Kirtusi Ukrainos sieną Olga Salko pirmąsias dienas praleido Moldovoje, Talmazoje – vietoje, kurią vadina „gražiu kaimu ant kalvos“. Tai buvo labai toli nuo siaubo, kurį ji paliko savo vyro gimtajame mieste netoli Mykolaivo.
Talmazoje O. Salko apsistojo pas pagyvenusią moterį, kuri pasisiūlė ją priimti kartu su seserimi Taiyana ir jos trejų metų dukra Sophia.
36 metų O. Salko ir jos šeima yra vieni iš daugelio, kurie buvo priimti į moldoviečių namus. O. Salko atveju, ji buvo priimta praėjus vos kelioms valandoms po atvykimo į Kišiniovą, Moldovos sostinę. Per pastarąjį mėnesį mažoji Ukrainos kaimynė priėmė maždaug 370 000 ukrainiečių pabėgėlių, kuriuos pasienyje sutiko vietiniai gyventojai, susirinkę priimti ir palaikyti.
Tačiau Moldova, viena skurdžiausių Europos valstybių, šiuo metu taip pat sužino, kaip smarkiai pagalba karo metu gali išeikvoti išteklius, konfliktui artėjant prie rytinės sienos su Ukraina.
Abeer Etefa, Pasaulio maisto programos (WFP – World Food Program) atstovė, kol kas sakė, kad Moldova yra vienintelė šalis, besiribojanti su Ukraina, kurioje WFP teikia paramą pabėgėliams – pagalbą, kuri buvo suteikta vyriausybės prašymu. „Vietos bendruomenės galimybės toliau padėti šiems žmonėms greitai baigsis“, – sakė A. Etefa ir pridūrė, kad WFP ketina skirti finansines stipendijas priimančioms šeimoms ir pagalbą maistu pabėgėliams.
Vis dėlto daugelis baiminasi, kad pastangos gali pasibaigti, jei karas Ukrainoje tęsis. Rusija išsiveržė į priekį vietose aplink Odesą, netoli Moldovos sienos. Jei Odesa bus užpulta, tai greičiausiai paskatins naują pabėgėlių bangą.
O regiono ekspertai perspėjo, kad vyksta dezinformacijos kampanija, kuria siekiama skleisti paniką tarp vietos bendruomenių. Moldovos socialiniuose tinkluose plačiai dalijamasi vaizdo įrašais, kuriuose žmonės skundžiasi Ukrainos pabėgėlių nedėkingumu, agresija, rusofobija ar turtu.
„Akivaizdu, kad šios žinutės yra suorganizuotos, – sakė Anastasia Nani iš Moldovos nepriklausomos žurnalistikos centro. – Jos atrodo vienodai, vartojami tie patys žodžiai ir tas pats turinys“. Ji taip pat pateikė nepriklausomo Moldovos leidinio „Newsmaker“ surinktą montažą, kuris įrodo jos mintį.
„Yra žmonių, kurie imasi mažų veiksmų ir sustiprina jų svarbą“, – sakė Moldovos nepriklausomos spaudos asociacijos atstovas Petru Macovei.
Moldovos ekspertų grupės „Watchdog“ atstovas Valeriu Pașa pridūrė: „Pastebėjome, kad pasikeitė Kremliaus taktika socialiniuose tinkluose. Rusijos trolių fermos dabar medžioja autentiškus įrašus socialiniuose tinkluose, atitinkančius jų darbotvarkę, ir dirbtinai juos išplatina internete“.
„Vaizdo įrašas, turintis 12 000 pasidalijimų, bet tik 16 komentarų, yra aiškiai padirbtas, – komentavo V. Pașa. – Netikros paskyros, kurias jie kūrė daugelį metų visame regione, dalinasi jų pasakojimais. Galite matyti turinį su reakcijomis iš profilių iš Vengrijos, Gruzijos, Bulgarijos, Čekijos, kurie neturi nieko bendra su vietine realybe, apie kurią kalbama pradiniuose įrašuose.“
„Deja, Moldova turi daug Rusijos įtakos agentų“, – sakė P. Macovei, įskaitant politiką ir žiniasklaidą. Keturi iš 10 žiūrimiausių šalies televizijos kanalų yra rusų retransliacijos su tam tikru vietiniu turiniu. Šalies išskirtinių situacijų komitetas grąžino įstatymą, draudžiantį naujienų biuletenius iš šalių, kurios neratifikavo Europos konvencijos dėl televizijos be sienų, įskaitant Rusiją.
„Tačiau net šių kanalų vietinėse naujienų programose karas pateikiamas iškreiptai“, – teigė P. Macovei. Moldovos Audiovizualinė taryba skyrė baudas keliems kanalams už „vienašalės“ Rusijos perspektyvos rodymą.
„Be naujienų, aš taip pat mačiau, kaip jie transliavo daugybę triumfalistinių sovietmečio filmų apie Raudonąją armiją“, – pridūrė A. Nani.
Olga Ghilca, savanorė iš Moldovos taikos grupės, kuri pradėjo teikti pagalbą netrukus po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, teigia, kad jie daro viską, jog pasiruoštų didesniam pabėgėlių srautui, tačiau baiminasi, kad antplūdis juos priblokš. „Niekas negali pažadėti, kad mes su tuo susitvarkysime, nes mes niekada su tuo nesusidūrėme“, – sakė ji.
