turėdama visą savo kolektyvinį turtą ir ginkluotę, nesugebėjo pasiekti minimalaus tikslo – išgelbėti šalį, kurią ginti įsipareigojo dvi galingiausios jos narės – JAV ir Jungtinė Karalystė“, – įspėjo D. Hannanas.
„Rusijos pergalė reikštų katastrofišką Vakarų ir su jais susijusių idėjų – asmens laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių – prestižo praradimą. Konfliktai plis, nes režimai, kuriems niekada nerūpėjo liberalios vertybės, supras, kad nebėra, kas jiems sutrukdytų. Skandalingos Venesuelos pretenzijos Gajanai yra tik šio proceso pradžia“, – mano D. Hannanas.
Rusija ruošiasi „fiktyvioms deryboms“
Gruodį Vokietijos laikraštis „Bild“, remdamasis žvalgybos duomenimis ir neįvardytais pašnekovais, paskelbė, kad V. Putinas turi planą užgrobti dar daugiau Ukrainos teritorijų ir surengti fiktyvias derybas. Leidinys pranešė, kad Kremlius bando derinti karinę pažangą su „derybomis“ su Ukraina.
„Kaip ir 2015 m., Kremlius kliaunasi fiktyviomis derybomis, kuria faktus nuo nulio“, – sakė neįvardytas šaltinis, susipažinęs su informacija.
Tiesa ta, kad Kremlius nuo pat invazijos pradžios deklaruoja norą derėtis, save pasauliui bandydamas melagingai pristatyti ne kaip karą pradėjusį agresorių, o kaip taikdarį.
Nepaisant sąjungininkų spaudimo nusileisti, V. Zelenskis lapkritį nubrėžė raudoną liniją, kad derybos su Rusija galėtų vykti tik tuo atveju, jei Rusija patrauks visą savo kariuomenę iš Ukrainos teritorijos. Kadangi toks Rusijos žingsnis atrodo kaip niekada mažai tikėtinas, nes Rusija Ukrainoje telkia gausias pajėgas, vadinaisi, ir derybų scenarijus artimiausiais metais nebus įmanomas.
