Tradiciškai neutrali Šveicarija praėjus keturioms dienoms po to, kai 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusija įsiveržė į Ukrainą, nusprendė prisijungti prie Europos Sąjungos sprendimo įvesti Maskvai sankcijas.
Nuo to laiko turtinga Alpių valstybė įšaldė milijardų eurų vertės Rusijos turto.
Susidūrusi su tarptautiniais pasiūlymais šį turtą konfiskuoti ir panaudoti pinigus Ukrainos atstatymui, Šveicarijos Federalinė Taryba, kaip vadinama vyriausybė, paprašė Teisingumo departamento darbo grupės išsiaiškinti tokio žingsnio teisėtumą.
Grupė padarė išvadą, kad „teisėtos kilmės privataus turto nusavinimas be kompensacijos yra neleistinas pagal Šveicarijos teisę“, sakoma vyriausybės pareiškime.
„Įšaldyto privataus turto konfiskavimas yra nesuderinamas su federaline konstitucija ir galiojančia teisine tvarka bei pažeidžia Šveicarijos tarptautinius įsipareigojimus“, – priduriama jame.
Vyriausybė pareiškė, kad susipažino su šia išvada, ir pabrėžė, kad „parama Ukrainai ir toliau bus teikiama nepriklausomai nuo diskusijų dėl įšaldyto turto“.
Bernas teigė, kad dalyvauja kitose tarptautinėse diskusijose, įskaitant diskusijas dėl galimybės konfiskuoti Rusijos centrinio banko valiutos atsargas ir kitą valstybės turtą.
„Taip pat svarstoma galimybė nustatyti griežtesnes baudžiamąsias priemones už sankcijų pažeidimus“, – sakoma pranešime.
„Šveicarija atidžiai stebi šiuos pasiūlymus ir prisideda prie diskusijų“, – teigiama jame.
Rusijos karas Ukrainoje ir Šveicarijos vyriausybės sprendimas sekti ES pavyzdžiu dėl sankcijų Maskvai atgaivino diskusijas apie giliai įsišaknijusį šios Alpių šalies neutralumą.
Gana prieštaringai yra vertinamas Berno sprendimas vardan neutralumo uždrausti kelioms Europos šalims į Ukrainą reeksportuoti Šveicarijoje pagamintus ginklus.
Šios šalies parlamente rengiamos kelios iniciatyvos, kuriomis siekiama sušvelninti reeksporto taisykles. Tačiau bet koks sprendimas greičiausiai bus priimtas tik po kelių mėnesių.
