Ši „NATO nevykdomų įsipareigojimų“ tema aiškiai rodo, kad V. Putinas eilinį sykį bando perrašyti istoriją ir galiojusius, ar vis dar galiojančius rašytinius susitarimus, tiesiog sukurdamas savo ketinimus pateisinančius faktus.
Rusijos prezidentas, atmesdamas visus oficialius susitarimus, įskaitant ir 1997-aisiais pasirašytą NATO bei Rusijos sutartį, viešai nuolat primena tuometinio JAV valstybės sekretoriaus Jameso Bakerio dar 1990-aisiais SSRS prezidentui Michailui Gorbačiovui išsakytą teiginį, kad „nesiruošiama nė per colį plėstis į Rytus“.
JAV dar sykį pakartojo: NATO durys yra atviros
JAV valstybės departamento atstovas Nedo Price’o teigimu, JAV visuomet laikėsi „atvirų durų politikos“, o tai reiškia, kad bet kuri pageidaujanti šalis, jeigu atitinka tam tikrus kriterijus, gali pretenduoti patekti į šį gynybinį aljansą. Maža to, jis atkreipė dėmesį, kad JAV ir NATO jau daugelį metų laikosi atviros politikos naujų narių atžvilgiu ir tai, kas dabar deklaruojama nėra kažkokia naujiena.
Gruodžio 6-ąją šį klausimą aptarusio Valstybės departamento atstovo teigimu, NATO ne sykį „leido suprasti, kad durys yra atviros“ ir toliau bus laikomasi atvirų durų politikos.
„Mes tai ne kartą patvirtinome. Jungtinės Valstijos, ši administracija ir ankstesnės administracijos. 2021 m. NATO viršūnių susitikimo komunikate aiškiai nurodėme, kad palaikome Ukrainos teisę pačiai spręsti apie savo ateitį. Niekas kitas neturėtų turėti veto teisės tam, ką NATO nusprendžia daryti, ko siekia tokia šalis kaip Ukraina, kad Ukraina konkrečiai turi teisę nuspręsti savo užsienio politikos kryptį be išorinio kišimosi. Tai yra pagrindinė taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos, kurią JAV saugojo ir gynė bei propagavo visame pasaulyje, principas. Tai nėra būdinga tik Rusijos ir Ukrainos sienos demarkacijai. Kalbėjome apie tai ir kituose kontekstuose, ypač galbūt Indijos ir Ramiojo vandenyno kontekste“, – aiškino Valstybės departamento atstovas.
NATO plėtra
N. Price’as pažymėjo, kad sąjungai turi būti palikta galimybė plėstis. Jis priminė, kad Šiaurės Atlanto aljansas yra gynybinės paskirties, todėl būtų neteisinga manyti, kad jo naujosios narės galėtų kenkti Rusijai.
„Mintis, kad NATO ar pretenduojančios į narystę valstybės, tokios kaip Ukraina, galėtų kelti Rusijai grėsmę yra juokinga, jeigu pati situacija nebūtų tokia rimta“, – aiškino N. Price’sas.
JAV valstybės departamento atstovo teigimu, JAV palaiko Ukrainos teisę „apsispręsti dėl savo pačių ateities“ net jeigu tai yra narystės NATO klausimas. Ne šis klausimas kelia nerimą Vašingtonui, o Rusijos veiksmai, pažymėjo jis.
Ukraina yra viena iš šešių NATO partnerių-valstybių, kurios turi išplėstinius įgaliojimus. Kitos sąjungininkės su tokiu statusu yra Australija, Gruzija, Jordanija, Suomija ir Švedija. Kiekviena iš šių valstybių individualiai formuoja savo santykį su aljansu, remiantis tomis sritimis, kurios atstovauja abiejų pusių interesus.
Oficiali NATO pozicija
NATO savo tinklapyje yra pakomentavusi mitą, kad aljansas yra įsipareigojęs nesiplėsti.
„Faktas: NATO sąjungininkės priima sprendimus bendru susitarimu ir jie yra fiksuojami. Tokio NATO sprendimo įrašo nėra. Asmeniniai pavienių lyderių patikinimai negali atstoti aljanso susitarimų ir nėra lygūs formaliam NATO susitarimui“, – skelbiama NATO tinklapyje.
