Milijonai žmonių – brolių ir seserų, tėvų ir vaikų, vyrų ir žmonų – buvo išskirti Korėjos karo.
Abi Korėjos formaliai tebekariauja, nes karas buvo užbaigtas tik paliaubomis, o ne taikos sutartimi. Abi valstybes skiria 248 km ilgio siena, vadinamoji Demilitarizuotoji zona (DMZ), kuri yra viena budriausiai saugomų sienų pasaulyje. Draudžiami bet kokie civilių kontaktai, net apsikeitimas paprastomis šeimų naujienomis.
„Šiandien Pietų Korėjos vyriausybė siūlo surengti derybas su Šiaurės Korėja aptarti išskirtų šeimų klausimo“, – sakė susivienijimo ministras Kwon Young-se.
„Į šį dialogą žvelgsime atvirai ir būtinai atsižvelgsime į Šiaurės [Korėjos] pageidavimus, įskaitant derybų datą, vietą, darbotvarkę ir formatą“, – sakė jis.
Pasak Kwon Young-se, maždaug 40 tūkst. senjorų, jau einančių devintą ar dešimtą dešimtį, liko nebedaug laiko – kiekvieną mėnesį miršta apie 400 žmonių.
Šį pasiūlymą Seulas pateikė tarp abiejų Korėjų vėl padidėjus įtampai. Pchenjanas kaltina kaimynę dėl COVID-19 protrūkio ir grasina imtis „atsakomųjų veiksmų“.
Anksčiau abi šalys retkarčiais organizuodavo išskirtų šeimų susitikimus, kai sumažėdavo įtampa dvišaliuose santykiuose.
Pastarąjį kartą toks susitikimas buvo surengtas 2018 metais, dvišalių santykių atšilimo laikotarpiu, kai tuometinis Pietų Korėjos vadovas Moon Jae-inas padėjo organizuoti buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno derybas.
Tačiau Kim Jong Uno ir D. Trumpo derybos dėl Korėjos pusiasalio denuklearizacijos 2019 metais žlugo nesutarus, ko Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.
Nuo to laiko Pchenjanas iš esmės nutraukė ryšius su Seulu ir atliko virtinę tarptautines sankcijas pažeidžiančių ginkluotės bandymų, įskaitant pirmąjį nuo 2017 metų tarpžemyninės balistinės raketos paleidimą visu nuotoliu.
