Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
Viktoras Vekselbergas gimė ir užaugo Drohobyče (Ukraina, Lvovo sritis). 1979 m. baigė Maskvos geležinkelių inžinierių instituto (MIIT) Automatikos ir kompiuterių inžinerijos fakultetą, studijavo pas Leonidą Blavatniką. Baigė aspirantūrą SSRS mokslų akademijos Skaičiavimo centre. 1978–1990 dirbo OKB BN „Konnas“ tyrėju, laboratorijos vedėju.
Nuo 1990 m. spalio mėn. – bendros įmonės „Renova“ (sukurtos kartu su Leonidu Blavatniku) generalinio direktoriaus pavaduotojas, vėliau – „Renova“ prezidentas. Nuo 2004 m. – „Renova“ įmonių grupės Priežiūros komiteto pirmininkas, o nuo 2010 m. – „Renova“ įmonių grupės direktorių valdybos pirmininkas.
1996 m. tapo vienu iš „Siberian-Ural Aluminium“ (SUAL), sujungusios Irkutsko ir Uralo aliuminio lydyklas, įkūrėjų: SUAL generalinis direktorius ir direktorių tarybos narys; nuo 2000 m. – Valdymo įmonės prezidentas, nuo 2003 m. – „SUAL-Holding“ direktorių valdybos pirmininkas. 2007-2012 m. – UC Rusal direktorių tarybos pirmininkas.
Nuo 1997 m. Vekselbergas eina „Tiumenskaja neftianaja kompanija“ (TNK) ir kitų naftos ir dujų įmonių (Nižnevartovskneftegaz, Samotlorneftegaz, ONAKO, RUSIA Petroleum) direktorių valdybos nario ir pirmininko, pirmojo viceprezidento, TNK pirmininko pavaduotojo ir valdybos pirmininko pareigas.
Nuo 2003 m. – TNK-BP direktorių valdybos narys, o nuo 2009 m. – vykdomasis direktorius. Nuo 2010 m. – Skolkovo fondo pirmininkas ir valdybos pirmininkas.
Federalinės, tarpregioninės ir regioninės socialinės ir ekonominės politikos komisijos prie Rusijos Federacijos Federacijos tarybos pirmininko narys. Rusijos Federacijos ūkio ministerijos metalurgijos komplekso koordinacinės tarybos narys.
Nuo 1997 m. – Rusijos kasybos ir metalurgijos komplekso pramonininkų asociacijos valdybos narys. Nuo 2000 m. – Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos (RSPP) valdybos narys. Nuo 2003 m. yra RSPP biuro narys, nuo 2005 m. – RSPP tarptautinės veiklos komiteto pirmininkas.
2017 metų kovą Viktoras Vekselbergas gavo Kipro Respublikos pilietybę.
Nuopelnai Putino režimui
Pirmiausia jis viešai linkslniuojamas dėl neteisėto praturtėjimo dėl lojalumo Rusijos valdžiai, taip pat Vakarų elito korupcijos skatinimo Putino režimo labui.
Vekselbergo oligarchinis kapitalas buvo pagrįstas turtu, kurį jis kartu su verslo partneriais ir padedant aukšto rango pareigūnams bei saugumo pareigūnams surinko 10-ajame dešimtmetyje Rusijoje vykdyto didelio masto valstybinių įmonių privatizavimo laikotarpiu. Buvęs Rusijos Federacijos FSB vadovas Nikolajus Patruševas yra vienas iš įtakingiausių Vekselbergo draugų.
Iki 2009 m. Vekselbergas kontroliavo didelius Šveicarijos koncernus „Oerlikon“ ir „Sulzer AG“. Dėl šios operacijos Šveicarijoje ir JAV vyko tyrimas dėl įtarimų pažeidus biržos įstatymus ir mokesčių vengimo. Tačiau 2010 m. žiniasklaida pranešė, kad Vekselbergas ir jo partneriai sumokėjo 10 milijonų Šveicarijos frankų (10,4 mln. JAV dolerių) kompensaciją, kad išspręstų valdžios institucijų pretenzijas.
2011 metais laikraštis „Vedomosti“ pranešė, kad Vekselbergas dalyvavo nesąžiningame sandoryje perparduodant Vengrijos prekybos atstovybės pastatą Krasnaja Presnoje: leidinio teigimu, jis jį nusipirko septynis kartus pigiau nei pardavė Rusijos vyriausybei. Nepaisant to, kad piktnaudžiavimo biudžeto lėšomis faktas buvo patvirtintas Rusijos Federacijos Audito rūmų, baudžiamosios bylos iškėlimas buvo paneigtas, o aukšti valdžios pareigūnai net nebuvo apklausti.
