Beveik kiekvienais metais nuo komunizmo pabaigos, mirčių skaičius viršijo gimimų skaičių. Rusijos gyventojų skaičius pasiekė aukščiausią tašką 1993 m. – tada šalyje gyveno 148,6 mln. žmonių.
Manoma, kad 2022 m. pradžioje jis skaičius sumažėjo iki 145,6 mln. Tai tik 2 proc. nuosmukis, bet, palyginimui, Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų skaičius nuo 1990 m. iki 2020 m. išaugo 33 proc.
Pasaulio bankas apskaičiavo, kad gyvenimo trukmė Rusijoje yra tik 71-eri metai, o JAV – 77-eri metai. Skirtumas tarp vyrų yra dar dramatiškesnis: vyrai JAV vidutiniškai sulaukia 75-erių, o Rusijoje – 66-erių. Tokia gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei Šiaurės Korėjoje, Sirijoje ar Bangladeše. Nors Rusijos ekonomika yra 11 pagal dydį pasaulyje, pagal gyvenimo trukmę ši šalis užima 96 vietą.
Nicholas Eberstadtas, „American Enterprise Institute“ mokslo bendradarbis, paaiškino šį neatitikimą įspūdingoje praėjusiais metais paskelbtoje ataskaitoje. Pagrindinė problema yra ta, kad Rusijoje vienai moteriai tenka tik 1,5 vaiko – gerokai žemiau pakeitimo lygio (du vaikai vienai moteriai).
Šis rodiklis nėra ypač mažas, palyginus su kitomis pramoninėmis šalimis. Tačiau Rusija išsiskiria nepaprastai dideliu mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų (širdies priepuolių, insultų ir kitų) ir traumų (žmogžudysčių, savižudybių, nelaimingų atsitikimų), ypač tarp vyrų. Atsižvelgiant į šalies pajamas ir išsilavinimo lygį, Rusijos mirčių dėl abiejų priežasčių skaičius yra kelis kartus didesnis nei galima tikėtis. Tai gali paaiškinti siaubinga Rusijos sveikatos apsaugos sistema, aplinkos tarša ir dideliu girtavimo bei priklausomybių nuo narkotikų lygiu, o tai, savo ruožtu, yra tam tikros nevilties ženklas.
Rusijoje ir taip didelis mirtingumas pastaruoju metu dar labiau išaugo. „The Economist“ duomenimis, per COVID-19 pandemiją, 2020–2023 m., Rusijoje mirė nuo 1,2 iki 1,6 mln. žmonių. Jei šie duomenys teisingi, tai reiškia, kad Rusijoje nuo koronaviruso mirė daugiau asmenų nei JAV, kur gyventojų skaičius yra daugiau nei du kartus didesnis.
Negana to, per praėjusius metus karas Ukrainoje pareikalavo nuo 60 000 iki 70 000 Rusijos aukų – daugiau nei per visus kitus karus nuo 1945 m. bendrai sudėjus, o jo pabaigos dar nematyti.
„Vidutinis žūstančių Rusijos karių skaičius per mėnesį yra mažiausiai 25 kartus didesnis už žuvusiųjų skaičių Čečėnijoje ir 35 kartus didesnis už žuvusiųjų skaičių Afganistane“, – praneša „Center for Strategic and International Studies”.
Be to, nuo karo pradžios iš šalies pabėgo nuo 500 000 iki milijono rusų – daugiausia jaunų ir išsilavinusių. Dabar Maskvoje pastebimas vyrų trūkumas.
Numatoma, kad Rusijos gyventojų mažėjimas tęsis – iki 2050 m. šis rodiklis sumažės iki 135 mln., o iki 2100 m. – iki 126 mln. Prognozuojama, kad šiuo metu devinta pagal gyventojų skaičių šalis pasaulyje iki šimtmečio pabaigos nusmuks iki 22-osios vietos. Demografija, tam tikru mastu, gali nuspręsti šalies likimą. Rusijos kaip didžios galios dienos yra suskaičiuotos.
V. Putinas puikiai suvokia šią problemą ir nuolat apie ją kalba. 2021 m. rugsėjį jis apgailestavo, kad Rusija dabar turėtų 500 mln. gyventojų, jei ne Rusijos imperijos žlugimas po 1917 m. revoliucijos ir 1991 m. Sovietų Sąjungos griūtis, kurią jis pavadino „didžiausia šimtmečio geopolitine katastrofa“.
Jis nesėkmingai išbandė visus įprastus būdus pakeisti šią tendenciją: nuo finansinių paskatų piliečiams turėti daugiau vaikų iki bandymų privilioti imigrantų iš Centrinės Azijos. Jo invazija į Ukrainą gali būti vertinama ir kaip beviltiškas bandymas ginklu didinti Rusijos gyventojų skaičių.
Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, kadaise gyveno 8 mln. žmonių, tačiau daugybė jų žuvo, pabėgo arba buvo deportuoti į Rusiją. Tai, kad rusai pagrobė mažiausiai 11 000 Ukrainos vaikų, atrodo ypač baisai, atsižvelgiant į kūdikių trūkumą Rusijoje.
Stephenas Sestanovichius, buvęs JAV ambasadorius sovietinėse respublikose, o dabar mano kolega Užsienio santykių taryboje, man pasakė, kad V. Putiną motyvuoja nuosmukio baimė. Rusijos gyventojų mažėjimas, anot jo „maitina V. Putino apokaliptinį savo didžiosios atsakomybės jausmą. Jei nerimauji dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus, galbūt užkariavęs 40 mln. kaimyninės šalies gyventojų, išspręsi šią problemą?“
Žinoma, bandydamas išspręsti Rusijos darbo jėgos deficitą, V. Putinas jį tik padidina. Bet, deja, nėra įrodymų, kad Rusijai trūktų patrankų mėsos, kurią ji gali siųsti į Ukrainą. Apytiksliai 7,2 mln. rusų vyrų yra nuo 18 iki 26 metų amžiaus. Pernai V. Putinas be didesnių vargų sugebėjo mobilizuoti papildomus 300 000 karių ir tikėtina, kad antroji šaukimų banga jau ne už kalnų. Jam gali kilti daugiau problemų laikantis savo pažado iki 2026 m. išplėsti savo karines pajėgas nuo 1,1 mln. iki 1,5 mln. karių, tačiau jam nereikia papildomų 400 000 karių, kad toliau kankintų Ukrainos žmones.
Trumpuoju laikotarpiu toks didelis emigrantų praradimas gali padėti V. Putinui sustiprinti kontrolę šalyje. „Išvyko daugiausia problemų keliantys žmonės, o tie, kurie liko, palaiko ne tik režimą, bet ir karą“, – sakė Europos politikos analizės centro prezidentė Alina Poliakova.
Taigi mažai tikėtina, kad Rusijos demografinės bėdos greitai sumažins jos keliamą grėsmę. Priešingai, V. Putino mintys apie „demografinę pražūties kilpą“ daro jį dar labiau beviltišką ir pavojingesnį.
