„Praėjus beveik metams nuo žiaurios invazijos, prezidentas V. Putinas nerodo jokių ženklų, kad ruošiasi taikai. Atvirkščiai, jis pradeda naujus puolimus ir taikosi į civilius gyventojus, miestus ir svarbią infrastruktūrą“, – spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Briuselyje kalbėjo Aljanso vadovas.
„Putinas turi suprasti, kad jis negali laimėti, ir dėl to turime toliau skubiai tiekti Ukrainai ginklus ir šaudmenis, kurių jai reikia, kad ji galėtų susigrąžinti teritoriją ir įsitvirtinti kaip suvereni valstybė Europoje“, – pabrėžė J. Stoltenbergas.
Anot jo, susidūrusi su didžiausia saugumo krize per pastarąjį laikotarpį, NATO imasi tolimesnių veiksmų Aljanso gynybai stiprinti.
„Naikintuvai iš JAV ir Nyderlandų padeda saugoti jūsų dangų, „Patriot“ baterijos iš Vokietijos stiprina jūsų oro gynybą, o tūkstančiai karių iš visų NATO sąjungininkių yra Lenkijoje, kad padėtų atgrasyti nuo agresijos“, – komentavo NATO vadovas.
„Kartu mes siunčiame aiškią žinią, todėl Maskvoje negali būti vietos klaidingam apskaičiavimui. NATO gins kiekvieną Lenkijos ir visos sąjungininkų teritorijos centimetrą“, – pabrėžė jis.
Anot J. Stoltenbergo, susitikimo su Lenkijos prezidentu metu buvo aptartas ir Baltarusijos vaidmuo kare prieš Ukrainą.
„Baltarusija toliau priima ir remia Rusijos pajėgas ir gilina savo politinę ir karinę integraciją su Rusija. Raginame Baltarusiją nutraukti savo bendrininkavimą kare“, – sakė jis.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
