Tai pirmas kartas nuo COVID-19 pandemijos pradžios, kai izoliuotas režimas oficialiai paskelbė apie planus skiepyti gyventojus.
„Kartu su atsakinga vakcinacija turime rekomenduoti visiems piliečiams nuo lapkričio mėnesio dėvėti kaukes savo sveikatai apsaugoti“, – sakė Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas). Jo žodžius citavo oficiali naujienų agentūra KCNA.
Šalies sveikatos ekspertai mano, kad antikūnų kiekis, susiformavęs šiaurės korėjiečių organizmuose persirgus šia liga epidemijos metu, iki spalio sumažės, pridūrė Kim Jong Unas.
Pchenjano režimas gegužę pripažino, kad šalyje kilo epidemija.
Penktadienį KCNA paskelbtame pranešime nenurodoma, iš kur gautos vakcinos.
Pernai režimas atmetė pasiūlymus aprūpinti šalį farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19 pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) COVAX programą, nes būgštavo dėl nepageidaujamo šalutinio poveikio, nurodė vienas Pietų Korėjos analitinis centras.
Prasidėjus koronaviruso pandemijai, Šiaurės Korėja 2020 metų pradžioje uždarė savo sienas ir užsiblokavo nuo išorinio pasaulio, kad užkirstų kelią virusui patekti į šalį. Šių metų gegužę šalis paskelbė apie koronavoruso omikron atmainos sukeltą susirgimų protrūkį sostinėje Pchenjane ir aktyvavo „aukščiausio lygio ekstremalios epidemijos prevencijos sistemą“.
Nuo to laiko valstybinė žiniasklaida kruopščiai skelbė oficialius duomenis naujus susirgimo, mirties, gydymo ir pasveikimo atvejus, o Kim Jong Unas ėmėsi asmeniškai vadovauti vyriausybės atsakui į COVID-19 protrūkį.
Praėjusį mėnesį Šiaurės Korėjos lyderis, pats sirgęs per tą protrūkį, paskelbė, kad šalis įveikė virusą, ir nurodė atšaukti „aukščiausio lygio ekstremalios epidemijos prevencijos sistemą“, oficialiai registruojamų atvejų skaičiui sumažėjus iki nulio.
Manoma, kad Šiaurės Korėja nėra paskiepijusi nė vieno iš maždaug 26 mln. savo gyventojų. Tačiau Seule įsikūrusi specializuota svetainė „NK News“ pranešė, kad Pchenjanas galėjo gauti skiepų iš savo pagrindinės sąjungininkės Kinijos.
Šiaurės Korėja savo pranešimuose užsikrėtusiuosius vadina „karštligės pacientais“, o ne „COVID pacientais“ – veikiausiai dėl nepakankamų testavimo pajėgumų.
Pasak valstybinės žiniasklaidos, šalyje nuo balandžio pabaigos buvo užregistruota beveik 4,8 mln. „karštligės“ atvejų ir 74 mirtys, o oficialus mirtingumo rodiklis sudaro 0,002 procento.
Ekspertai, įskaitant PSO pareigūnus, labai abejoja Pchenjano skelbiama COVID-19 statistika ir tvirtinimais, esą protrūkis buvo suvaldytas.
Sveikatos apsaugos sistema Šiaurės Korėjoje yra viena prasčiausių pasaulyje – ligoninės yra menkai aprūpintos, jose trūksta intensyviosios terapijos skyrių, be to, šalis neturi vaistų COVID-19 gydyti, sako ekspertai.
