„Kuo toliau sieks sistemos, kurias Kyjivui tiekia Vakarai, tuo toliau stumsime nacius nuo teritorijų, iš kurių Rusijai kyla grėsmė“, – spaudos konferencijos metu aiškino jis.
Tuo metu Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komitete buvo pareikšta, kad Rusija gali smogti Ukrainos valstybės įstaigoms ir infrastruktūrai, jeigu Kyjivas sulauks tolimojo nuotolio raketų paleidimo sistemų.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį buvo priverstas atšaukti vizitą į Serbiją, kelioms kaimyninėms šalims neleidus jo lėktuvui įskristi į savo oro erdvę, pranešė pareigūnai.
S. Lavrovas ruošėsi vesti derybas su aukščiausio rango pareigūnais Belgrade. Serbija yra viena iš nedaugelio Maskvos sąjungininkų Europoje, likusių po Kremliaus anksčiau šiais metais pradėto karinio puolimo Ukrainoje.
„Serbiją supančios šalys uždarė bendravimo kanalą, atsisakydamos leisti praskristi lėktuvui, kuriuo į Serbiją vyko Sergejus Lavrovas“, – Rusijos naujienų agentūros citavo URM atstovę Mariją Zacharovą.
„Rusijos delegacija turėjo atvykti į Belgradą derybų. Tačiau ES ir NATO šalys narės uždarė savo oro erdvę“, – pridūrė ji.
Primename, kad Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą. Kremlius Ukrainai karo oficialiai nepaskelbė – Rusijos valdžia plataus masto karo veiksmus pavadino „specialia operacija“, kurios tikslas, be kita ko, yra ir ukrainiečių „nutautinimas“.
Priešas pirmiausia numetė bombas ant karinių objektų, o vėliau apšaudė civilinius pastatus. Daugelis pasaulio šalių, įskaitant JAV, ES valstybės narės, Kanadą, Japoniją ir Australiją, Rusijai įvedė naujas sankcijas, didžiosios įmonės pradėjo stabdyti bendradarbiavimą su Rusija.
Rusijos kariuomenė nuo pirmos karo dienos aršiai bombarduoja Ukrainos teritoriją, civilius pastatus, nors tikina, kad taikosi tik į karinius ar strateginės paskirties objektus. Rusijos puolimo metu jau žuvo tūkstančiai civilių. Karo metu faktiškai sunaikintas Mariupolis ir Lymanas, pastarosiomis savaitėmis vyksta aršūs mūšiai dėl Sjevjerodonecko ir kitų Donbaso miestų.