2012 m., „Rosneft“ pardavus 50 proc. TNK-BP, Vekselbergas kurį laiką buvo laikomas turtingiausiu Rusijos žmogumi: „Bloomberg“ duomenimis, jo turtas siekė 18 mlrd. dolerių. 2014 m. jis užėmė 51 vietą „Forbes Global Billionaires“ reitinge (ir trečią vietą rusiškoje reitingo dalyje), o tai buvo geriausias jo rezultatas šiose neoficialiose varžybose. Iki 2019 metų, turėdamas 11,5 milijardo dolerių kapitalą, „Forbes“ skaičiavimais, jis pateko į 11 vietą Rusijos oligarchų sąraše.
Iš OCCRP atlikto tyrimo medžiagos tapo žinoma, kad Vekselbergas 2017 metais gavo Kipro pilietybę už „didelius nuopelnus šaliai“, arba, kitaip tariant, už dideles investicijas į Kipro banką. Kaip tapo žinoma, dar 2014 metų rugpjūtį „Lamesa“ į Kipro banko kapitalą įnešė 1 milijardą eurų, o 2017 metų sausio mėnesį „Lamesa“ tapo didžiausia banko akcininkė.
2018 m. kovo mėn. Vekselbergas buvo apklaustas Niujorke, apklausoje dalyvavo specialusis prokuroras Robertas Muelleris. O po mėnesio Vekselbergas ir „Renova“ įmonių grupė pateko į Rusijos fizinių ir juridinių asmenų grupę „Kremliaus sąrašas“, prieš kurį JAV įvedė sankcijas dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016 m. Įtarimai Vekselbergui buvo pagrįsti tuo, kad jis kelis kartus susitiko su Donaldo Trumpo advokatu Michaelu Cohenu.
2018 metų birželį dėl JAV sankcijų keliuose Šveicarijos bankuose buvo užblokuotos Vekselbergo sąskaitos už maždaug milijardą dolerių.
Michaelas Carpenteris, buvęs Pentagono pareigūnas, kuris Obamos administracijos metu prižiūrėjo Rusiją Nacionalinio saugumo taryboje, sakė, kad „Vekselbergas buvo labai įsitraukęs į bandymą paveikti JAV lyderius ir politikus. Štai kodėl ši istorija baigėsi taip, kaip baigėsi“.
„Novaja Gazeta“ korespondentas Vašingtone Aleksandras Panovas pažymėjo, kad „buvo paskelbtos sankcijos žmonėms, kurie, kaip tvirtina JAV administracija, yra Putino vidinio rato dalis, ir tai padėjo jiems praturtėti Putino prezidentavimo metais. Visi jie, pasak JAV administracijos, „vaidina pagrindinį vaidmenį piktybiškuose Rusijos veiksmuose“.
V. Vekselbergas pripažino savo pažintį su V. Putinu, tačiau neigė savo tiesioginį ryšį su juo ir bendrininkavimą nelegalioje veikloje. Tačiau jo ryšius su Rusijos valdžia patvirtina daug tiesioginių ir netiesioginių aplinkybių. Pavyzdžiui, jis dalyvavo aukščiausio lygio iškilmingame priėmime, surengtame 2015 m. gruodžio mėn., minint propagandinio kanalo „Russia Today“ 10-metį.
Kipro banko vadovybėje vienu metu buvo būsimasis D. Trumpo administracijos prekybos sekretorius Wilburas Rossas ir Vladimiras Stržalkovskis, buvęs KGB pareigūnas ir Putino kolega, 2015 metais dalį savo banko akcijų pardavęs Vekselbergui.
Vekselbergo įsiliejimo į kriminalinę-oligarchinę Rusijos režimo struktūrą įrodymas yra ir tai, kad priemonės, skirtos apsaugoti jo turtą nuo tarptautinių sankcijų, vykdomos aukščiausiu lygiu – įskaitant reguliavimo ir įstatymų leidybos institucijų veiksmus.
Dėl JAV sankcijų smarkiai sumažėjo galimybės dirbti užsienio rinkose, todėl Vekselbergas persiorientavo į Rusijos rinką, įskaitant jo darbuotojų įtraukimą į Putino „galios vertikalės“ struktūrą ir prioritetinių regionų kontrolę. 2019 m. kovo mėn. paskirti laikinai einantys Murmansko ir Orenburgo regionų vadovus, Andrejus Čibis ir Denisas Pasleris įvairiais laikais buvo pagrindiniai Vekselbergo verslo imperijos vadovais.
Netiesioginis Vekselbergo bendrininkavimo formuojant ir veikiant nusikalstamam režimui įrodymas yra aukščiausių valstybės apdovanojimų gavimas, įskaitant: IV laipsnio ordinus „Už nuopelnus Tėvynei“ ir Aleksandro Nevskio garbės ordiną, taip pat Rusijos Federacijos prezidento ir vyriausybės įteiktas garbės padėkas ir raštus.
