Užsienio reikalų ministerijos pranešime taip pat reikalaujama, kad NATO liautųsi rengti karines pratybas arti Rusijos sienų. Ministerija pridūrė, kad šis ir kiti su saugumu susiję reikalavimai bus pateikti „artimiausioje ateityje“.
Anksčiau šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš dvi valandas trukusias derybas vaizdo ryšiu su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) reikalavo, kad Vakarai pateiktų „rašytinių garantijų“, jog Ukraina netaps NATO placdarmu.
Kelias pastarąsias savaites Rusija prie sienos su Ukraina sutelkė apie 100 tūkst. karių. V. Putinas nesakė, ar Maskva planuoja įsiveržti, bet pabrėžė, kad šalis turi teisę pasirūpinti savo saugumu.
Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų oficialiai užverti NATO duris tiek Ukrainai, tiek Sakartvelui. Abiem šalims 2008 metais buvo pažadėta, kad jos kada nors galės tapti Aljanso narėmis.
„Dėl Europos saugumo fundamentalių interesų būtina oficialiai išsižadėti 2008 metų NATO viršūnių susitikimo Bukarešte sprendimo, kad „Ukraina ir Sakartvelas taps NATO narėmis“, – sakoma URM pranešime.
Paremdama Ukrainos ir Sakartvelo siekius NATO pažeidžia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pagrindinį principą, jog jos narių „saugumas neturi būti stiprinamas kitų valstybių narių sąskaita“, pabrėžė Maskva.
Anot ministerijos, Vakarų karinis blokas taip pat turėtų garantuoti, kad Rusijos saugumui pavojų kelianti ginkluotė nebus dislokuojama prie Rusijos vakarinių sienų – nei NATO narių, nei Aljansui nepriklausančių šalių teritorijose.
Maskva taip pat sako norinti sulaukti NATO „konkrečios“ reakcijos į virtinę ankstesnių pasiūlymų, įskaitant reikalavimą perkelti karines pratybas toliau nuo Aljanso ir Rusijos pajėgų „sąlyčio linijos“.
URM pridūrė, kad turėtų būti atnaujintas „reguliarus dialogas“ tarp Rusijos, JAV ir NATO gynybos pareigūnų.
Ukraina toli gražu nėra priartėjusi prie stojimo į NATO, bet Jungtinės Valstijos padeda Kijevui apmokyti savo pajėgas ir yra pasižadėjusios skirti daugiau kaip 2,5 mlrd. dolerių Ukrainos kariniams pajėgumams stiprinti, šalies rytuose nuo 2014 metų tęsiantis konfliktui su Rusijos remiamais separatistais.