Pažymima, kad „atvirų durų politika“ yra numatyta 10-ajame Šiaurės Atlanto sutarties (1949 m.) straipsnyje. NATO niekada neatšaukė šio straipsnio, kuris numato galimybę bet kuriai Europos valstybei įstoti į aljansą, jeigu vienbalsiai pritaria kitos narės, galiojimo. Per pastaruosius 72 metus 30 valstybių pasirinko savo laisva valia, remiantis demokratiniais procesais, įstoti į NATO. Tai yra jų suvereni teisė, pažymima NATO pranešime.
Maža to, primenama, kad tuomet kai buvo duotas tariamas J. Bakerio pažadas, veikė Varšuvos pakto sutartis. Jos narės nesutiko nutraukti bendradarbiavimo iki pat 1991-ųjų. Šalių, kurios sudarė šį Rytų karinį aljansą, 1989-ųjų dienotvarkėje nebuvo numatyta stoti į NATO, o daugeliu atveju net ir negalėjo būti numatyta, nes pačių valstybių dar nebuvo de jure. Tai yra patvirtinęs ir pats Michailas Gorvačiovas, viename iš interviu pasakojęs: „NATO plėtros klausimas nebuvo išvis aptarinėjamas, nebuvo jis aptariamas ir tais metais. Aš tai galiu patvirtinti su visa atsakomybe. Nė viena Rytų Europos šalis nekėlė šio klausimo, net ir po to, kai Varšuvos paktas baigė savo egzistavimą 1991-aisiais. Vakarų lyderiai taip pat nekėlė šio klausimo“.
Išslaptinti Baltųjų rūmų dokumentai taip pat atskleidžia, kad 1997-aisiais Billas Clintonas atsisakė priimti Boriso Jelcino „džentelmenų susitarimą“, kad jokia buvusi sovietinė respublika nepateks į NATO: „Aš negaliu prisiimti įsipareigojimų NATO vardu, ir aš nesiimsiu vetuoti NATO plėtros, jau nekalbant apie tai, kad leisčiau jums ar dar kam nors kitam tai daryti… NATO veikia konsensuso principu“.
Maža to, Rusija ir NATO 1997-aisiais pasirašė Steigiamąjį aktą, kuriame be viso kito buvo numatyta „gerbti visų šalių suverenumą, nepriklausomumą ir teritorinį vientisumą ir jų prigimtinę teisę pasirinkti priemones savo saugumui užtikrinti“.
Rusijos pozicija
Gruodžio 1-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo iš NATO garantijų dėl „nesiplėtimo į Rusijos pusę“. Jis pažymėjo, kad jam reikia „rašytinių garantijų, nes žodžiu duotų įsipareigojimų nėra laikomasi“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pavadino Ukrainos stojimą į NATO „raudonąja linija“. Ji pažymėjo, kad „noras paversti Ukrainą pasipriešinimo Rusijai placdarmu lems rimtas negatyvias pasekmes“. Kremliaus diplomatė „priminė“ kaip NATO žadėjo Rusijai nesiplėsti į rytus. Šiuo atveju reikėtų priminti, kad 1990-aisiais, kuomet J. Bakeris kalbėjosi su M. Gorbačiovu, dar buvo Sovietų Sąjungos valstybė, o ne Rusija. Pati Rusija, kai jai nėra patogu, pavyzdžiui, dėl Sovietų Sąjungos okupacijos ar žalos atlyginimo, argumentuoja, kad Rusija negalinti prisiimti atsakomybės už SSRS veiksmus.
Pats V. Putinas aiškino, kad tokio pobūdžio „susitarimus“ reikia įforminti juridiškai, taip netiesiogiai pripažindamas, kad jokio susitarimo iš esmės nebuvo. „Jūs šaunuolis! Teisingai, durnių ir bažnyčioj muša – pas mus taip sakoma. Reikia viską popieriuje surašyti“, – interviu NBC metu sakė jis.
